Per pastarąjį dešimtmetį Pietų Korėja išaugo kaip didžiulė kultūrinė jėga, kurios produktai – nuo makiažo iki K-pop muzikos ir K-drama TV serialų – surado entuziastingų gerbėjų visame pasaulyje.
Tačiau viena vieta, bandanti sustabdyti Pietų Korėjos įtakos prasiskverbimą pro savo sienas, yra jos kaimynė šiaurėje.
Jau dešimtis metų Šiaurės Korėja beveik visiškai uždaryta nuo likusio pasaulio, egzistuoja griežta kontrolė, kokia informacija patenka ar išeina už jos teritorijos ribų. Užsienio kultūrinė medžiaga, įskaitant filmus ir knygas, yra uždrausta, išskyrus kelias valstybės sankcionuotas išimtis.
Žmonėms, pagautiems su tokia kultūrine kontrabanda dažnai gresia griežtos bausmės, CNN sakė iš šalies sugebėję pabėgti buvę Šiaurės Korėjos gyventojai.
Pastaraisiais metais, vystantis Šiaurės Korėjos santykiams su Kinija, apribojimai tapo kiek švelnesni nei anksčiau. Nedrąsūs šalies atsivėrimo žingsniai leido kai kuriems Pietų Korėjos populiariosios kultūros elementams prasiskverbti į nuo visų atskirtą tautą. Tačiau šiandien griežtos cenzūros taisyklės grįžta ir primena ankstesnę, visiškai nuo išorinės įtakos izoliuotos šalies istoriją.
Pietų Korėjos politikas Ha Tae-keungas po šalies žvalgybos agentūros susitikimo pranešė, kad Šiaurės Korėjos režimas taiko griežtas taisykles, nurodančias kaip jauni žmonės privalo rengtis ir kalbėti. Pavyzdžiui, pietų korėjietės moterys dažnai kreipiantis į savo romantinį partnerį, vadina jį terminu „oppa“. Šiaurėje šis žodis jau uždraustas. Vietoje to, Šiaurės Korėjos moterys privalo vadinti savo mylimuosius „bendražygiais vyrais“.
Propagandos vaizdo įrašai šalyje taip pat smerkia „užsienio įtaką“ parodantį elgesį, pavyzdžiui viešą meilės demonstravimą. Tie, kurie pažeidžia taisykles yra laikomi „prisiekusiais revoliucijos priešais“.
Režimas liepos 18 d. taip pat niekino užsieniečių gyvenimo būdą valstybinio laikraščio „Rodong Sinmun“ straipsnyje, ragindamas jaunus žmones būti „ištikimiems šalies pašaukimui“.
„Kova ideologijos ir kultūros srityje yra karas be šūvių“, – rašoma Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong-uną cituojančiame straipsnyje. Konkrečiai nenurodant Pietų Korėjos, straipsnyje priduriama, kad kultūros karo pralaimėjimas atneš žymiai rimtesnes pasekmes nei galėtų atnešti pralaimėjimas mūšio lauke.
Drabužiai, šukuosenos, kalba, muzika yra „minties ir dvasios būsenos atspindys“, teigiama tekste.
„Net jei jaunimas dainuoja ir šoka, jie turėtų dainuoti ir šokti pagal melodijas ir ritmus, atitinkančius laikmečio poreikius ir mūsų žmonių nacionalines nuotaikas, kas leistų mūsų kultūros stiliui klestėti“, – rašoma straipsnyje.
Šie apribojimai gali atrodyti neįprasti, tačiau tokie dalykai kaip vartojama kalba ir žargonas, anot ekspertų, gali reikšti daug sudėtingesnę kovą dėl valdžios ir kontrolės.
Šiaurės Korėjos tolerancija užsienio įtakai nuolat kinta, priklausomai nuo jos ekonominės situacijos, tarptautinės diplomatijos, pragmatinių ryšių.
Kodėl rūpi plaukai ir muzika?
Šiaurės Korėjos santykiai su Pietų Korėja išlieka sudėtingi nuo paliaubomis pasibaigusio Korėjos karo 1953 m. Taikos sutartis po šio karo niekada nebuvo pasirašyta, tad oficialiai karas nėra pasibaigęs iki šiol.
„Šiaurės Korėja kadaise buvo viena iš pramoniniu požiūriu labiausiai išsivysčiusių Rytų Azijos šalių, – tvirtino „Korėjos rizikos grupės“ direktorius ir Seulo Kookmino universiteto profesorius Andrejus Lankovas. – Tačiau po dešimtmečius trukusios izoliacijos, jos žmonės vartosi skurde.“
Šalies ekonomika ėmė ristis žemyn 1990-aisiais, kuomet žlugo ją rėmusi Sovietų Sąjunga. Nuo tada pagrindine Šiaurės Korėjos prekybos partnere tapo Kinija.
Priešingai nei skurstanti kaimynė, Pietų Korėja yra ketvirta pagal dydį Azijos ekonomika, kurios BVP vienam gyventojui prilygsta Vakarų Europos valstybėms tokioms kaip Prancūzija ar Italija. Šalies minkštoji galia pastebimai išaugo pakilus kultūros eksportui – Pietų Korėjos muzika, maistas ir grožio produktai yra vartojami ir mėgstami visame pasaulyje.
„Štai kodėl Šiaurės Korėja yra tokia atsargi įsileidžiant bet kokią užsienio kultūros įtaką, pavyzdžiui Pietų Korėjos žargoną, – paaiškino A.Lankovas. – Tai reikštų pripažinimą, kad alternatyvus visuomenės modelis veikia, o Šiaurės Korėjos modelis – ne.“
„Šiaurės korėjiečiai, įsisavinantys Pietų Korėjos gyventojų manierizmus – madą, šukuosenas, žodyną nurodo du dalykus, – pridūrė A.Lankovas. – Platėjančią prieigą prie uždraustos medžiagos ir produktų bei susižavėjimą ir simpatiją Pietų Korėjos atžvilgiu.“
Šios minkštosios galios stiprumas išryškėja dar labiau dėl didžiulio ekonomikos kontrasto tarp šalių. Šiaurės Korėjoje, kur dėl tiekimo problemų maisto produktų skaičius yra labai mažas, o kainos labai aukštos, žmonės miršta iš bado. Kim Jong-unas pripažinto „įtemptą padėtį dėl maisto“ šalyje, nors dėl to kaltino taifūnų ir potvynių sukeltas problemas.
„Šiaurės Korėjos lyderiai nebūtinai bijo masinio nepatenkintos visuomenės sukilimo, – sakė A.Lankovas. – Režimas yra pakankamai žiaurus, kad nubaustų visus, išdrįsusius praverti burną.“
Kita vertus, augančios žinios apie išorinį pasaulį ir apie tai, kad gyvenimas Šiaurės Korėjoje nepalyginamai prastesnis nei kitose valstybėse, gali stipriai sumenkinti pasitikėjimą režimu, jo teisėtumu ir visa jo ideologine baze – panašiai kaip devintajame dešimtmetyje, produktų stygius ir vakarietiškų prekių troškimas Sovietų Sąjungoje, prisidėjo prie visuomenės nusivylimo ir galiausiai iki režimo griūties.
„Tai, kad jauni Šiaurės Korėjos gyventojai žiūri Pietų Korėjos dramas ir mato, koks yra korėjiečių gyvenimas už jų šalies ribų, diktatūrai neabejotinai kelia grėsmę, nes žmonės mato Seulo vaizdus, mato kaip gerai ir laisvai gyvena kiti“, – teigė JAV įsikūrusio Wilsono centro vyresnioji darbuotoja ir buvusi „Associated Press“ Pchenjano biuro vadovė Jeana Lee.
„Jaunimas yra didžiausias Šiaurės Korėjos diktatūros represijų taikinys, nes jauni žmonės yra „labiausiai pažeidžiami“, greičiausiai įsisavina naujas įtakas, – sakė A.Lankovas. – Vyresni žmonės nenori pokyčių. Tačiau visos naujos idėjos sklinda tarp jaunosios kartos atstovų.“
Popkultūra ir politika
Einant metams dialogas tarp Šiaurės ir Pietų buvo prasidėjęs ir vėl užstrigęs daugybę kartų – atitinkamai keitėsi ir Šiaurės Korėjos požiūris į užsienio popkultūrą.
„Kai 2011 m. Kim Jong-unas perėmė šalies valdžią, iš pradžių jis laikėsi liberalesnio požiūrio, – sakė A.Lankovas, – Netgi leido šalyje sklisti tam tikram kiekiui vakarietiškos muzikos bei susiformuoti muzikos grupei susidedančiai vien tik iš merginų“.
Tokio pobūdžio grupės labai populiarios Pietų Korėjoje.
Ankstyvaisiais naujo šalies lyderio valdymo metais J.Lee buvo įsikūrusi sostinėje Pchenjane. Ji teigė, kad taisyklėms sušvelnėjus, užsienio kultūrų įtaka tapo ryški. Šiaurės korėjiečiai pradėjo į savo kalbą pradėjo įterpti vis daugiau žargono, nugirsto žiūrint Pietų Korėjos dramas, turistų lankomos vietos buvo pradėtos žymėti angliškais ženklais, elitiniams Šiaurės Korėjos gyventojams buvo leista daugiau keliauti, pagrinde į Kiniją.
„Tačiau netrukus Kim Jong-unas pasirinko konservatyvesnį požiūrį ir ėmė drausti USB atminties raktus ir kitas technologijas, kurias gyventojai naudoja informacijos kontrabandai“, – pabrėžė A.Lankovas.
Įtampa tarp kaimyninių valstybių padidėjo 2016 ir 2017 m. kai Šiaurės Korėja testavo balistines raketas ir kitas karines technologijas ir taip sukėlė nerimą tarptautinei bendruomenei.
Tačiau santykiai ėmė šilti Pietų Korėjos prezidentu tapus Moon Jae-inui. Tada pastarasis, kartu su Kim Jong-unu pasižadėjo oficialiai užbaigti Korėjos karą ir siekti visiško nusiginklavimo. Visgi oficialios paliaubos dar nepasirašytos.
Tą patį mėnesį kai šalių lyderiai paskelbė šį simbolinį prisižadėjimą, Kim Jong-unas su žmona lankėsi Pietų Korėjos dainininkų ir atlikėjų koncerte, kuriuos pakvietė pasirodyti Pchenjane. Tai buvo pirmas kartas per daugiau nei dešimtmetį, kada Pietų Korėjos muzikantai keliavo į Šiaurės Korėją.
Anot J.Lee, toks pats požiūrio į svetimą kultūrą dvilypiškumas būdingas ir pietuose.
„Šiaurės Korėjos produktai ir kultūra diplomatišku laikotarpiu Pietų Korėjoje tampa madingi, o santykiuose tarp šalių tvyrant įtampai – pasidaro tabu. Politinis klimatas daro įtaką popkultūrai“, – tvirtino ji.
Tačiau dialogas vėl ėmė šlubuoti 2019 m., po to, kai Kim Jong-unas nutraukė šiltai prasidėjusius santykius su JAV ir buvusiu jų prezidentu Donaldu Trumpu. Tuomet susitikimo su pastaruoju metu, šalių vadovams nepavyko susitarti dėl branduolinio Šiaurės Korėjos nusiginklavimo.
Iki 2020 m. pradžios Šiaurės Korėja visiškai uždarė savo sienas dėl COVID-19 pandemijos ir nutraukė beveik visą prekybą su Kinija, kuri iki tol buvo laikoma Šiaurės Korėjos ekonominiu gelbėjimosi ratu.
Šiaurės Korėjos ekonomikos būklė dažnai diktuoja šalyje taikomus apribojimus. Todėl šiandien, šaliai skurstant ir ritantis žemyn, režimas neprisiima jokių rizikų.
Gruodį Šiaurės Korėja priėmė naują įstatymą, draudžiantį plisti vyriausybės cenzorių nepatvirtintam turiniui.
Vasarį Kim Jong-unas paskelbė apie „geresnę visuomenės turinio kontrolę“, o dar kitą mėnesį Šiaurės Korėjos propagandos svetainė apkaltino „K-pop“ muzikos įrašų kompanijas „vergišku išnaudojimu“.
„Neįmanoma tiksliai pasakyti, kas paskatino naujausią Kim Jong-uno sprendimą apie išorinę įtaką keliančių produktų draudimą“, – sakė J.Lee. Tačiau ji pridūrė, kad tai gali būti susiję su sienų uždarymu ir didžiuliais ekonominiais sunkumais.
„Prekės ir žmonės nekerta valstybės sienų, todėl gyventojai neturi galimybės gauti trokštamų daiktų“, – sakė ji. – Taigi, ką mes žinome apie šį, neseniai priimtą, įsakymą yra tai, kad valstybė sako žmonėms liautis norėjus tų daiktų. O tekstas suformuluotas patriotiška kalba, pabrėžia Šiaurės Korėjos tapatybę – grįžkime prie savo tradicijų, savo kalbos, būkime kuo esame ir negeiskime svetimų dalykų.“
Visgi J.Lee pridūrė, kad viskas gali greitai pasikeisti priklausomai nuo tarpvalstybinės diplomatinės padėties.
„Partija nuolat keičia taisykles, dėl to, koks užsienio turinys priimtinas, todėl žmonės turi būti budrūs. – kalbėjo ji. – Buvo laikotarpis, kada buvo normalu geisti šių užsienio produktų, bet pagal naujausią šalies vadovo strategiją, tai nebėra normalu.“
Parengta pagal CNN inf.
