Fotografijoje užfiksuota, kaip Niujorke vyras sminga žemyn galva iššokęs iš dangoraižio, į kurį lygiai prieš 20 metų – 2001-ųjų rugsėjo 11 d. – rėžėsi teroristų užgrobtas lėktuvas.
Beveik šešis dešimtmečius fotografu išdirbęs R.Drew įsitikino viena elementaria tiesa: „Gali kur nors atsirasti dviem valandomis anksčiau, bet neįmanoma būti sekundės dalimi per vėlai. Kitaip sakant, jei tavęs nėra tuo laiku, kur kas nors vyksta, to nebenufotografuosi.“
Išskubėjo iš mados šou
R.Drew pusę amžiaus dirbo „Associated Press“ (AP) agentūroje ir fiksavo, kaip dainininkas Frankas Sinatra lydi buvusią JAV pirmąją ledi Jackie Kennedy, kaip bokso legenda Muhammadas Ali nokautuoja varžovą, o milijardieriaus Rosso Perot dalyvavimą 1992 m. JAV prezidento rinkimuose jis atspindėjo taip, kad ši nuotraukų serija laimėjo prestižinę Pulitzerio premiją.
Tačiau 2001 m. rugsėjo 11 d. R.Drew nebuvo prie Pasaulio prekybos centro Niujorke nei 8 val. 46 min., nei 9 val. 3 min, kai teroristų užgrobti keleiviniai lėktuvai rėžėsi į bokštus dvynius.
Tuo metu jis fotografavo nėščiųjų mados šou Niujorko Midtaune. Vyrui buvo paskambinta iš redakcijos ir ramiai pranešta, kad lėktuvas atsitrenkė į Pasaulio prekybos centrą. Fotografas staigiai nulėkė į metro ir išlipo iš po žemės Manhatano pietuose. Jis iš karto pradėjo spaudyti fotoaparato mygtuką.
„Tai refleksas. Tiesiog tai darai, dirbi savo darbą“, – prisiminė dabar 74 metų R.Drew.
Nepaisant pavojaus ir grėsmės, siaubo ir baimės, tokiu momentu fotografas turi atsiriboti nuo emocijų: „Turi apsimesti, kad nieko nėra, ir tiesiog daryti savo darbą.“
Fiksavo R.Kennedy tragediją
R.Drew daro savo darbą nuo tada, kai jam suėjo 19 metų. Los Andželo priemiestyje užaugęs vaikinas nusipirko policijos racijų skenerį ir pradėjo klausytis pareigūnų pokalbių, kad laiku atsirastų avarijų ir gaisrų vietose. O jei neieškodavo kriminalinių įvykių, vykdavo ten, kur spėjo, kad kas nors įvyks.
1968 m. birželio 5 d. R.Drew nusprendė nueiti į renginį Los Andželo „Ambassador“ viešbutyje, kur kalbą turėjo sakyti kandidatas į JAV prezidentus Robertas F.Kennedy.
Redakcija to net nežinojo, fotografas vyko į renginį savo iniciatyva. Vienu metu jis užsuko į virtuvę vandens.
R.F.Kennedy kaip tik baigė savo kalbą ir buvo išvedamas pro galines duris būtent pro virtuvę, kur į jį pradėjo šaudyti vyras su revolveriu rankoje. Kulkų pakirstas 42 metų senatorius gulėjo ant grindų, o R.Drew užlipo ant stalo ir fotografavo kilusį chaosą.
R.F.Kennedy žmona Ethel priėjo prie jo ir kitų fotografų.
„Turiu Ethel nuotrauką, kurioje ji rodo ranka, tarsi sakytų: prašau šito nefotografuoti. Ji prašė manęs ir kitų nefotografuoti, – pasakojo R.Drew. – Bet mano darbas yra užfiksuoti istoriją. Aš ją fiksuoju kiekvieną dieną.“
O kas nutinka, jei sulaužai šią taisyklę?
„Nesi žurnalistas. Esi tiktai žmogus su fotoaparatu“, – sakė R.Drew, skirtumą tarp fotografijos ir eilinio kadro įvardijęs taip: ar tau norėsis į ją žiūrėti?
O gal, kaip nutiko jo garsiausios nuotraukos su mirtin smengančiu žmogumi atveju, norėsis nusukti žvilgsnį?
Nuotrauką pirko Eltonas Johnas
Kai R.Drew Niujorke gaudė kadrus, kaip per degančių dangoraižių langus šokinėja žmonės, jis negalvojo apie kadruotę ar įvykio reikšmę: „Aš nefotografavau. Tai fotoaparatas pagavo krintantį žmogų. Kai visi tie žmonės krito žemyn, uždėjau pirštą ant fotoaparato mygtuko ir pakėliau objektyvą į viršų.
Sekiau krintančiuosius, o objektyvas atsidarinėjo ir užsidarinėjo, taip fotografuodamas. Man atrodo, kad turiu aštuonis ar devynis to vyro kritimo kadrus. Fotoaparatas tiesiog atsitiktinai užfiksavo būtent tą momentą, kai jis ore buvo visiškai vertikaliai.
Tos kadruotės nemačiau iki tol, kol sugrįžau į redakciją ir savo nešiojamajame kompiuteryje pradėjau peržiūrinėti nuotraukas.“
R.Drew pasakojo, kad tą dieną Niujorke nejuto baimės.
„Įdomu, kaip fotoaparatas man tampa filtru. Net nežinojau, kad pirmasis bokštas dvynys sugriuvo, nes pro objektyvą matau tik dalelę vaizdo“, – sakė fotografas.
Jo nuotrauka, vėliau pavadinta „Krintantis žmogus“, kitą rytą pasirodė daugybėje laikraščių. Daug kam šis vaizdas pasirodė perdėm šokiruojantis. Daug kam jis įstrigo į galvą visiems laikams.
Prieš penkerius metus britų dainininkas Eltonas Johnas nusipirko šią fotografiją savo kolekcijai.
„Tai nėra kadras, kurį kam nors norėtųsi pasikabinti ant sienos, – sakė Eltonas Johnas. – Tai – nuostabiausias tragiško momento atvaizdas. Turbūt tai viena idealiausių fotografijų istorijoje.“
Tapatybė tik numanoma
Praėjus dvidešimčiai metų ši nuotrauka labiau nei bet kuri kita atspindi tos dienos siaubą.
„Ji vis dar yra tarsi uždrausta. Kai kam nors ją parodau, man sako: „Tai „Krintantis žmogus“... O, ne, nenoriu matyti“, – teigė fotografas.
Kodėl žmonės taip reaguoja?
„Todėl, kad susitapatina su kadru. Manau, jog suvokia, kad toje vietoje galėjo būti jie, – aiškino R.Drew. – Nuotrauka sustabdo akimirką. Ji gali parodyti, kas nutiko tada, kai skaitytojas negalėjo matyti savo akimis. Jaučiuosi privilegijuotas, kad galiu tai daryti.“
Krintančio vyro tapatybė niekada nebuvo nustatyta, nors žurnalistai atrado du variantus: Jonathanas Ericas Briley arba Norberto Henandezas.
Ant Rugsėjo 11-osios memorialo parapeto jų vardai įrašyti netoliese.
Atpažino sužadėtinę
Į R.Drew objektyvą pateko daugiau žmonių, kurie gelbėdamiesi tą dieną šoko per langus.
Fotografas pasakojo, kad iš nuotraukų pavyko nustatyti vieną auką: „Vienas vyras paskambino AP ir pasakė, kad žino, ką jo sužadėtinė tą dieną vilkėjo. Jos kūnas nebuvo rastas. Jis klausė, ar galėtų peržiūrėti mano darytas nuotraukas.
Mes kartu atsisėdome prie kompiuterio ir kadras po kadro žiūrėjome į žmones, krintančius iš dangoraižio. Jis ją pamatė ir pasakė: „Tai ji.“ Viskas buvo aišku.“
Po atakų R.Drew dar visą mėnesį fotografavo nelaimės vietą. Vieną dieną suskambo jo telefonas. Tai buvo jo dukra.
„Tėti, aš tik norėjau pasakyti, kad tave myliu, – pokalbį prisiminė fotografas. – Ji man paskambina kiekvieną rugsėjo 11-ąją, kad ir kur būčiau, tiktai tam, kad pasakytų: „Tėti, aš tave myliu.“ Todėl, kad galėjau žūti ir aš.“
Parengta pagal „CBS News“ inf.
