Lenkijos smūgiai laisvai žiniasklaidai sulaukė griežto JAV atsako

Lenkijos valdančiųjų siekis Vengrijos pavyzdžiu uždaryti nepriklausomą žiniasklaidą ir leisti veikti tik valdantiesiems palankiai sukėlė dar neregėtą Varšuvos ir Vašingtono santykių paaštrėjimą.

Lenkijos miestuose tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš žiniasklaidą varžančias įstatymo pataisas, kurios buvo priimtos po audringo balsavimo Seime.<br>„Imago“/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijos miestuose tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš žiniasklaidą varžančias įstatymo pataisas, kurios buvo priimtos po audringo balsavimo Seime.<br>„Imago“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Specialiai „Lietuvos Rytui“, Varšuva

2021-08-14 13:10, atnaujinta 2021-08-14 13:12

Lenkiją valdančiai nacionalistinei Teisės ir teisingumo partijai (TTP) nepasisekė, nes šalyje populiariausios ir objektyviausios televizijos TVN savininkas yra JAV koncernas „Discovery“.

Kai autoritarinis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atėmė valstybės paramą ir įvedė papildomus mokesčius opozicinei žiniasklaidai, ši bankrutavo arba buvo perpirkta V.Orbano šalininkų. Tuo nepatenkintų vengrų protestai ir Briuselio kritika nieko nepakeitė.

Tokiu keliu, anot žurnalo „Newsweek“, po privačių pokalbių su V.Orbanu nusprendė eiti ir toks pat autoritarinis TTP lyderis 72-ejų Jaroslawas Kaczynskis.

Tikslas – perimti žiniasklaidą

TTP prieš šešerius metus laimėjus Seimo rinkimus J.Kaczynskis prasitarė, kad sieks Lenkiją valdyti mažiausiai du dešimtmečius.

Bet užsitęsusi COVID-19 pandemija ir korupcijos skandalai sumažino valdančiųjų populiarumą, todėl bijodamas pralaimėti kitus Seimo rinkimus TTP vedlys nutarė nutildyti kritišką žiniasklaidą.

Atėjusi į valdžią TTP perėmė ne tiktai teisėsaugos, prokuratūros ir teismų kontrolę, bet ir uzurpavo valstybinę žiniasklaidą.

Nacionalinė televizija TVP tapo propagandiniu TTP ruporu, giriančiu valdančiuosius ir plūstančiu opoziciją.

Prieš penkis mėnesius valstybinis naftos koncernas „PKN Orlen“ iš Vokietijos verslininkų perpirko žiniasklaidos koncerną „Polska Press“, valdantį daugiau kaip šimtą regioninių laikraščių. Jų ir taip pat įsigytų interneto tinklalapių vadovais buvo paskirti TTP šalininkai – provincijos žiniasklaidoje įsivyravo valdantiesiems palanki informacija.

Nuvilnijo protestų banga

Susidoroti su TVN nutarta priimant Spaudos įstatymo pakeitimą, nurodantį, kad Lenkijoje televizijos ir radijo stočių savininkės gali būti tiktai Europos ekonominės erdvės valstybėse veikiančios įmonės.

TVN kontrolinį akcijų paketą „Discovery“ įsigijo prieš šešerius metus per savo filialą, registruotą Olandijoje.

Kadangi pagrindinė „Discovery“ būstinė yra JAV, naujasis Lenkijos įstatymas priverstų TVN savininkus parduoti akcijas, kitaip įmonė neteks licencijos ir privalės užsidaryti.

Trečiadienį Seimas 228 balsais prieš 216 pritarė įstatymo pakeitimui ir dabar jį svarstys Senatas. Jeigu Senate dominuojanti opozicija vis dėlto atmes pataisas, jas Seimas galės pakartotinai ir galutinai patvirtinti.

Dalį Lenkijos visuomenės įsiutino ketinimas užmauti apynasrį nepriklausomai žiniasklaidai: net 93 miestuose antradienį vykusiose demonstracijose buvo skanduojami šūkiai „Laisva spauda – demokratijos pagrindas“, „TVP meluoja“, „Nenorime grįžti į vienpartinės cenzūros laikus“, „TVN uždarymui – ne“.

Trečiadienio vakarą už pataisas vis dėlto balsavę Seimo nariai buvo palydėti šauksmais „gėda“, „išdavikai“, „parsidavėliai“.

Iš Vašingtono – kirčiai

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pareiškė didelį susirūpinimą dėl Seimo priimto įstatymo pakeitimo, nes tai „prieštarauja principams ir vertybėms, kuriomis grįstos šiuolaikiškos ir demokratinės valstybės“.

Pasak A.Blinkeno, pataisomis „taikomasi į žiūrimiausią nepriklausomą žinių kanalą, kuris taip pat yra viena didžiausių JAV investicijų Lenkijoje“.

Interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ JAV Valstybės departamento patarėjas Derekas Cholettas pareiškė, jog dėl TVN likimo yra sunerimęs pats prezidentas Joe Bidenas.

Tarptautinių santykių ekspertas Gregorzas Kostrzewa-Zorbas pabrėžė, kad Vašingtonas tvirtai gina savo investuotojus, todėl neabejotinai prieš Lenkiją imsis atsakomųjų priemonių.

Prieš savaitę grupė JAV Kongreso Tarptautinių reikalų komisijos narių – demokratų ir respublikonų – viešai kreipėsi į Lenkijos vadovus: laiške reiškiamas susirūpinimas „ataka prieš laisvą žiniasklaidą, teismus ir teisingumą“.

Anot dienraščio „Rzeczpospolita“, Baltųjų rūmų pareigūnai diplomatiniais kanalais įspėjo Varšuvą neriboti TVN veiklos, nes tai pakenks šalių tarpusavio santykiams.

JAV esą net pagrasino atšaukti dalį Lenkijoje dislokuotų savo karių.

Tinklalapio Onet teigimu, Vašingtonas perspėjo Varšuvą, kad priėmus Spaudos įstatymo pataisas gali būti įšaldyti diplomatiniai šalių santykiai, o TTP lyderiai negautų JAV vizų.

Būtent taip Vašingtonas pasielgė 2014 metais, uždraudęs į Jungtines Valstijas vykti šešiems korupcija įtariamiems Vengrijos politikams.

Pasak žurnalo „Polityka“, Lenkijos valdantieji manė, kad skubiai sudarydami sutartį pirkti iš JAV 250 tankų „M1A2 Abrams SEPv3“ už 5 mlrd. eurų nebus Vašingtono kritikuojami dėl ribojimų TVN savininkams.

„Gazeta Wyborcza“ teigimu, TTP lyderis J.Kaczynskis buvo įsitikinęs, jog Lenkija dėl vykdomų demokratijos suvaržymų nesulauks sankcijų nei iš NATO, nei iš ES, nes yra didžiausia ir svarbiausia Vakarų koalicijos jėga šioje Rytų Europos dalyje, pasienyje su Rusija. Todėl prognozuota, kad JAV pyktis irgi bus ribotas ir trumpalaikis.

Prabilo apie švelninimą

Vis dėlto netruko paaiškėti, kad Baltieji rūmai nenusileis dėl „Discovery“ verslo interesų.

Iš Vašingtono pasipylusi kritika, atrodo, išgąsdino valdančiųjų lyderius.

TTP valdybos narys, seimūnas Marekas Suskis vakar pranešė, jog pataisą numatyta švelninti: prieš balsavimą Senate atsiras sakinys, kad jau turinčios licencijas televizijos galės būti registruotos ir ne Europos ekonominės erdvės šalyse.

Vis dėlto Lenkijos opozicija nepasitiki tokiu pažadu ir teigia, kad Senate įstatymo pataisas atmes.

Savo tikslams naudoja ir botagą, ir meduolį

Balsavimo Seime dėl Spaudos įstatymo pataisų išvakarėse Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis iš pareigų atleido vicepremjerą, plėtros, darbo ir technologijų ministrą Jaroslawą Gowiną.

Tada šis paskelbė, kad jo vadovaujama Santarvės partija traukiasi iš valdančiosios koalicijos ir nepalaikys Spaudos įstatymo pataisų.

Galiausiai paaiškėjo, jog tik penki Santarvės partijos nariai balsavo prieš, o šeši parėmė TTP. Dar prieš keletą mėnesių Seime buvo aštuoniolika Santarvės partijos atstovų, tačiau septyni anksčiau atskilo ir sukūrė kitą frakciją.

J.Gowinas buvo vienintelis vyriausybės narys, išdrįsęs kritikuoti TTP vykdomus demokratijos suvaržymus, todėl valdančiųjų lyderis J.Kaczynskis seniai kūrė planus, kaip suskaidyti jo partiją. Tinklalapio Onet teigimu, TTP įsteigtas slaptas padalinys, kurio tikslas buvo pelningų pareigų siūlymais ar grasinimais demaskuoti praeities nuodėmes į TTP gretas pritraukti Santarvės partijos seimūnus.

Liepą TTP palikęs Seimo narys Lechas Kolakowskis buvo priviliotas atgal suteikus pelningas pareigas valstybinio banko BGK taryboje: ten jis kas mėnesį uždirbs po 9000 eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.