Italijoje pandemija atrišo rankas itin negarbingai profesijai

Kol policija Italijoje prižiūrėjo, ar laikomasi karantino, senovinių lobių plėšikai įsismarkavo. Per pandemiją kaip niekada suklestėjo istorinių vertybių juodoji rinka.

Daugybė vietų Italijoje – tarsi muziejus po atviru dangumi, tačiau vertybės ne visuomet gerai saugomos.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugybė vietų Italijoje – tarsi muziejus po atviru dangumi, tačiau vertybės ne visuomet gerai saugomos.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugybė vietų Italijoje – tarsi muziejus po atviru dangumi, tačiau vertybės ne visuomet gerai saugomos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugybė vietų Italijoje – tarsi muziejus po atviru dangumi, tačiau vertybės ne visuomet gerai saugomos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 12, 2021, 7:22 AM

„Tombaroli“, arba kapų plėšikai, siautėja jau nuo Romos imperijos laikų. Senovės meno ir vertybių vagys Italijoje iš to lobsta ne tiktai patys, bet ir padėjo praturtėti ne vienos valstybės piliečiui.

Viena grupelė netgi buvo nuo savo namų iki Pompėjų griuvėsių išsikasę tunelių sistemą, kuria ne vienus metus gabeno ugnikalnio palaidoto miesto relikvijas.

COVID-19 pandemija nusikaltėliams dar labiau atrišo rankas. Bažnyčios, archeologinės vietos, muziejai tapo plėšikų taikiniais.

Dabar Italijos policijos padaliniams, kovojantiems su meno vagystėmis, pats darbymetis. Jie tikrina internete kone trigubai išaugusias meno perpardavėjų grupes ieškodami vagių ir bandydami susigrąžinti tai, kas buvo pagrobta.

Vagia ir turtuoliai

Vienas žymiausių Europos meno detektyvų Arthuras Brandas CNN tikino, kad mažiausiai 50 proc. rinkoje šiuo metu parduodamų Senovės Romos dirbinių yra pavogti.

Jis teigia, kad visame pasaulyje veikia šimtai tūkstančių „tombaroli“ – šiuo žodžiu italai apibūdina ne tik tuos vagis, kurie plėšia kapus, bet ir visus senovinių vertybių grobikus.

„Kai kurie plėšikai yra ūkininkai, kai kurie įsigudrina grobti vertybes, kai įsigyja metalo detektorių, bet dauguma – profesionalai, – pasakojo A.Brandas. – Kartais daug lengviau laimėti loterijoje parausus žemę nei nusipirkus bilietą.“

Karabinieriai, atsakingi už kultūros paveldo apsaugojimą, teigia, kad „tombaroli“ siaučia visur, kur tik yra kultūros paveldo objektų.

„Toks plėšikavimas dažnai tampa iš kartos į kartą perduodama profesija. Pradeda tėvas, amato išmoko sūnų, ir taip sukasi ratas“, – pasakojo generolas Roberto Riccardi.

Jo pajėgos pasitelkia dronus ir palydovo vaizdus, kad susektų su lobiais sprunkančius plėšikus, bet dažnai jų pėdos būna ataušusios ir išplėštų vertybių tenka ieškoti tamsiajame internete, kuriame rengiami nelegalūs aukcionai.

„Tokios vagystės pirmiausia kenkia ekonomine prasme – Italija netenka istorinio paveldo, meno vertybių.

Tačiau apiplėšiami ir archeologai: vertybės išplėšiamos iš konteksto, tampa sunkiau toliau tyrinėti, – teigė R.Riccardi. – Italijos kultūrinis paveldas didžiulis ir prieinamas visiems. Bet tie turtuoliai, kurie iš plėšikų perka paveldo objektus, turi suvokti, kad kartu su nusikaltėliais vagia žmonijos istoriją.“

Slaptas šeimos verslas

Kad „tombaroli“ profesija klestėjo visais laikais ir visai policijos panosėje, iliustruoja neseniai Italijos spaudoje paskelbta istorija.

Pranešta apie vieną įžūliausių mūsų amžiaus vagysčių Pompėjuose – senovės mieste, kurį maždaug 79 mūsų eros metais po 8 metrų storio lavos ir pelenų sluoksniu palaidojo išsiveržęs Vezuvijus.

Tėvas ir sūnus ne vienus metus iš savo fermos kasė tunelių tinklą: dieną Pompėjuose ilgus aštrius virbus besdavo į žemę ir taip pasižymėdavo, kur slypi vertybės, o naktimis iki jų kasdavo tunelius ir pasiimdavo grobį.

Jie buvo sugauti 2012 metais, bet pagrobtus lobius italai atgavo tik šiais metais.

Ilgainiui policijos nekliudomi du vyrai po senovės miestu iškasė įspūdingą tinklą tunelių, kurių kiekvienas buvo apie 40 metrų ilgio. Jų pradžia – arba tėvo ir sūnaus namuose, arba apleistuose pastatuose aplink Pompėjus.

Naktimis italai atkeliaudavo iki senovės miesto, išsidauždavo įėjimą į uždarytus namus ir ten iš sienų iškapodavo freskas, vogė pelenų užkonservuotus archeologinius radinius. Vėliau juos parduodavo meno kontrabandininkams iš viso pasaulio.

Vagys buvo sučiupti, kai prarado budrumą. Karabinieriai pradėjo paiešką ir Pompėjuose aptiko tunelį, kurį dengė didžiulis skardos lakštas, padrikai apibarstytas javais ir smėliu.

Pasekę tuneliu jie aptiko pastatą, o jame – tris didžiules freskas, paruoštas eksportui.

Susigrąžina iš kitų šalių

Per vieną naujausių operacijų Italijos policija susigrąžino 800 pavogtų meno kūrinių iš Belgijos – tai buvo viena didžiausių vadinamųjų meno repatriacijos operacijų, kokias yra vykdę italai.

Jų bendra vertė – apie 11 mln. eurų. Tarp lobių – dirbiniai nuo III a. pr. Kr. iki VI a. Kolekcijoje buvo antikinės raudonfigūrės vazos, amforos, moliniai biustai, terakotos skulptūrėlės.

Vienas kolekcininkas turėjo sukaupęs visą arsenalą iš vagišių pirktų lobių.

Anksčiau pavogtos vertybės dažnai atsidurdavo didžiausiuose pasaulio muziejuose. 1996 m. Los Andželo Jeano Paulo Getty muziejus įsigijo freskų, kurias vagys iškapojo Pompėjuose.

Netrukus muziejaus vadovą Italijos valdžia padavė į teismą dėl sąmokslo su meno kontrabandininkais, tačiau 2007 m. italai kaltinimus atsiėmė.

Tais pačiais 2007 metais Niujorko Metropoliteno meno muziejus Romai grąžino antikines statulas ir vazas, kurios buvo nelegaliai iškastos ir išgabentos iš Italijos.

Dabar dauguma vertybių atsiduria privačių pirkėjų Šiaurės Europoje bei JAV kolekcijose. Pamažu auga paklausa ir Viduriniuose Rytuose.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.