Minską užplūdus migrantams – pasipelnymo galimybės: sausakimši viešbučiai, arabiški užrašai vitrinose ir klestintys taksistai

Priešais Minsko sporto rūmus, rūstų septintojo dešimtmečio uždarą ledo ritulio areną Baltarusijos sostinėje, maždaug penkiasdešimties vyrų ir moterų kolona pajuda paskui režimo pareigūną pasislėpusį už juodos veido kaukės, dengiančios viską, išskyrus jo akis. Kai kurie eisenos dalyviai rankose neša ir savo vaikus.

Nors padėtis suerzino kai kuriuos vietos gyventojus, daugelis Minske ją traktuoja kaip verslo galimybę.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Nors padėtis suerzino kai kuriuos vietos gyventojus, daugelis Minske ją traktuoja kaip verslo galimybę.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.<br>AP/Scanpix nuotr.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.<br>AP/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Nov 14, 2021, 9:24 PM, atnaujinta Nov 14, 2021, 9:50 PM

Pareigūnas nuveda juos į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią priešais čiuožyklą, kur jie įsėda į daugybę taksi mašinų ir autobusų. Automobiliais jie važiuos mažiausiai keturias valandas, kėlionės tikslas – Gardinas, miestas esantis pasienyje su Lenkija.

Iš ten jie bandys brautis per šaltus, tankius miškus palei sieną, kad patektų į buferinę zoną, kurią migrantai, įstrigę tarp dviejų valstybių pajėgų, pavadino „džiunglėmis“. Juos pasitiks tūkstančiai stipriai ginkluotų lenkų pasieniečių, kurie jau įrengė koncertiną ir pradėjo sienos statybos darbus.

Ketvirtadienio popietę kas pusvalandį buvo galima pamatyti tokias grupes, kurios išeina iš nedidelės aikštės priešais sporto rūmus.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Baltarusijoje gali būti iki 15 tūkst. migrantų, išsibarsčiusių aplink Minską ir vakarinę šalies sieną. Vaikštant po sostinės gatves jaučiamas naujų atvykėlių buvimas.

Daugelis prie sporto rūmų ketvirtadienį susirinkusių žmonių sakė neseniai atskridę iš Artimųjų Rytų miestų oro uostų.

Penktadienį kelias iki Minsko tapo sunkesnis, Turkijos valdžiai paskelbus, kad sustabdys Irako, Sirijos ir Jemeno piliečių skrydžius iš Stambulo į Minską. Tačiau tą pačią dieną į Minską skrydžiais iš Dubajaus ir Beiruto atvyko dar daugiau migrantų.

Kiti, kaip Ahmedas, sėdėjęs prie sporto rūmų su keliais draugais, Baltarusijoje yra nuo rugsėjo mėnesio.

Ahmedas neseniai grįžo iš „džiunglių“, laikinojo palapinių kaimelio miške tarp Baltarusijos ir Lenkijos sienų.

„Ten buvo baisu, nei vandens, nei maisto, todėl nusprendėme papildyti atsargas ir šiek tiek pamiegoti. Rytoj grįšime, ką dar galime padaryti?, – klausė Ahmedas.

Ahmedas sakė, kad lenkų sargybiniai sumušė jo draugus, kai jie priartėjo prie sienos.

JT pabėgėlių agentūra pranešė, kad dėl atšiaurių sąlygų „džiunglėse“ žuvo mažiausiai 10 migrantų. Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad trečiadienio vakarą 14-metis kurdų berniukas mirtinai sušalo.

Kaip ir dauguma migrantų, Ahmedas į Minską atvyko nuspirkęs brangų paketą, kurį organizavo kelionių agentūra Irake. Jis sakė sumokėjęs įmonei Libane 3000 JAV dolerių (2 621 eur.) ir nuo to laiko jam trūksta pinigų, o jo savaitės trukmės turistinės vizos galiojimas taip pat baigėsi.

Nuo tada, kai grįžo iš „džiunglių“, jis ir jo draugai gyveno Minsko gatvėse miegmaišiuose ir palapinėse.

„Vis tiek negalime grįžti namo, atidavėme viską, kad čia patektume“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga apkaltino Baltarusijos autokratinį lyderį Aleksandrą Lukašenką panaudojus migrantus kaip ginklą kerštauti Vakarams už sankcijas, įvestas po jo ginčijamos pergalės 2020 metų rinkimuose.

Daugeliui vietinių neįprasta matyti tiek daug migrantų miesto kavinėse ir greito maisto restoranuose, vaikščiojančius po prekybos centrus ir miegant požeminėse perėjose. Iki krizės Baltarusija retai įsileisdavo migrantus, nes šalyje buvo žinoma griežta vizų politika.

Minskas visiškai pasikeitė, – įsitikinus tradicinį baltarusišką maistą tiekiančio restoranų tinklo „Vasilki“ padavėja Anna. – Mes tarsi nebegyventume Minske. Keista.“

Praėjusį mėnesį Baltarusijos žiniasklaida pranešė apie pirmąją migranto mirtį sostinėje. Teigiama, kad 35 metų irakietis sukniubo prie prekybos centro.

Kadangi daug daugiau migrantų, tokių kaip Ahmedas, grįžta iš sienos nusivylę ir alkani, bet nenori grįžti namo, neišspręsta padėtis gali tapti rimta Lukašenkos problema.

Verslo galimybė

Nors padėtis suerzino kai kuriuos vietos gyventojus, daugelis Minske ją traktuoja kaip verslo galimybę.

Visi viešbučio „Sputnik“ kambariai buvo užimti. Arabų ir kurdų kalbų buvo galima išgirsti pagrindinėje įspūdingo, bet kiek aptriušusio penkių aukštų pastato fojė ir visuose jo silpnai apšviestuose koridoriuose.

Kiti viešbučiai, įskaitant „Crown Plaza“ miesto centre, taip pat teigė, kad dirba visu pajėgumu. Migrantai teigė, kad Baltarusijos ir vietinės kelionių agentūros užsakydavo jiems savaitės trukmės prieglobstį visuose mieste esančiuose viešbučiuose prieš išvykstant į kelionių paketus.

„Sputnik“ registratūros darbuotoja Anna tikino, kad naujų klientų antplūdis buvo sutiktas džiaugsmingai.

Be su pandemija susijusio ekonomikos nuosmukio, Baltarusiją, kuri anksčiau traukė kai kuriuos Vakarų turistus ir verslininkus, pastaruosius 18 mėnesių temdė krizė.

Praėjusiais metais šalyje įvyko didžiausi antivyriausybiniai protestai po A.Lukašenkos pergalės paskelbimo. O šią vasarą Baltarusija tapo dar labiau izoliuota, kai ES uždraudė „Belavia“ aviakompanijai patekti į bendrijos oro erdvę po to, kai Minskas privertė „Ryanair“ skrydį leistis, kad galėtų suimti opozicijos žurnalistą.

„Pandemijos metu buvo labai tylu. Turistai nustojo atvykti, bet dabar esame užimti kiekvieną dieną. Tai naudinga verslui“, – sakė Anna.

Telefonų parduotuvėse ant langų iškabinti arabiški užrašai, skirti migrantams, perkantiems vietines SIM korteles prieš išvykstant į vakarus.

Tačiau didžiausi laimėtojai yra taksistai.

Sergejus pasakojo, kad už kelionę į Gardiną ima 150 USD ir apskaičiavo, kad per dieną įvyksta mažiausiai keturios tokios kelionės.

„Šį mėnesį uždirbau daugiau nei per ankstesnius šešis. Tačiau pastaruoju metu reikalai tapo šiek tiek sunkesni“, – pridūrė jis ir paaiškino, kad Baltarusijos pasienio policija pradėjo apsukinėti taksi, vežančius migrantus.

Dabar jis su kolegomis atveža migrantus į degalinę netoli Gardino, kur Sirijos, Irako ir Baltarusijos prižiūrėtojai juos veda per sieną į mišką buferinėje zonoje.

Pelnosi ne tik baltarusiai

Ne tik baltarusiai nori pasipelnyti iš krizės. Artimuosiuose Rytuose susikūrė nedidelė rinka, padedanti koordinuoti migrantų perkėlimą į pasienį su Baltarusijos turizmo agentūromis ir konsulatais.

Stovėdami prie prekybos centro „Skala“ rytuose nuo Minsko, nakčia slinko grupelė sirų migrantų, vėliau sustojusių parūkyti.

Jie buvo kilę iš As-Suwaydos, Sirijos miesto netoli sienos su Jordanija ir priklausė drūzų etninei mažumai. Jie teigė pabėgę iš Sirijos, kad išvengtų privalomos pustrečių metų karinės tarnybos.

Kiekvienas iš jų sumokėjo po 5000 JAV dolerių (4 370 eur) Sirijos tarpininkui Damaske, kuris savo ruožtu sumokėjo Baltarusijos kelionių agentūrai už kelionės paketą, į kurį turėjo būti įtrauktas viešbutis ir viza, taip pat pagalba vietoje.

Atvykę į Minską jie suprato, kad buvo apgauti, o jų tarpininkas nutraukė bet kokį bendravimą.

„Niekšelis mums pamelavo“, – pyko Sirijoje inžinieriumi dirbęs Amiras.

„Jis pažadėjo viešbutį 10 dienų, bet 10 mūsų buvome susiglaudę mažame kambarėlyje šalia viešnamio tik tris naktis. Dabar jis nustojo atsakyti į skambučius“, – pasakojo Amiras.

Vyrai buvo atvykę į prekybos centrą nusipirkti vandens butelių, SIM kortelių ir fakelų. Penktadienio rytą jie planavo taksi važiuoti į Gardiną, kur prasidėtų pavojingoji jų kelionės dalis.

„Nesame laukiami nei čia, nei grįžę namo. Niekur“, – sunerimęs kalbėjo Amiras.

Parengta pagal „The Moscow Times“ inf. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.