Tragedija įvyko prieš dvejus metus Maskvos srities Solnečnogorsko rajone esančioje Povarovo geležinkelio stotyje. 15-metis paauglys kirto geležinkelio bėgius antžemine pėsčiųjų perėja iš vienos platformos į kitą.
Kaip įprasta jaunimui, jis per ausines klausėsi muzikos, o ant galvos buvo užsitraukęs gobtuvą, nes 2019-ųjų lapkritį siautė vėjai.
Bet tais bėgiais jau lėkė „Lastočka“ („Kregždutė“) – vienas greitųjų elektrinių traukinių, pastatytų pagal „Siemens“ licenciją plieniniams Maskvos srities greitkeliams. Jis važiuoja 160 km/val., stabdymo kelias – 600 metrų. O paauglys ant bėgių žengė, kai traukinys buvo mažiau negu už šimto metrų.
Mašinistas bandė kažką daryti: signalizavo, stabdė, bet vaikinas negirdėjo. Baisus smūgis jį nubloškė 50 metrų, o mirtis ištiko dar neatvykus greitajai pagalbai. Ant „Lastočka“ priekinio vagono po susidūrimo atsirado įdubimas.
Povarovo stotyje tai buvo toli gražu ne pirmoji mirtis po greitojo traukinio ratais. Mėnesiu anksčiau ant to paties medinio padėklo, dengiančio geležinkelio ruožą ir tą vietą paverčiančiu „antžemine pėsčiųjų perėja“, žuvo du vyrai, kurie nepastebėjo artėjančio dar greitesnio traukinio „Sapsan“ (jis skrieja 250 km/val. greičiu), kursuojančio tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo.
O tų metų liepą tame pačiame perone po „Sapsan“ ratais žuvo pensinio amžiaus vyras ir moteris bei jauna mergina.
Rugpjūtį dar vieną moterį užmušė „Lastočka“.
Rusijos žiniasklaida skelbia, kad šalies geležinkeliuose žūsta gerokai mažiau žmonių nei automobilių keliuose.
Tačiau juk eismo įvykių prevencijos programos vykdomos nuolat, o panašių programų, skirtų traumatizmui geležinkeliuose mažinti, nėra. Priežastis paprasta: dauguma nelaimingų atsitikimų geležinkeliuose nurašomi pėsčiųjų kaltei.
Bet paauglio žūtis Povarovo stotyje sulaukė dar baisesnio tęsinio: praėjus dvejiems metams nuo tragedijos moksleivio motinai buvo pateiktas ieškinys atlyginti padarytą žalą „Rusijos geležinkeliams“ – 400 972,37 rublio (4750 eurų).
Būtent įlenkimas ant vagono, atsiradęs po susidūrimo, pavadintas žala: „Mokinio kaltė avarijoje nustatyta, jis pažeidė buvimo ant geležinkelio bėgių taisykles.“ Motinai dar pagrasinta, kad jei mokėti bus vengiama, byla atsidurs teisme: tada suma gali išaugti 25 proc., o išieškojimas apimtų turimą nekilnojamąjį bei kitą turtą. Ir ji sumokėjo.
Tiesa, su sielvarto apimta moterimi bylinėtis pradėjo ne „Rusijos geležinkelininkai“, o draudimo bendrovė „Rosgosstrach“, su kuria „Rusijos geležinkeliai“ turi ilgalaikę sutartį dėl viso geležinkelių turto draudimo. Būtent draudikams „Rusijos geležinkeliai“ pateikė pretenziją dėl įvairių per pastaruosius metus patirtų žalų atlyginimo.
Tarp jų buvo įduba ant traukinio „Lastočka“ ir draudikai nusprendė savo nuostolius sumažinti pateikdami ieškinį žuvusio paauglio motinai.
Bet visuomenėje kilęs pasipiktinimas pažadino „Rosgosstrach“ vadovybės sąžinę: bendrovė paskelbė atsiimanti pretenzijas „avarijos kaltininko“ artimiesiems ir motinai pažadėjo grąžinti pinigus.
Nors gali būti, kad prabilo ne sąžinė, o baimė dėl pasekmių, nes per Rusiją nuvilnijo raginimų boikotuoti „Rosgosstrach“ banga. Dėl to įmonė būtų patyrusi milijardinių nuostolių.