Sekmadienio vakaras. Patalpoje, kur jau daugybę valandų tęsiasi pasilinksminimas, tvyro prakaito ir dūmų kvapas. Technomuzikos garsų persmelktoje tamsoje susiglaudę viršutinės kūno dalies nedengiantys žmonės.
Tiktai akimirkai, kai įsižiebia prožektoriai, išryškėja nakties scenos. Šokių aikštelės gale netoli didžėjaus pulto du jauni baltus sijonus segintys ir blizgančius aukštakulnius avintys vyrai tarsi užhipnotizuoti ritmingai juda pagal muzikos taktą.
Vakarėlio vieta – Kijevas, Ukrainos sostinė. Šalies, kur dauguma visuomenės nusistatę prieš gėjus ir lesbietes. Todėl toks būdas linksmintis atskleidžia ne tiktai aukščiausią vakarėlio dalyvių siekiamybę – malonumą, bet ir jų pilietinę poziciją.
Dviejų šokančių jaunų vyrų 23-ejų Bogdano Morozo ir 18-mečio Oleksandro Silčenkos ekstazę sukelia ne narkotikai. Ši vieta – vienintelė visoje šalyje, kur jie gali būti tikrai laisvi.
Jau beveik dvejus metus gyvuojantis klubas neturi oficialaus pavadinimo. Jis vadinamas „Kyrylivska“ – pagal gatvę, kurioje įsikūręs.
Naujasis Kijevo jaunimo prieglobstis – buvusios alaus daryklos pastatas. Tai pirmoji vieta mieste, kur tvyro gėjams draugiška aplinka, laikomasi griežtos uždarų durų politikos ir draudžiama fotografuoti.
B.Morozas ir O.Silčenka atstovauja tai daliai Ukrainos jaunimo, kuri nusprendė nebebijoti.
Kaip gyvena šie žmonės šalyje, kuri veržiasi į Europą, bet tuo pat metu kurioje daugybė gyventojų dar negali ir nenori atsikratyti stereotipų?
Pasaulį jau mato kitaip
Rugsėjo 19-ąją, sekmadienio rytą, vyko kasmetis LGBTQ paradas „KyivPride“. Nors 3 mln. gyventojų turinčiame mieste surengtose eitynėse dalyvavo tik apie 7 tūkst. žmonių, policininkų buvo apstu.
2019-aisiais už lygias LGBTQ bendruomenės teises žygiavo 8 tūkst. žmonių – daugiausia per visą parado organizavimo laiką.
Eitynės pradėtos rengti prieš dešimt metų, nepaisant religinių ir nacionalistinių grupių nepritarimo. Pernai jos neįvyko dėl koronaviruso pandemijos.
Tarp šių metų gėjų parado dalyvių buvo B.Morozas, O.Silčenka ir jų bičiulis Jevhenijus Tračiukas. Trijulė susipažino „Kyrylivska“.
Būtent šis Kijevo klubas, neskaitant socialinių tinklų, yra vieta, jungianti kitokią jaunąją kartą.
24 metų J.Tračiukas priklauso nevyriausybinei organizacijai „KyivPride“, kuri organizuoja gėjų eitynes. Jis iš šalies rytuose esančio Donbaso regiono tik praėjusį gruodį persikėlė gyventi į Ukrainos sostinę.
LGBTQ parado dalyviai – jauni, daugelis gal net nepilnamečiai ir ne visi netradicinės seksualinės orientacijos.
Nuo 2014-ųjų revoliucijos, kai po ilgų protesto žiemos mėnesių buvo nuverstas korumpuotas prorusiškas Viktoro Janukovyčiaus režimas, LGBTQ eitynės tapo gausesnės.
J.Tračiukas sako: suvokimas, kad kartu galima kažką pasiekti, – priežastis, dėl kurios judėjimas plečiasi.
To variklis – nedidelė miesto jaunimo grupė. Daugelis pabuvo užsienyje, žino kitokias perspektyvas, kalba angliškai. Jie suteikia Ukrainos sostinei pasauliui atviro miesto veidą.
Ką tik pilnametystės sulaukęs O.Silčenka dar gyvena su tėvais. Nors su jais santykiai labai artimi, sekso tema – tabu.
Vaikinas įsitikinęs, jog dabar Ukrainos jaunajai kartai tenka atsakomybė pasivyti tai, kas Vakarų šalyse prasidėjo nuo septintojo dešimtmečio pabaigos. Šviesiaplaukio mėlynakio O.Silčenkos kalbos rodo, kad jis anksti subrendo rimtoms temoms, ginčai dėl kurių tęsiasi.
Po eitynių – maskuotė
Kai kurie „KyivPride“ dalyviai mojavo dviem vėliavomis – vaivorykštės spalvų ir Ukrainos.
Gatvės, kuria žygiavo demonstrantai, pakraštyje stovėjo geltona striuke vilkinti moteris. Jos per megafoną sakomus šūkius: „Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!“ kartojo minia.
Po daugelio metų kultūrinės, socialinės ir politinės Rusijos įtakos nacionalinė simbolika Ukrainoje vaidina svarbų vaidmenį, jo jaunimas nenori perleisti dešiniųjų stovyklai.
Kai eitynės baigėsi, geltonomis striukėmis vilkintys pagalbininkai vėl kreipėsi į dalyvius.
Bet tai jau buvo ne patriotinės skanduotės, o informaciniai pranešimai.
Demonstrantai buvo paraginti pakeisti drabužius, kad trauktų mažiau dėmesio. O.Silčenka nusiėmė nuo galvos karūną, kurią buvo užsidėjęs per paradą. Iš kuprinės išsitraukė mėlyną megztinį ir apsivilko ant baltų tinklinių marškinių.
Vaikinas patraukė metro stoties link, kad būtų „evakuotas“. Apačioje laukė tušti traukiniai, kurie eitynių dalyvius vežė į kitas miesto dalis, kad jie vėl įsimaišytų tarp žmonių.
Atsargumas būtinas. Vos tik nebelieka policijos apsaugos, dešinieji radikalai miesto centre rengia parado dalyvių medžioklę.
Prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybė rūpinasi didelių renginių, tokių kaip „KyivPride“, saugumu, nes juos stebi užsienis. Demonstruojant draugišką kursą LGBTQ bendruomenės atžvilgiu norima praverti duris į Europos Sąjungą.
Be to, tokia strategija suteikia galimybę atsiriboti nuo absoliučiai homofobiškos Rusijos. Bet šiaip Ukrainos politikai beveik nesiima veiksmų dėl LGBTQ pilietinių ir žmogaus teisių.
Gyvena šalia pavojų
Pasibaigus paradui B.Morozas savo bičiulį O.Silčenką ir vokiečių žurnalistą, atvykusį stebėti eitynių, pasikvietė į savo butą, nes čia jaučiasi saugus.
Pasak B.Morozo, valandos po renginio yra pavojingiausios.
Vaikinas gyvena antrame aukšte penkiaaukščiame blokiniame daugiabutyje, kokie buvo statomi sovietiniais laikais prieš pusę amžiaus. Tokių namų Kijeve daug.
Aksomu aptraukti lempų gaubtai, gėlėtų popierinių apmušalų sienos, senas parketas – paprastas, bet savaip žavus būsto vidus. Švaru ir tvarkinga – atrodo, kad viskas turi savo nuolatinę vietą.
Ant sienų kabo nuotraukos, vienoje jų – Holivudo žvaigždė Arnoldas Schwarzeneggeris.
Vaikinai ėmė ruoštis sekmadienio vakarėliui „Kyrylivska“ klube. Darydamas makiažą B.Morozas pasakojo apie Daniją.
Nedideliame Frederisijos mieste apie 200 km į vakarus nuo Kopenhagos jis šešis mėnesius studijavo scenos meną.
Bet ten, anot ukrainiečio, pasaulis atrodė per šviesus. B.Morozas greitai suprato, kad jo vieta čia – Kijeve.
„Nenoriu slapstytis. Noriu būti pokyčių dalimi“, – sako B.Morozas. Jis, vienos rinkodaros agentūrų įkūrėjas ir kūrybos direktorius, tiksliai žino, ko siekia.
Dirba ne tik grafikos dizaineriu, bet ir kuria meną – dalyvauja performansuose.
Savo homoseksualumą B.Morozas demonstruoja ne tiktai „Kyrylivska“ klube savaitgaliais, bet ir eilinėmis savaitės dienomis. Iki šiol jam nieko neatsitiko.
„Bet tai pavojinga“, – prisipažįsta B.Morozas.
Apie tai, kad palyginti pažangioje Ukrainos sostinėje rizikinga demonstruoti savo seksualinę orientaciją, byloja nuolatiniai neapykantos homoseksualams proveržiai. Nusikaltimai, dėl kurių retai patraukiama baudžiamojon atsakomybėn.
B.Morozo ir O.Silčenkos pažįstamas profesionalus šokėjas Ženia Gončiarenka po vieno vakarėlio buvo labai stipriai sumuštas.
Vaikinas dvi savaites buvo komos būsenos, po to jam atlikta galvos smegenų operacija.
Ž.Gončiarenkos „Instagram“ paskyroje įkeltose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti gerai atrodantis, gyvenimo džiaugsmu trykštantis jaunas vyras. Naujausias įrašas – iš mados šou, kur ant plikai skustos vaikino galvos – ilgas randas.
„Šiandien jau 17-a diena, kai pabudau iš komos. Mieli neapykantos skleidėjai, esu stipresnis, nei galėjote įsivaizduoti“, – brūkštelėjo Ž.Gončiarenka.
B.Morozas, O.Silčenka ir J.Tračiukas – jauni ir netradicinės seksualinės orientacijos. Jie galėtų persikelti į kitą vietą, kur gyvenimas tokiems kaip jie lengvesnis. Bet vaikinai nori pasilikti.
Kas kartais atrodo nerūpestinga ar naivu, reiškia drąsą – iš jų kalbos nejusti, kad vaikinai kasdien rizikuoja.
Grėsmė niekur nedingo. Bet šie žmonės nusprendė nebebijoti ir nori Kijevą paversti saugia LGBTQ bendruomenei erdve. Iki šiol tokiais jie tikrai gali jaustis tik vienoje vietoje – „Kyrylivska“ klube.
