Tačiau nusileidus, lėktuve bomba nebuvo rasta. Rastas tik opozicionierius, „Telegram“ kanalo „Nexta“ įkūrėjas 26-erių Ramanas Pratasevičius ir jo mergina, Vilniuje gyvenusi Europos humanitarinio universiteto studentė 23 metų Sofija Sapega.
Minske užstrigę keleiviai kelionės atgal laukė maždaug septynias valandas. Sekmadienio rytą iš Atėnų pakilęs laineris turėjo pasiekti Vilnių 13 val., tačiau lėktuvas iš Minsko pakilo apie 20 val. 50 min., o nusileido Vilniuje apie 21 val. 30 val min.
Tarp keleivių, išskridusių atgal, trūko penkių asmenų. Du iš jų – R.Pratasevičius ir S.Sapega, kurie beveik iškart buvo sulaikyti.
Iki šiol nėra viešai paskelbta, kur laikomas sulaikytas R.Pratasevičius, tačiau jo tėvai, pamatę Minsko išplatintą vaizdo įrašą, yra įsitikinę – jų sūnus buvo kankinamas.
Tuo metu S.Sapegai pareikšti kaltinimai pagal tris Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsnius straipsnius: „neapykantos kurstymu rasės, tautybės, religijos ar kitu pagrindu“; viešosios tvarkos pažeidimais ir pareigūnų nurodymų nevykdymais; maišto ir neramumų kurstymu.
Merginai gali grėsti keli dešimtmečiai kalėjimo: kaip skelbia BBC, pagal pirmąjį straipsnį jai jai gresia iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal antrąjį – 3 metų, trečiąjį – 15 metų.
Griežtas atsakas
Priverstinį lėktuvo nutupdymą pasmerkė NATO, Europos Komisijos, dalies Europos Sąjungos valstybių vadovai, JAV. Vakarų valstybės reikalauja, kad R.Pratasevičius būtų paleistas, o dėl incidento būtų atliktas išsamus tyrimas.
Tuo metu Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“, Latvijos „Air Baltic“ ir Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ pranešė nukreipiančios lėktuvų skrydžius nuo Baltarusijos oro erdvės.
Baltarusijai taip pat grasinama griežtomis sankcijomis. Kaip „Lietuvos ryto“ laidai „Nauja diena“ teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala, vienas iš užgrobto lėktuvo politinių padarinių – Baltarusija vėl sugrįžo į politinės darbotvarkės viršų.
„Labai svarbu, kad 27 ES valstybės susitarė dėl naujo sankcijų paketo, taip parodant, kad ne tik diplomatiškai kritikuojama tai, kas nutiko su užgrobtu lėktuvu, bet ir pritaikomos konkrečios sankcijos, veiksmai, nukreipti prieš tuos, kurie šį incidentą pakurstė.
Tikėtina, kad ir artimiausiomis dienomis kalbėsime apie sankcijas, nes tikrai ne viskas, ką pirmadienį paskelbė Europos vadovai, yra detalizuota. Pavyzdžiui, kalbėjimas apie tai, kad bus paliesti Baltarusijos ekonomikos sektoriai, ko anksčiau nebuvo, vis dar laukia detalizacijos, kas konkrečiai ir kokiu mastu bus daroma“, – kalbėjo L.Kojala.
Savo ruožtu „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė laidoje „Nauja diena“ pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo Baltarusijos ekonomikos yra labai nedidelė, todėl Lietuva yra atspari bet kokioms sankcijoms, kurias numatys Europos vadovai.
„Mūsų ekonominiai ryšiai su Baltarusija yra tikrai susilpnėję, esame pakankamai atsparioje būsenoje bet kokioms sankcijoms, kurias pasirinktų Europos Komisija (EK) kaip atsaką į susiklosčiusią situaciją“, – teigė ekonomistė. Kaip teigė I.Genytė-Pikčienė, Baltarusijos ekonomika – pažeidžiama ir labai priklausoma nuo Rusijos ekonomikos, tačiau ketvirtadalis prekių ir paslaugų keliauja į Vakarus, ir būtent tai, pasak ekonomistės, galėtų būti sankcijų taikinys.
Vis dėlto, politologas L.Kojala pastebi, kad politiškai ir teisiškai tokios ES sankcijos nėra lengvas procesas: „Tikėtis, kad jau artimiausiu metu sankcijos būtų plačiai aprėpiančios ir nutaikytos į tuos sektorius, kurie tikrai atneštų didžiausią ekonominę žalą, gal ir neturėtume“.
„Visada labai atsargiai žiūrima į sankcijas, kurios tikslingai paveiktų ne tik režimą ir jo lyderius, bet ir platesnę visuomenę. Jeigu būtų taikomasi į sektorius, ypač į tuos, kurie kuria reikšmingą pridėtinę vertę Baltarusijos ekonomikai, natūralu, kad tas sankcijų pojūtis būtų gerokai platesnis ir paprastiems Baltarusijos gyventojams“, – teigė politologas.
Tikisi permainų
Tačiau sankcijos, visų pirma, skaudžiausiai atsilieptų patiems Baltarusijos gyventojams. Vis dėlto šalyje gyvenantys žmonės išlieka pozityvūs – Baltarusijoje ir vėl atsirado vietos vilčiai, kad kažkas gali pasikeisti.
„Iki šios savaitės, nuotaika buvo gana slogi. Viskas darėsi tik blogiau, be jokių prošvaisčių pasitaisyti: buvo uždarytas portalas tut.by, Baranovičiuose sudužo karinis lėktuvas, sugriuvo du tiltai, nusižudė du policininkai, kalėjime mirė opozicijos aktyvistas Vitoldas Ašurakas. Ir žinoma, galų gale buvo užgrobtas lėktuvas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Minske studijuojantis Rafaelis.
Anot Rafaelio, sunku net patikėti, kiek daug visko vyksta, tačiau visa tai – tarytum prabudimas.
„Ore jaučiasi nuotaika, kad kažkas greit pasikeis. Niekas nežino, kaip ir kada, tačiau ir vėl atsirado vietos vilčiai“, – sakė jis.
Tačiau Rafaelis nemano, kad Baltarusijoje ir vėl galėtų kilti tokie protestai, kokie jie buvo praėjusių metų rugpjūtį. Jo teigimu, dabar visi žino, kad Aliaksandras Lukašenka ir jo patikėtiniai yra pasirengę nušauti tiek žmonių, kiek prireiks.
„Jeigu kažką ir pamatysime, tai bus kraupus scenarijus, su daugybe kraujo. Žmonės bus pasirengę atsakyti į prieš juos nukreiptą smurtą, taip, kaip taip buvo Ukrainoje 2014 metais. Deja, daugiau nebebus taikių protestų su linksmais plakatais“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie šalyje esantį palaikymą A.Lukašenkai, Rafaelis teigia, kad politika susidomėjo nuo įvykių Ukrainoje. Nuo tos dienos, jis ėmė skaičiuoti sutiktus žmones, kurie išreiškia atvirą palaikymą A.Lukašenkos režimui.
„Praėjo 6 ar 7 metai, tačiau iki šiol sutikau tik 10 tokių žmonių. Kai kurie jų – nepažįstami keleiviai, drauge važiuojantys autobusu. Ir aš negaliu būti tikras, kad po 2020 m. įvykių jie išlaikė savo požiūrį. Pavyzdžiui, savo požiūrį pakeitė mano teta, – kalbėjo Rafaelis. – Tačiau negaliu užtikrintai kalbėti apie vyresnio amžiaus žmones, su jais nebendrauju. Tačiau, kiek žinau, vos 20-25 proc. žmonių palaiko A.Lukašenką. Dauguma jų gyvena mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse.“
Rafaelis taip pat teigia, kad Baltarusijoje žmonės supranta, kad opozicijos vadovė Sviatlana Cichanouskaja, gyvendama Lietuvoje, neturi galių padaryti dideles permainas.
„Ji negali priversti, kad visas pasaulis Baltarusijai taikytų sankcijas ar priversti Vladimirą Putiną padėti mums, ne diktatoriui. Tačiau ji vis dar yra simbolis. Pavyzdžiui, Naujųjų metų vakarą daugelis žiūrėjo jos kreipimąsi – ne A.Lukašenkos. Taigi nors jos galimybės – ribotos, ji vis dar yra savotiškas heroizmo simbolis. Manau, kad daugelis prodemokratiškų baltarusių džiaugiasi, kad Lietuvos valdžia su ja elgiasi taip pagarbiai“, – sakė studentas.
2020 metų protestuose dalyvavo ir pats Rafaelis, o kai ką matė net ir per savo namų langus.
„Rugpjūčio 11-osios vakarą buvo suorganizuotas protestas šalia parduotuvės, kurią galėjau matyti per savo langus. Žmonių nesusirinko, tačiau OMON atvyko vis tiek. Jie sulaikė kelis praeivius, o po to ėmė medžioti vairuotojus, kurie važiavo pro šalį ir pypsėjo, – pasakojo vaikinas. – Vienam jų pavyko pabėgti po to, kai „laimėjo“ savotiškose automobilių lenktynėse. Kelių policijos automobilis rėžėsi į kelio ženklą, kai bandė sugauti šį žmogų. Tai buvo gana baisu, tačiau tuo pačiu – įdomu. Žmonės per langus garsiai išreiškė savo palaikymą.“
Rafaelis teigia, kad, jei vyktų protestai, į juos eitų ir dabar – jei tik tai daryti būtų verta. Vaikinas netiki, kad eiti plikomis rankomis tam, kad paprasčiausiai susidurtum su OMON pareigūnais, padėtų baltarusiams.
„Kaip ir minėjau, nemanau, kad taikūs protestai yra įmanomi. Taigi dalyvauti aš norėčiau, tačiau nemanau, kad tokia galimybė bus“, – sakė jis.
Reikia ypatingo momento
Minske gyvenantis Aleksejus portalui lrytas.lt pasakojo, kad Baltarusija – susiskaldžiusi. Tačiau jis teigia, kad daugelis žmonių, net ir vyresnio amžiaus, yra pikti ir beviltiškai.
„Kartais žmonės nebetiki, kad kažkas gali pasikeisti. Kartais jie pasiduoda ir ima galvoti apie emigraciją. Galiu pasakyti, kad šiuo metu kai kurie žmonės galvoja apie protestų rengimą, tačiau daugelis žmonių mano, kad jie nėra pasirengę. Ši teroro taktika – kai sulaikomi žmonės, kurie išeina į gatves – veikia. Žmonės yra išsigandę. Jie nenori keliauti į kalėjimą be priežasties“, – kalbėjo Aleksejus.
Tačiau jis pabrėžia, kad tai nereiškia, jog žmonės pritaria tam, kas vyksta – jie laukia ypatingo momento. Jis mano, kad kol kas jie šio momento dar nesulaukė, tačiau A. Lukašenka yra labai nestabilioje padėtyje. Aleksejus įsitikinęs, kad viskas gali užtrukti, tačiau jis jau regi diktatoriaus valdymo galą.
Pats vyras A.Lukašenkos kalbų nebesiklauso jau seniai: Aleksejus teigia, kad diktatoriaus kalbos yra įprastos ir visiems žinomos, o vienintelis jo siekis – visada išlikti valdžioje.
„Šiek tiek pažiūrėjau jo kalbą apie „Ryanair“ lėktuvą. Neišgirdau nieko naujo – tai buvo tipinis A.Lukašenka, – sakė jis. – Žmonės dabar naujienas stengiasi gauti iš nepriklausomų kanalų. Tai nėra lengva, tačiau naujienas stengiamės gauti iš „Youtube“ kūrėjų, „Telegram“ kanalų. Bandome apie naujienas apšviesti ir savo tėvus.“
Aleksejus taip pat dalyvavo 2020 metų protestuose ir to kaina buvo gana skaudi – bandęs suorganizuoti streiką savo darbovietėje, vyras neteko darbo.
„Nemėgstu didelių susibūrimų, tačiau man tai buvo svarbus momentas, todėl protestuose dalyvavau, – pasakojo Aleksejus. – Taip pat dalyvavau savo kaimynystėje vykstančiuose susibūrimuose. Tai nebuvo vien politiška, rengėme net renginius vaikams.“
Tačiau net jei laikotarpis buvo sunkus, savo istoriją Aleksejus laiko pozityvia – ištverti padėjo bendruomenės jausmas.
„Nors ir buvau atleistas iš darbo, sulaukiau daug palaikymo iš draug ir net žmonių, kurių nepažįstu. Jie mums pažadėjo padėti maistu, pinigais ir kt. Tai man buvo labai svarbu, – kalbėjo vyras. – Galų gale, darbą susirasti padėjo mano draugas. Jis mane pasamdė dirbti jo įmonėje.“
Aleksejus įsitikinęs, kad veikti prieš valdžią reikia ne tik gatvėse, bet ir savo darbu: srityje, kurioje tu esu gabus.
