Vizito Europoje metu, A.Blinkenas „Euronews“ dienraščiui pateikė savo įžvalgas apie transatlantinius santykius vadovaujant prezidentui Bidenui. Jis taip pat gilinosi į „Nord Stream 2“, Kinijos ir Rusijos santykių bei pandemijos temas.
JAV ir Europos sąjungos santykiai
„Mes norėjome atvykti čia, būti čia (red. – Europoje), turėdami galvoje vieną užduotį – tai tiesiog patvirtinti savo įsipareigojimą NATO, mūsų aljansams, mūsų partnerystei su Europos Sąjunga, mūsų pagrindiniems sąjungininkams. Tai buvo svarbiausia žinutė.
Ir tai buvo dalis dviejų savaičių kelionės. Pradėjome Japonijoje ir Korėjoje, tada ir vėl čia atvykome, norėdami parodyti, kad Amerika grįžta prie įsipareigojimų savo aljansams, savo partnerystėms. Ir buvome labai, labai šiltai priimti.“
ES sankcijos Kinijai: Ar ES juda arčiau JAV, taip elgdamasi su Kinija?
„Žinote, tai nėra bandymas susivienyti prie Kiniją. Tai nėra bandymas sustabdyti Kiniją ar sulaikyti. Tai yra bendras stovėjimas drauge už savo interesus ir valstybes, kurios mums yra bendros. Už tai, į ką buvo tiek daug metų investuota, už tai ką mes vadiname taisyklėmis paremta tarptautine tvarka.
Mes supratome, jog geriausias būdas užtikrinti, jog šalys galėtų dirbti kartu ir valdytų savo santykius produktyviai, yra pasirašyti po bendromis taisyklėmis ir įsipareigojimais. Ir mūsų užduotis yra įsitikinti, kad laikomasi šios tvarkos.
Taigi, kai kuri nors šalis, nesvarbu ar tai būtų Kinija, ar kas nors kitas, imtųsi tvarką žalojančių veiksmų, kai jos žaidžia ne pagal taisykles, mes privalome, mums reikia pasipriešinti ir tai mes tai darome efektyviau, kai tai darome kartu, solidariai.“
Kalbant apie Rusijos ir Kinijos ryšius, kiek JAV nerimauja dėl Rusijos karių Baltijos šalyse?
„Tai buvo dažna šios savaitės NATO susitikimo pokalbių tema. Manau, kad esama bendro gilaus susirūpinimo dėl kai kurių Rusijos agresyvių veiksmų. Ir, žinoma, Jungtinėse Valstijose mes patys patyrėme „SolarWinds“ kibernetinę ataką.
Mes turėjome bandymą įsikišti į mūsų rinkimus. Mes matėme premijų skelbimus už mūsų karių žudymą Afganistane. Ir, be abejonės, matėme Aleksejaus Navalno apnuodijimą bei pasikėsinimą nužudyti naudojant cheminį ginklą, jau nekalbant apie besitęsiančią Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje.
Visi šie dalykai, kaip ir kuriamos naujos ginklų sistemos, rūpi ne tik mums, bet ir mūsų sąjungininkams bei partneriams. Ir aš manau, kad matome bendrą Rusijos keliamo iššūkio vertinimą ir bendrą įsipareigojimą įveikti jį kartu. Manau, kad visi esame labai užtikrinti.
Taigi matome iššūkį. Manau, mes taip pat žinome, kad gali būti sričių, kur dėl abipusio intereso vis tiek galime dirbti kartu (red. – su Rusija). Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos penkeriems metams su Rusija pratęsė START sutarties galiojimą.
Strateginio stabilumo, ginklų kontrolės klausimuose yra ir kitų sričių, kur galime rasti būdų bendradarbiauti. Bet tai nesutrukdys mums vieningai stovėti su savo sąjungininkais ir partneriais, kai Rusija imsis agresyvių veiksmų.“
Turkija yra svarbi NATO dalis, tačiau perka gynybos sistemos iš Rusijos. Ar tai destabilizuoja aljansą?
„Niekam ne paslaptis, kad mūsų su Turkija požiūriai šiuo klausimu išsiskiria. Tai aš tiesiogiai išsakiau Turkijos atstovui, mačiau jog kiti sąjungininkai padarė tą patį. Taip pat tiesa, kad Turkija yra ilgametė ir labai vertinga sąjungininkė, veikianti kartu su mumis dėl labai svarbių tikslų, įskaitant kovą su terorizmu, sprendžiant Sirijos klausimą ir kitas sritis.
Taigi manau, kad esame suinteresuoti toliau glaudžiai bendradarbiauti su Turkija, nepaisydami mūsų skirtumų. Mes bendraujame su jais tiesiogiai, mūsų pokalbiai būna aiškūs ir atviri. Aš tikiuosi, kad Turkija imsis tam tikrų veiksmų, kad išspręstų problemas, kurias, pavyzdžiui, S-400 (red. rusiška gynybos sistema) kelia aljansui.“
Ar manote, jog Turkija klausosi? Viduržemio jūros rytuose matome nestabilumą, ką apie tai galvojate?
„Manau, jog Viduržemio jūros rytinėje dalyje galime pastebėti atšalimą. Manau, kad NATO vaidina svarbų vaidmenį bandant išvengti konfliktų ir užtikrinti, kad ginčytinose teritorijose niekas nesiimtų provokuojančių veiksmų, pradedant Turkijos laivais plaukiojančiais vandenyse, į kuriuos nepretenduoja kiti. Turime tiesiog matyti taikų šių nesutarimų sprendimą pagal tarptautinę teisę.
Beje, kalbant apie iššūkius dėl išteklių, dėl gamtos išteklių, tai iš tikrųjų turėtų būti būdas suburti šalis. Bendras šių išteklių naudojimas, bendros investicijos, jų naudojimas iš tikrųjų gali būti tai, kas suartina šalis. Mes tikimės, kad būtent taip ir atsitiks.“
Kaip dėl „Nord Stream 2“? Vokietijoje sukėlėte tikrą šaršalą teigdami, kad tai pakenks Ukrainai, ir, kad norite, kad europiečiai sustabdytų projektą. Tačiau dabar dujotiekio statybos praktiškai baigtos. Ar dar tikitės pasiekti kompromisą?
„Žiūrėkite, visų pirma svarbu tai, kad Vokietija yra viena iš artimiausių mūsų sąjungininkių ir partnerių visame pasaulyje. Mes kiekvieną dieną dirbame kartu tiek daug klausimų, darančių didelę įtaką mūsų piliečių gyvenimui, ir darome tai kaip artimiausi partneriai.
Tai, kad mes nesutarėme dėl „Nord Stream 2“, neturi įtakos ir nepaveiks bendros mūsų partnerystės ir santykių. Bet mes pasakėme aiškiai, prezidentas J. Bidenas buvo labai aiškus, jog „Nord Stream 2“ yra bloga idėja ir blogas sandoris Europai, mums, aljansui. Tai kenkia pagrindiniams ES principams, susijusiems su energetiniu saugumu ir energetine nepriklausomybe.
Manau, kad tai iššūkis Ukrainai, Lenkijai, kitoms mums rūpimoms šalims. Taigi galvoju, kad man tiesiog buvo labai svarbu tai pasakyti tiesiogiai ir aiškiai savo draugui Heiko Maasui (red. – Vokietijos užsienio reikalų ministrui) , kad nekiltų neaiškumų.
Ir iš tikrųjų mes turime įstatymus JAV, kurie reikalauja įvesti sankcijas įmonėms, kurios materialiai padeda tiesti dujotiekį. Taigi aš norėjau tik įsitikinti, kad mūsų partneriai suprato mūsų poziciją šiuo klausimu ir tai, ką mums reikės daryti toliau. Taigi taip ir padarėme.“
Europa dėl pandemijos yra rimtoje krizėje. Tai susiję su vakcinų trūkumu ir metų trukmės karantinu, kuris niokoja ekonomiką. Ką gali padaryti JAV?
„Žiūrėkite, tai akivaizdžiai buvo didžiulis istorinis iššūkis mums visiems Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mes praradome daugiau nei 500 tūkst. žmonių dėl šios pandemijos. Aš žinau, kokią neviltį ir sunkumus tai sukėlė Europai, ir milžinišką pandemijos poveikį žmonių gyvenimams. Esame pasiryžę būti stipriu tarptautiniu partneriu, tarptautiniu lyderiu sprendžiant tai.
Vos prieš 10 dienų, bendradarbiaudami su vadinamosiomis QUAD šalimis su Australija, Japonija ir Indija, mes pradėjome iniciatyvą, kuri laikui bėgant labai padidins galimybę naudotis vakcinomis. Mes suteikėme vakcinų savo artimiausiems kaimynams – Meksikai ir Kanadai – ir tikiuosi, kad per ateinančias savaites to pamatysite daugiau.“
Parengta pagal „Euronews“ inf.
