Mokslininkai skambina pavojaus varpais: situacija blogesnė nei manyta, o karščiai vis stiprės

Ši vasara pasižymi rekordine kaitra įvairiuose regionuose. Mokslininkai įspėja: pasaulis turi dar intensyviau ruoštis ekstremaliems karščiams, kurie gali smogti greičiau ir stipriau, nei buvo prognozuojama.

Mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl rekordus gerinančių karščių.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl rekordus gerinančių karščių.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl rekordus gerinančių karščių.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl rekordus gerinančių karščių.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 25, 2021, 8:47 PM, atnaujinta Jul 25, 2021, 8:47 PM

Birželio pabaigoje virš Kanados vakarinės provincijos Britų Kolumbijos ir JAV Vašingtono bei Oregono valstijų susidaręs šilumos kupolas dienos temperatūros rekordus viršijo daugiau nei 5 laipsniais, o kai kuriose vietose temperatūra šoktelėjo dar aukščiau.

Ekspertų teigimu, klimato kaita peržengė pavojingą slenkstį.

Nauja karščio bangos analizė, paskelbta liepos mėnesio pradžioje, parodė, kad dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių ekstremalūs orai dabar tikėtini bent 150 kartų labiau.

Dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo temperatūra kyla visame pasaulyje ir jau seniau spėta, kad karščio rekordai bus fiksuojami vis dažniau.

Tačiau naujojo tyrimo autoriai pabrėžė, kad naujausias atšilimo šuolis Kanadoje ir JAV viršijo net blogiausius klimato modelių scenarijus. Todėl tenka svarstyti galimybę, kad panašių temperatūros smūgių gali patirti ir kitos gerokai šiauriau esančios pasaulio vietovės.

Dabar pagrindinis dėmesys skiriamas išsiaiškinti, ar karščio bangų paveiktoms vietovėms šiemet tiesiog nepasisekė, ar klimatas jau perėjo į naują etapą, kai net ir lengvas atšilimas pasaulyje gali greičiau nulemti ekstremalią temperatūrą.

Geertas Janas Oldenborghas iš Nyderlandų meteorologijos instituto teigė, jog iki šiol iš standartinių klimato modelių buvo galima daryti prielaidą, kad karščio bangos turi maksimalią ribą, kuri juda maždaug dvigubai greičiau nei viso pasaulio atšilimo tendencijos: „Bet dabartinė karščio banga buvo aukščiau viršutinės maksimalios ribos. Remiantis praėjusių metų duomenimis, toks dalykas atrodė neįmanomas, o šįsyk nustebino ir sukrėtė. Esame susirūpinę, kad taip gali nutikti bet kuriame regione.“

Kanadoje pasiektas visų laikų temperatūros rekordas – 49,6 laipsnio. Jis fiksuotas panašiose platumose, kokiose įsikūrusi ir Jungtinė Karalystė.

Daugiau nei 500 mirčių Kanadoje buvo siejama su karščiu, kuris sukėlė ir miškų gaisrus, potvynius dėl ištirpusio ledynų vandens, elektros energijos tiekimo ir transporto sutrikimus.

Panašių tendencijų galima pastebėti ir daugelyje kitų pasaulio vietų, nors apie jas dažnai nepranešama: ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur nėra daug stebėjimo stočių.

Dalyje Sibiro ir Pakistano pastaruoju metu taip pat buvo kilusios neįprastai intensyvios šilumos bangos.

Karščiausios istorijoje dienos užfiksuotos Vilniuje, Helsinkyje, Maskvoje.

Pasak mokslininkų, žmogaus sukuriami teršalai turi aiškiausią ir žalingiausią įtaką karščio pliūpsniams.

„Karščių nulemti nuostoliai sparčiai augo: mirtys, įvairios ligos, praleistos darbo valandos, turtinė žala, – kalbėjo Maartenas van Aalstas iš Tventės universiteto Nyderlanduose. – Šiemet mirtinos temperatūros bangos pranoko buvusias tiek 2019-aisiais, tiek 2020-aisiais.

Tai baisus pavyzdys – jau nebe staigmena, o nerimastingos pasaulinės tendencijos dalis.“

Mokslininkai ragina šalių vyriausybes stiprinti ankstyvojo perspėjimo sistemas ir kovos su karščiu priemones.

Architektai ir miesto planuotojai turėtų projektuoti pastatus ir centrus, kuriuose būtų daugiau žaliųjų erdvių ir vėsinimo centrų.

Tačiau labiausiai būtina greitai atsisakyti teršalų, skatinančių visuotinį atšilimą.

Esant dabartinei vidutinės temperatūros kilimo spartai pastaroji žudanti karščio banga Amerikos žemyno šiaurės vakaruose laikoma neįprasta, bet nauji duomenys rodo, kad jei situacija nesikeis, jau 2050-aisiais tai gali tapti nuolatiniu reiškiniu.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.