Pabėgėlių minioje – tūnanti grėsmė: Izraelio kariuomenėje tarnavęs lietuvis perspėja, kad tikrasis pavojus – radikalai

Lietuvės ir žydo šeimoje Lietuvoje gimęs verslininkas Patrikas Ribas daugiau nei 15 metų gyveno Izraelyje. Tarnaudamas šios šalies kariuomenėje jis susidūrė su tarp migrantų įsimaišiusių pavojingų asmenų problema.

Dėl plūstančių pabėgėlių Lietuva susiduria su iki šiol nematytais iššūkiais.<br> AP/Scanpix nuotr.
Dėl plūstančių pabėgėlių Lietuva susiduria su iki šiol nematytais iššūkiais.<br> AP/Scanpix nuotr.
Dėl plūstančių pabėgėlių Lietuva susiduria su iki šiol nematytais iššūkiais.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Dėl plūstančių pabėgėlių Lietuva susiduria su iki šiol nematytais iššūkiais.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Dėl plūstančių pabėgėlių Lietuva susiduria su iki šiol nematytais iššūkiais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl plūstančių pabėgėlių Lietuva susiduria su iki šiol nematytais iššūkiais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
P.Ribas ragina, kad Lietuva daug rimčiau vertintų migracijos grėsmes.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
P.Ribas ragina, kad Lietuva daug rimčiau vertintų migracijos grėsmes.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
P.Ribas ragina, kad Lietuva daug rimčiau vertintų migracijos grėsmes.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
P.Ribas ragina, kad Lietuva daug rimčiau vertintų migracijos grėsmes.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2021-07-25 22:20, atnaujinta 2021-07-26 11:07

Izraelio pajėgų specialiojoje pasienio tarnyboje CGAT P.Ribas buvo atsakingas už kertančių sieną žmonių apklausas.

Iš savo patirties vertindamas dabartinį migrantų antplūdį Lietuvoje verslininkas sako, kad situacija labai rimta, todėl būtina kuo skubiau imtis veiksmų ir pažvelgti į kitų šalių patirtį.

P.Ribas neslepia nuogąstavimo dėl paviršutiniško požiūrio į nelegalios migracijos problemą, nes čia gali slypėti ypač didelės grėsmės, su kuriomis Lietuvai nėra tekę susidurti.

Jis pabrėžia svarbų žmogiškumo aspektą ir objektyvų požiūrį į pabėgėlius, bet ragina atkreipti dėmesį į bręstančias realias grėsmes ateityje: „Mūsų visuomenė gali ir turi padėti tiems žmonėms, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, bet taip pat privalu atskirti tuos, kurie kelia grėsmę gyventojų ir valstybės saugumui.“

Anot P.Ribas, net ir Izraeliui, turinčiam dešimtmečių patirtį, žmogiškųjų išteklių ir finansinių galimybių, su emigrantų srautais tvarkytis sudėtinga.

„Kol šalis pasiekė tam tikro lygio saugumą, buvo išeikvota daugybė išteklių. Didelis privalumas, kad drauge su pasienio pareigūnais Izraelyje aktyviai dirba karo policija, specialiosios pajėgos ir kitos tarnybos, todėl net ir mažiausi migrantų keliami neramumai tuoj pat užgesinami. To negalima pasakyti, tarkim, apie Prancūziją arba Vokietiją“, – pasakojo P.Ribas.

Jis mato, kad Lietuva kol kas nėra gerai pasiruošusi kontroliuoti ir koordinuoti didelių pabėgėlių srautų: „Nemanau, kad mūsų pareigūnai turėjo rimtų mokymų ar pratybų, kaip tvarkytis su atvykėliais, jei jie būtų radikalūs ar ypač pavojingi, kaip juos atpažinti.

Tam reikia aukštos kvalifikacijos profesionalų, gebančių identifikuoti pavojų. Juk kalbame apie radikalus ir teroristus žudikus, kurie gali patekti į šalį apsimetę nekaltais pabėgėliais.“

– Kokie žmonės, jūsų nuomone, pasiryžta nelegaliai kirsti Lietuvos sieną? – „Lietuvos rytas“ paklausė P.Ribo.

– Dauguma migrantų kilę iš Irako, Irano, Afganistano, Sirijos, kitų islamiškų kraštų.

Būtent iš ten atvykstantys dažniausiai būna pavojingi, daug problemų sukuriantys asmenys.

Tikėtina, kad tarp jų yra net radikalių islamo išpažinėjų. Aišku, daug ir tvarkingų, pasiruošusių naujai pradžiai žmonių, tačiau turime išlikti budrūs ir viską kruopščiai įvertinti.

Reikia suprasti, kad tie, kurie atrenka ir gabena į Lietuvą pabėgėlius, nėra nusiteikę draugiškai mūsų šalies atžvilgiu.

Patirtis rodo, kad kuo didesnė grupė įsikuria vienoje vietoje, tuo sunkiau tie žmonės integruojasi, bet jeigu suskaidomi į mažesnes grupes, tada integracija yra sklandesnė ir ją lengviau tinkamai prižiūrėti.

Kai pabėgėliai patenka į miestus aba miestelius, labai svarbu stebėjimas – įskaitant ir bendruomenių viduje – ar jie integruojasi, nes tik taip galima kuo anksčiau išsiaiškinti, ar neatsiranda radikalizmo apraiškų.

Kaip matome, būtent maldos namuose dažniausiai atsiranda fundamentalistų židiniai. Jei bus pastebimos radikalizmo apraiškos, iškart reikės išsiųsti lyderius ir užkardyti ekstremizmo plitimą. Taip nutiko daugelyje Vakarų Europos šalių.

Judėjų tikėjime turime posakį: „Kas pasigaili žiauraus, tas pakenks žiaurumu nekaltiems.“ Tai yra labai sudėtingi procesai, kuriems reikia griežtų ir adekvačių sprendimų siekiant apsaugoti visuomenę, valstybės piliečius.

– Kaip migrantai priima sprendimą keliauti šia kryptimi? Gal iki galo nesupranta, kur ta Lietuva yra? Ar pasitiki kuo nors, kas jiems pažada rojų?

– Daug kas mano, kad tikrasis migrantų tikslas – turtingesnės Europos šalys ir čia jie neužsibus. Bet nevisiškai su tuo sutinku. Jei būtų atvykę vos 20–30 nelegalų, tuomet būtų galima daryti tokią išvadą. Kai atvyksta tūkstančiai, yra kitaip.

Akivaizdu, kad kitos Europos šalys jų priimti nenorėtų, tad tikėtina, jog Lietuvai bus skiriamos dosnios išmokos, kad apgyvendintų tuos žmones pas mus. Statistika rodo, kad išsiųsti į kilmės šalis pavyksta vos 25 proc. nelegalų.

Nepamirškime, kad Lietuvos ekonomika auga vos ne sparčiausiai Europoje: kyla atlyginimai, gerovė, todėl darbo jėgos trūksta ir trūks. Tad migrantams iš trečiųjų šalių bandyti įsitvirtinti sėkmingai augančios ekonomikos šalyje visai naudinga. Gal prieš 10–15 metų jiems čia ir nebūtų itin patogu, bet dabar – taip.

– O kaip vertinti šalies valdžios sprendimus siekiant suvaldyti nelegalią migraciją?

– Bus ar nebus ta siena su Baltarusija, bet yra nustatytas tam tikras skaičius pabėgėlių, kuriuos turime priimti. Jau šiandien yra per 2000, nepastebėsime, kai bus 4000 ir daugiau. O tokiai šaliai kaip Lietuva tai – dideli skaičiai!

Turime imtis kur kas griežtesnių priemonių ir tvarkytis greitai, ypač griežtai ir atsargiai.

Patekimą į Lietuvą reikėtų užtikrinti tik maksimaliai patikrintiems, švarios praeities ir turintiems gerų norų pabėgėliams. Jie turi gauti aiškią žinutę, kad be atidaus patikrinimo čia nėra paprasta gauti pabėgėlio statusą ir galimybę laisvai gyventi šalyje.

Europos valstybės, kurios tinkamai neapsisaugojo, dabar turi didelę kriminalinę ir ekstremizmo problemą. Čia nėra daug specialistų, kurie išmano arabų ir islamo kultūrą, yra įvaldę technikas ir priemones greitai identifikuoti asmens galimą priklausomybę kriminalinėms, teroristinėms ar ekstremistinėms islamo grupuotėms.

Todėl Lietuvai būtina skubiai pritraukti šiuos ekspertus iš Europos šalių ar net kitų galimų sąjungininkų.

– Kokių konkrečių veiksmų svarbu imtis?

– Pirmiausia būtina atlikti išsamų tyrimą, iš kur kiekvienas pabėgėlis atvyko, ką veikė anksčiau, kokie jo gebėjimai, tikslai.

Jei aptinkama bent mažiausia sąsaja su kriminaliniu pasauliu ar radikalizmu, toks žmogus kartu su šeima turėtų būti grąžinamas į kilmės šalį. Kaip ir tais atvejais, jei atvykėlis padaro nusižengimą ir nepaiso mūsų šalies įstatymų.

Tokia praktika veikia JAV ir kitose demokratinėse valstybėse. Deportacija turėtų būti taikoma ir radikalams, kurie nepriima socialinių ir elgesio normų tos šalies, į kurią atvyko, skatina nesantaiką, pažeidžia įstatymus patys ar agituoja jų nesilaikyti kitus atvykėlius.

Viską reikia daryti kompleksiškai – įsigilinti į problemą iki pat šaknų. Kaip matome iš kitų šalių liūdnos praktikos, nedraugiškai nusiteikę migrantai susiburia į didesnes ar mažesnes nusikalstamas grupes ir tada prasideda vagystės, plėšimai, moterų persekiojimas, kaimynų terorizavimas, kiti nusikaltimai.

– O kaip į situaciją žvelgti paprastiems Lietuvos piliečiams?

– Negalime likti ramūs: reikia būti aktyviems, stebėti, pranešti. Pastebiu, kad žmonės Lietuvoje pernelyg atsipalaidavę. Kai ši problema palies kiekvieną asmeniškai ar tiesiogiai, jau gali būti per vėlu ką nors keisti.

Reikėtų pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir prisiminti, kaip pabėgėliai iš tokių kraštų mėgino ten įsitvirtinti ir kokios buvo pasekmės.

Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse yra gatvių, kuriomis europiečiui vaikščioti per daug pavojinga.

Tuose rajonuose – jau radikalų tvarka ir klesti nusikalstamumas. Aš nenoriu, kad taip nutiktų ir Lietuvoje. 

Skleidžia melą

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, Minske susitikęs su savo šalies diplomatais, žarstė dezinformaciją apie nelegalių migrantų krizę Lietuvoje. A.Lukašenkos teigimu, lietuviai kankina, šaiposi ir verčia pabėgėlius grįžti į Baltarusiją. Esą Lietuvos pasieniečiai atrinko daugiausia vaikus ir moteris, atėmė iš jų dokumentus, suplėšė ir išvarė iš šalies.

„Jie pasiuntė tuos 26 žmones per sieną šaudydami jiems virš galvų. Juos sumušė. Kai kurie iš jų dabar gydomi ligoninėje. Buvo ir nėščia moteris su vaikais.

Nejaugi ji ir jos vaikučiai kėlė grėsmę Europos Sąjungai ir Lietuvai? Nieko panašaus. Ji bėgo nuo karo. Karo, kurį jie sukėlė Viduriniuose Rytuose, pradedant Alžyru ir baigiant Sirija, – sakė A.Lukašenka. – Ar žinote, kas šiandien vyksta? Kai tik Viduriniuose Rytuose, Irake ir kitose šalyse, netgi Turkijoje, pamatė šiuos kadrus...

Dabar pradės plūsti ginkluoti žmonės, kad apgintų nuskriaustuosius. Jeigu karą išgyvenęs žmogus ten pateks turėdamas ginklą, vargu ar apsiribos iš Vidurinių Rytų ir Afganistano atklydusių nėščių moterų gynimu. Ten tokie dalykai dėsis. Naciai, jūs dar pasigailėsite. Tai tik pradžia. Į kiekvieną veiksmą yra atoveiksmis.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.