Temperatūra artėja prie nulio ir tamsu, nors į akį durk, o daugumai gyvybės formų Žemėje reikalinga saulės šviesa, kad vyktų fotosintezė. Vis dėlto kai mokslininkai prasigręžė per Antarktidos ledą į tokį gylį, kur nebesiekia menkiausias spindulys ir net dalinė šiluma, jūros dugne jie aptiko riedulį – kelių gyvybės rūšių namus.
„Šis atradimas yra vienas tų laimingų netikėtumų, kurie pakreipia idėjas nauja linkme. Pasirodo, Antarkties jūrų gyvybė – ypatinga, nuostabiai prisitaikiusi išlikti sustingusiame pasaulyje“, – sakė britų biogeografas Huwas Griffithsas.
Antarktidos ledo šelfai yra savotiški milžiniški plaustai, susijungę su žemyno sausuma. Visas bendras ledo šelfų plotas sudaro daugiau nei 1,5 mln. kvadratinių kilometrų – maždaug trečdalį Antarkties žemyninės dalies.
Paprastai gelmėje būna smulkios ir judrios būtybės: žuvys, medūzos, kirminai, vėžiagyviai. Kadangi Antarkties gelmėje neįmanoma fotosintezė, nesitikėta rasti gyvybės formų, besimaitinančių filtravimo būdu.
Bet po 890 m storio ledo šelfu 1233 m gylyje H.Griffithsas su kolegomis ir aptiko būtent tai – vieną kempinę, prie riedulio prisikabinusią koteliu, dar 15 kempinių be kotelių ir 22 nenustatytus kotelius turinčius organizmus, kurie gali būti kempinės, ascidijos, hidroidai, ūsakojai, duobagyviai ar daugiašerės žieduotosios kirmėlės.
„Mūsų atradimas kelia daugiau klausimų negu atsakymų, – sakė H.Griffithsas. – Kaip jie ten atsidūrė? Kuo maitinasi? Kiek laiko ten yra? Kiek dažnai tokie rieduliai padengti gyvybės formomis? Ar tai tos pačios rūšys, kokias matome už ledo šelfo ribų, ar naujos? Ir kas nutiktų šioms bendruomenėms, jei ledo šelfas išnyktų?“
Gali būti, kad H.Griffithso komandos ištirtame riedulyje gyvenantys padarai priklauso nuo tam tikros chemosintetinės maisto grandinės formos, kai panaudojamos vandenyno išskiriamos vulkaninės cheminės medžiagos, pavyzdžiui, chemosintezuojamas vandenilis.
Išsamus radinių tyrimas – labai sudėtingas uždavinys.
„Norint atsakyti į klausimus, teks surasti būdą, kaip priartėti prie šių gyvūnų ir jų aplinkos, jie juk yra po 900 metrų storio ledu ir dar 260 kilometrų nuo laivų, kuriuose – mūsų laboratorijos“, – sakė H.Griffithsas.
Parengta pagal „Science Alert“ inf.
