Kova dėl viršenybės: su Briuseliu nesutarianti Lenkija ims pavyzdį iš „Brexit“?

Europos Komisija ketvirtadienį perspėjo Lenkiją, kad ji gali imtis veiksmų, siekdama užtikrinti, kad Bendrijos narės laikytųsi Europos Sąjungos teisės viršenybės prieš jų nacionalines sistemas.

Šis ginčas gali užtraukti Lenkijai finansinių nuobaudų ir išprovokuoti pavojingą politinį susiskaldymą ES.<br>Lrytas.lt koliažas.
Šis ginčas gali užtraukti Lenkijai finansinių nuobaudų ir išprovokuoti pavojingą politinį susiskaldymą ES.<br>Lrytas.lt koliažas.
Šis ginčas gali užtraukti Lenkijai finansinių nuobaudų ir išprovokuoti pavojingą politinį susiskaldymą ES.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Šis ginčas gali užtraukti Lenkijai finansinių nuobaudų ir išprovokuoti pavojingą politinį susiskaldymą ES.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Šis ginčas gali užtraukti Lenkijai finansinių nuobaudų ir išprovokuoti pavojingą politinį susiskaldymą ES.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Šis ginčas gali užtraukti Lenkijai finansinių nuobaudų ir išprovokuoti pavojingą politinį susiskaldymą ES.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Šis ginčas gali užtraukti Lenkijai finansinių nuobaudų ir išprovokuoti pavojingą politinį susiskaldymą ES.<br>AP/Scanpix nuotr.
Šis ginčas gali užtraukti Lenkijai finansinių nuobaudų ir išprovokuoti pavojingą politinį susiskaldymą ES.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 28, 2021, 9:43 PM, atnaujinta Jul 28, 2021, 9:43 PM

EK pareiškime sakoma, kad ji yra „giliai sunerimusi“ dėl Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimo atmesti kai kurias priemones, kurias nustatė ES Teisingumo Teismas.

„Šis sprendimas darkart patvirtina mūsų susirūpinimą dėl įstatymo viršenybės būklės Lenkijoje“, – sakoma pareiškime.

„ES teisė turi viršenybę prieš nacionalinę teisę. Visi ES Teisingumo Teismo sprendimai, įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių nustatymą, yra privalomi visų šalių-narių valdžiai ir nacionaliniams teismams“, – priduriama jame.

Toks Briuselio perspėjimas pasirodė ES Teisingumo Teismui (ESTT) nusprendus, kad Lenkijos teisėjų drausminimo būdai prieštarauja ES teisei, o Lenkijos aukščiausios instancijos teismui – Konstituciniam Tribunolui – priėmus sprendimą, kad ESTT laikinosios priemonės prieš Lenkijos teismines reformas prieštarauja šalies konstitucijai.

Šis ginčas gali užtraukti Lenkijai finansinių nuobaudų ir išprovokuoti pavojingą politinį susiskaldymą ES, galintį iškelti abejonių dėl Varšuvos narystės bloke.

Tai paskatino opoziciją perspėti, kad Lenkija eina pavojingu keliu, vedančiu iš ES – vadinamojo „Polexit“. Jų nerimas yra tas, kad vyriausybės retorika, vaizduojanti ES kaip svetimą ir nedraugišką jėgą, galiausiai sugadins santykius su Europa ir galiausiai sukurs impulsą pasitraukti, kaip tai nutiko Jungtinėje Karalystėje (JK).

„Vyriausybė neturi įgaliojimų mus išvesti iš Sąjungos, nepaklaususi tautos“, – dar praėjusių metų pabaigoje kreipdamasis į tautą pareiškė opozicijos kontroliuojamo Senato pirmininkas Tomaszas Grodzki.

Ministrai ir įtakingi politikai, priklausantys dešiniajai valdančiajai koalicijai, kuriai vadovauja nacionalistinė partija „Įstatymas ir Teisingumas“ (TTP), taip pat jų žiniasklaidos sąjungininkai, vis labiau nusiteikę prieš Briuselį.

Nepaisant dažnai viešumoje pasirodančios griežtos retorikos, vyriausybė tikina neturinti jokių planų palikti ES, o tiesiog nori, kad Blokas prisimintų pirminį tikslą – laisvų atskirtų valstybių grupę, o ne liberalų federalistinį projektą.

„Mes sakome garsų „Taip“ Europos Sąjungai ir sakome garsų „Ne“ pančiojantiems mechanizmams“, – žiemą kalbėjo Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Tuo pačiu akivaizdu, kad neliberali Lenkijos demokratija ir tvirti valdančiųjų politikų žodžiai, pradedant teisine viršenybe, baigiant abortais ir LGBT teisėmis, šalį daro vis nepatogesnę ES.

Štai trys priežastys, kodėl Lenkija gali atsidurti už bloko ribų, ir trys priežastys, dėl kurių ji gali palikti ES.

Lenkijos vertybės nesutampa su daugelio kitų ES šalių

Kai TTP politikai aiškino, kodėl vetavo biudžeto susitarimą ar kalba apie teisės viršenybę jie retai vartoja tokius terminus kaip „pinigai“ ar „lėšos“. Užtat jie linkę remtis ideologijos, suvereniteto ir civilizacijos sąvokomis.

Sutikti dėl teisinės valstybės sąlygų biudžete būtų „mūsų šalies suvereniteto praradimas“, Europai pasipiktinus dėl biudžeto uždelsimo gynėsi TTP lyderis Jarosławas Kaczynskis.

Tai pabrėžia tikrąjį Briuselio ir Varšuvos kovos pobūdį – tai mažiau susiję su politika, o labiau su vertybėmis.

TTP koalicijos politikai yra linkę piešti ES kaip kraštutinės kairės projektą, vedamą neryškių minčių idealogų, arba kaip frontą, stiprinantį Vokietijos kontrolę bloke.

„Vokietija negali mums nieko sakyti apie teisinę valstybę. Vokietija nesumokėjo nė 1 euro už ankstesnes teisinės valstybės pamokas Lenkijoje“, – priminė TTP europarlamentaras Patrykas Jaki, turėdamas omenyje Vokietijos karo metu okupuotą Lenkiją.

Nesvarbu, ar diskutuojama apie teisinę valstybę, klimato tikslus, abortus ar LGBT teisių apsaugą – daugelis TTP politikų mano, kad ES konservatyviai ir krikščioniškai Lenkijai primeta „vakarietiškas“ ar „liberalias“ vertybes.

Vyriausybė net priešinosi lyčių lygybės planui ES užsienio politikoje ir bloko dirbtinio intelekto strategijai, nes juose buvo žodis „lytis“.

Dėl vertybių komponento Varšuvai ir Briuseliui sunku rasti bendrą kalbą apie politiką.

„Mes esame teisingoje istorijos pusėje, o tiems, kurie nori atimti mūsų suverenitetą, remdamiesi savo pačių užgaidomis, lemta žlugti“, – per vieną interviu rėžė J.Kaczyński.

Kai kurių vyriausybės rėmėjų požiūris į ES vis griežtėja

Atrodo, kad Lenkijos pareigūnams nelabai patinka ES, jos institucijos ir pareigūnai – kodėl jie norėtų likti?

M. Morawieckis savo kalboje Lenkijos parlamentui, gindamas biudžeto veto, kuris supykdė Europą ir kuriame jis lygino bloką su buvusiu Lenkijos komunistiniu režimu, keikė savavališkus, „eurokratų“ ir „Europos oligarchijos“ sprendimus.

„Europoje mes pasiekėme blogesnį lygį nei Sovietų Sąjunga ir komunizmas“, – vėliau jis kalbėjo Lenkijos televizijai.

Tuo pačiu aukšto lygio pareigūnai pabrėžė, kad jie nėra „Polexit“ gerbėjai.

„Polexit yra absurdas. Nė viena svarbi politinė grupė ... niekada nebuvo suformulavusi tokio reikalavimo“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

Tačiau opozicijos partijos primygtinai tikina, kad nors išstojimas iš bloko gal ir nepatenka į TTP darbotvarkę, jos veiksmai gali sukelti kitokį rezultatą.

„Atėjo laikas skambinti pavojaus varpais, – tviteryje rašė opozicijos atstovė Małgorzata Kidawa-Błońska. – Čia prasideda tai, kas nutiko JK. Turime tai nutraukti.“

Buvimas ES gali nebūti ilgalaikis J.Kaczynski interesas

Galiausiai sprendimą dėl Lenkijos ateities ES greičiausiai priims J.Kaczynski, kuris yra de facto vyriausybės lyderis. 71 metų J.Kaczynskiui ES nėra svarbiausia jo vizija atkuriant Lenkiją iš pagrindų.

Jis siekia reformuoti šalį nuo blogybių, prasidėjusių komunizmo pabaigoje 1989 m. – laikotarpis, kurį jis apibūdina kaip korupcijos ir tiesos slėpimo pradžią.

Kad šis projektas būtų sėkmingas, TTP siekia pavergti teismus, žiniasklaidą ir kitų institucijas bei sukurti paskirti sau ištikimus pareigūnus ir elitą. Vyriausybė jau pareiškė neketinanti atsitraukti nuo tolesnių teisinių pokyčių, kurie sužlugdė santykius su Briuseliu.

Tokie vyriausybės nariai , kaip švietimo ministras Przemysławas Czarnekas, atsakingas už mokyklų sistemos formavimą, kuri ugdytų tradicinių ir patriotinių vertybių turinčius jaunuolius – gali dar labiau išryškinti skirtumus tarp ES ir Lenkijos.

ES yra nepaprastai populiari tarp lenkų

Skirtingai nei jų vyriausybė, lenkai yra tarp labiausiai ES palaikančių tautų. 2003 m. stojimo referendume net 74 proc. rinkėjų pritarė stojimui į ES, o nuo to laiko šalininkų skaičius tik augo.

Tai nei kiek nenuostabu: Lenkijos žmonėms buvo labai naudingos bendrosios rinkos privilegijos ir ES fondai. Nuo 2004 m. Lenkija gavo net 127 mlrd. Eurų daugiau nei bet kuri kita šalis narė. Šie pinigai transformavo Lenkiją, buvo tiesiami keliai, statomi tiltai, mokyklos, įrengiamos nuotekų sistemos ir futbolo aikšteles. Iš viso daugiau nei 2 milijonai lenkų pasinaudojo judėjimo laisve dirbti užsienyje.

Remiantis naujausiomis apklausomis, net 81 proc. lenkų balsuotų už pasilikimą ES, jei būtų rengiamas referendumas.

Palikimas susprogdins ekonomiką

Brexit pavyzdys įrodo, kaip sunku atskirti šalies narės ekonomiką nuo likusios ES bendrosios rinkos. Lenkijos atveju toks atsiskyrimas būtų ne tik sunkesnis nei JK – greičiausiai tai būtų katastrofa.

Lenkijos įmonės eksportuoja ir importuoja daugiausia į ir iš ES bendrosios rinkos. 2018 m. Beveik 80 proc. eksporto atiteko ES, o 58 proc. Lenkijos importo – iš ES vidaus rinkos. Sparčiai auganti šalies ekonomika sukėlė didžiulį užsienio investicijų lygį, kuris pavertė Lenkiją vienu iš ES pramonės centrų.

ES lėšos ir dalyvavimas bendrojoje rinkoje labai prisidėjo prie lenkų gerovės augimo: jų pajamos vienam gyventojui padidėjo nuo 45 proc. ES vidurkio 2004 m. Iki 70 proc. 2017 m. metais.

Kai JK yra šeštoji pagal dydį pasaulio ekonomika, Lenkija yra vos 22-oji ir daug labiau priklauso nuo savo ryšių su likusia ES. Pasitraukus iš ES ir atsiradus tarifų bei prekybos kliūtims ekonomika atsidurtų ant bedugnės krašto.

Lenkija turi blogos patirties būdama viena pasaulyje

Lenkija išgyvena saugiausią ir klestėjimo laikotarpį per mažiausiai keturis šimtmečius. Jos artimi ryšiai su NATO ir ES nutolino šalį nuo Kremliaus įtakos sferos, tačiau tai gali pasikeisti, jei Lenkija pasirinks vienatvės kelią atšiaurioje Vidurio Europos politinėje arenoje.

Donaldo Trumpo prezidentavimo metu nacionalistai Varšuvoje ieškojo bendrų ryšių su Vašingtonu. Tačiau Joe Bidenas nepritaria D.Trumpo ES niekinančiai retorikai. Dabar tai tapo galvos skausmu JK , o Blokui nepriklausančiai Lenkijai tai būtų dar didesnė problema.

Lenkijos pareigūnai dažnai pabrėžia kitų regioninių aljansų svarbą, tokių kaip Višegrado – Slovakijos, Vengrijos ir Čekijos grupės, ar Trijų jūrų iniciatyvos, skirtos susieti šalis tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų. Tačiau visos šios šalys taip pat yra ES narės, todėl sunku įsivaizduoti, kad jos pirmenybę teiktų santykiams su Varšuva, o ne Briuseliui.

Parengta pagal „Politico“ inf. 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kaip Prancūzijos veiksmai pakeis Europos saugumą?