Konfliktas tarp Didžiosios Britanijos žiniasklaidos ir princo Harry su žmona M.Markle tęsiasi jau beveik trejus metus.
Jis prasidėjo netrukus po to, kai 2018-ųjų gegužę Elizabeth II anūkas vedė žavią amerikietę aktorę, kuriai tai buvo antroji santuoka.
Nuolatinį žiniasklaidos puolimą 37 metų Harry ir 40-metė M.Markle vadina patyčiomis, kurios pernai sausį juos pastūmėjo atsisakyti visų karališkųjų įsipareigojimų ir išvykti gyventi už Atlanto. Dabar pora įsikūrusi Kalifornijoje.
Puolimas suderintas?
2021 metų kovą duodamas interviu JAV televizijos garsenybei Oprah Winfrey Harry prisipažino, kad jo šeima nusisuko, kai jis paprašė pagalbos kovojant su dezinformacija. Meghan nuėjo dar toliau ir pareiškė, kad melagingas paskalas apie ją platino būtent Bakingamo rūmai.
Tiek sensacijų ieškanti britų žiniasklaida, tiek karališkoji šeima neigia tokius kaltinimus, juolab kad jų nėra kaip įrodyti.
Nepaisant to, pagrindo įtarimams išties yra – spaudos puolimas prieš Harry ir Meghan prieš jų interviu su O.Winfrey buvo pernelyg koordinuotas.
Net ir respektabilus laikraštis „The Times“, kuris paprastai vengia karališkųjų paskalų, išspausdino ne vieną, o iš karto kelis straipsnius, smerkiančius M.Markle.
Viename rašinyje pateiktos ištraukos iš buvusio Harry ir Meghan spaudos sekretoriaus Jasono Knaufo elektroninio laiško, siųsto 2018 metų spalį. Jis skundėsi, kad M.Markle tyčiojasi iš savo darbuotojų. „The Times“ publikacijos labiausiai priminė „kompromato“ nutekinimą, kurio imtasi siekiant įbauginti porą. Ir tuo tikėjo ne tik Harry ir Meghan šalininkai.
Net buvęs karalienės Elizabeth II spaudos sekretorius Dickie Arbiteris pripažino, kad J.Knaufo laiškai į viešumą galėjo patekti tik gavus 39-erių princo Williamo, kuriam jis dabar dirba, leidimą.
BBC filmo autoriai kreipėsi į „The Times“ karališkąjį korespondentą Valentine’ą Low, kuris parašė tą straipsnį, ir tiesiai paklausė, ar iš tikrųjų M.Markle demaskavimas priderintas prie jos interviu su O.Winfrey.
V.Low to neneigė: „Jei straipsniai pasirodytų po pokalbio su Oprah, niekam jie nerūpėtų. O prieš interviu – tai lyg mojuotume vėliava ir visiems sakytume: tiesiog nepamirškite, kad yra ir kita įvykių versija, kurią reikia išklausyti.
Žurnalistas atsisakė paaiškinti, iš kur atsirado toks požiūris, ir patikino, kad princas Williamas čia niekuo dėtas.
Nepatiko kitoks elgesys
Viskas, anot V.Low, prasidėjo daug anksčiau. Lūžio taškas, po kurio spauda pradėjo atvirai persekioti M.Markle, buvo 2018 metais paskelbta žinia, kad naujoji karališkosios šeimos narė iš JAV iki ašarų privedė 39-erių Catherine Middleton – princo Williamo žmoną (beje, anot M.Markle, buvo visiškai priešingai).
Filmo „Princai ir spauda“ kūrėjai surado ir šio straipsnio autorę – „Daily Telegraph“ redaktorę Camillą Tominey. Ji paaiškino, kad apie verkiančią Kate išgirdo iš savo šaltinių ir nusprendė tokius gandus paviešinti.
Bet kokie šaltiniai galėjo žinoti apie įvykį, nutikusį už uždarų durų, kur, be Kate ir Meghan, nebuvo beveik nieko kito?
„Kas tai pasakė? Kate padėjėjai? Jos draugai?“ – klausinėjo filmo autoriai. C.Tominey nepanoro atsakyti.
Po žinios apie verkiančią Kate pasirodė ir kitos skandalingos istorijos apie M.Markle. Ji buvo apkaltinta milijonų svarų iššvaistymu, pasmerkta kaip savo tėvą žeminanti bloga dukra ir įtarta nederamomis politinėmis ambicijomis. Sprendžiant iš BBC filmo kūrėjų kalbintų žurnalistų atsargių atsakymų, leidinių pasirengimas M.Markle puolimui turi du paaiškinimus.
Viena vertus, tai atspindėjo jų skaitytojų norus – vyresnės kartos britų, kurie nuo pat pradžių nemėgo M.Markle.
Kita vertus, laikraštininkai pavargo nuo to, kad Harry ir Meghan nenorėjo žaisti su spauda pagal nustatytas taisykles.
„Daily Express“ karališkasis korespondentas Richardas Palmeris BBC filmo kūrėjams su neslepiamu susierzinimu pasakojo, kaip žurnalistai buvo informuoti, kad M.Markle pagimdė sūnų.
Reporteriai suvažiavo į monarchų rezidenciją Vindzore netoli Londono tikėdamiesi, jog Harry su Meghan pasirodys prieš juos ir, kaip reikalauja tradicija, parodys kūdikį.
Bet staiga sužinojo, kad vaikas gimė dar prieš juos pakviečiant, ir ne Vindzore, o Londone.
„Buvo toks jausmas, tarsi jie tai padarė tyčia, norėdami mus parodyti kaip kvailius“, – sakė R.Palmeris.
O princas Williamas ir jo žmona Kate žaidė pagal taisykles – mirko lietuje, mojavo rankomis ir tvarkingai parodydavo savo kūdikius. Nė vienas žurnalistų, su kuriais kalbėjosi „Princų ir spaudos“ autoriai, nepatvirtino, kad neigiamos publikacijos apie Harry ir Meghan atsirado Williamo ir Kate prašymu, tačiau tarp eilučių galima suprasti būtent taip.
„The Sun“ redaktorius Danas Woottonas pripažino, kad didžioji dalis informacijos apie privatų abiejų porų gyvenimą atkeliavo arba iš jų pačių, arba iš artimųjų.
Tai tikriausiai paaiškina, kaip laikraščiai galėjo sužinoti apie verkiančią Kate.
Kitą kartą Williamas pasielgė būtent taip, kaip reikėjo leidiniams, kurie persekiojo jo brolį.
Kai žiniasklaida apkaltino Harry veidmainiavimu skraidant privačiu lėktuvu, Williamas demonstratyviai keliavo įprastu reisu, nors anksčiau to niekada nebuvo daręs.
Kad ir kaip interpretuotumėte šį poelgį, Williamas negalėjo nesuprasti, kad po to Harry bus užpultas dar smarkiau. Taip ir atsitiko.
Nauda buvo abipusė
Nelengvi santykiai tarp britų karališkosios šeimos ir žiniasklaidos pradėjo formuotis dar XIX amžiuje, kai soste buvo karalienė Viktorija.
Jos valdymo pradžia sutapo su tuo laiku, kai pasirodė pirmieji iliustruoti leidiniai.
Apie fotografiją, kuri tuomet žengė pirmuosius žingsnius, nebuvo nė kalbos. Vietoj to laikraščiai skelbė litografijas ir graviūras, kurias piešė etatiniai menininkai remdamiesi tuomečiais įvykiais.
Patraukli jaunoji karalienė iš karto tapo spaudos numylėtine. Bakingamo rūmus nuo ryto iki vakaro buvo apgulę įkyrūs žurnalistai – kažkas panašaus į šiuolaikinius paparacus, tik be teleobjektyvų.
Satyrinis leidinys „Punch“ pašaipiai aprašė „The Times“ ir „Morning Post“ reporterius, bandančius per tvoros plyšį įžiūrėti Viktoriją, kuri ryte išėjo į sodą pasivaikščioti.
Tyrimo rezultatas – straipsnis „29 įdomiausios karališkosios košės savybės“ – nedelsiant buvo siunčiamas publikuoti į Londoną.
Viktorijai teko kentėti, juolab kad tam būta priežasties: padidėjęs dėmesys buvo naudingas ir jai, ir spaudai. Dėl kasdienių žinučių apie save karalienė galėjo mėgautis tokia tautos meile, apie kurią jos pirmtakai negalėjo net pasvajoti.
Spauda taip pat neliko nuskriausta. Laikraščiai su reportažais apie karališkosios šeimos narių gyvenimą buvo tiesiog šluojami nuo prekystalių.
Pavyzdžiui, kai vedė karalienės Viktorijos vyriausias sūnus, „The Times“ tiražas šoktelėjo iki 108 tūkst. egzempliorių, nors įprastą dieną neviršydavo 60 tūkst.
Žiniasklaidos palankumas dar svarbesnis tapo XX amžiaus pradžioje, kai šalį valdė karalius Jurgis V – Viktorijos anūkas, Rusijos caro Nikolajaus II amžininkas, dabartinės karalienės Elizabeth II senelis.
Jo akyse išnyko ne vieną šimtmetį Europą valdžiusios dinastijos, ir monarchas puikiai suprato, kad taip gali nutikti ir su Windsorų gimine. Todėl tautos meilė ir populiarumas tarp paprastų britų karališkajai šeimai virto gyvybės ir mirties klausimu.
Lyg auksiniame narve
Siekiant suformuoti tinkamą monarcho įvaizdį buvo naudojami visi būdai – spauda, radijas, galiausiai ir televizija. 1930-aisiais atsirado RATS sistema – tiesioginė ryšio linija tarp rūmų ir pagrindinių žiniasklaidos priemonių, skirta pranešti apie karališkųjų asmenų mirtį.
Kada nors būtent per ją bus perduota žinia, kad mirė Elizabeth II.
„Kas kartą, kai redakcijoje pasigirsta keistas triukšmas, kas nors klausia: „Ar tai ne RATS? Nes mes net nežinome, kaip tai skamba“, – prisipažino vienas BBC darbuotojas.
Kuo labiau atsiribojo karališkoji šeima, tuo įžūlesni darėsi žurnalistai.
1953 metais laikraščiai ištrimitavo apie slaptą Elizabeth II sesers princesės Margaret romaną su išsiskyrusiu vyru. Galiausiai dėl to juodu irgi turėjo išsiskirti.
O vos po dešimties metų fotografas Ray Bellisario slapta nufotografavo Margaret su maudymosi kostiumėliu ir nuotraukas pardavė „Daily Express“.
Tokio drastiško įsiveržimo į savo gyvenimą Jungtinės Karalystės monarchai nebuvo patyrę nuo pat generolo Oliverio Cromwellio laikų, kai jis XVII a. metė iššūkį karaliui Karoliui I.
Bakingamo rūmai turėjo panaudoti visą savo įtaką, kad neleistų publikuoti skandalingų Margaret nuotraukų.
Tuo metu tai pavyko, tačiau pirmuoju paparacu pasekė kiti.
R.Bellisario taip pat nenurimo ir toliau erzino karališkąją šeimą paslapčia užfiksuotais vaizdais iš princų ir princesių gyvenimo, kuriuos jie būtų norėję nuslėpti.
Karalienė Elizabeth II nuleido rankas ir nebetrukdė spausdinti fotografijų, kuriose princesė Anne krinta nuo arklio, o princas Charlesas plaukia upe sėdėdamas ant kėdės, kuri stovi ant stalo.
Ir monarchė turbūt ne sykį dėl to pasigailėjo. Kartais spauda darydavo nuolaidų: iš pradžių laikraščiai slėpė kilusį skandalą dėl Margaret meilės nuotykio, nerašė apie karaliaus Eduardo VIII ir amerikietės Wallis Simpson romaną, nesiplėsdavo apie princo Harry tarnybą Afganistane 2008 m.
Tačiau, kaip paprastai, laikinas žiniasklaidos palankumas karališkajai šeimai atsieidavo labai brangiai. Dešimtajame dešimtmetyje bulvarinių leidinių skaitytojai įprato žinoti smulkiausias princų ir princesių asmeninio gyvenimo detales, iliustruotas beveik pornografinio pobūdžio nuotraukomis.
„Jeigu bulvariniai leidiniai nuspręs, kad tavo valanda išmušė, tau baigta. Jų valdžia yra beveik absoliuti“, – sako britų radijo laidų vedėjas Jamesas O’Brienas, kadaise rašęs aukštuomenės kroniką laikraščiui „Daily Express“.
O karališkoji šeima, jo nuomone, yra paukščiai paauksuotame narve, kurie verčiami žaisti pagal svetimas taisykles: „Jei susipyks su žiniasklaida, ši nesiliaus apie juos rašyti, tačiau nerašys nieko gero.“
Kibernetinis karas
Britų karališkosios šeimos nariai seniai išmoko netgi neigiamą žiniasklaidos įtaką panaudoti savo naudai.
„Manipuliavimas visuomenės informavimo priemonėmis rūmuose yra daug didesnio masto, nei žmonės gali įsivaizduoti“, – BBC filme sako Anna Pasternak, knygos „Amerikos kunigaikštienė“ autorė.
Visuomenės nuomonę galima paveikti gandais, paskleidžiamais per palankius žurnalistus. Bet tai toli gražu ne vienintelis metodas. Spalį amerikiečių kompanija „Bot Sentinel“, kuri užsiima botų – žmogų bandančių imituoti automatinių programų – aptikimu socialiniuose tinkluose, nustatė, kad didžioji dalis neigiamo turinio apie Harry ir Meghan socialiniuose tinkluose plinta organizuotai.
Nors princo ir M.Markle nekentėjai skaičiuojami milijonais, šios bendruomenės branduolį sudaro tik 83 paskyros socialiniame tinkle „Twitter“. 55 iš jų rašo išskirtinai apie karališkąją šeimą, dar 28 pasidalija turiniu.
Šios paskyros drauge sukuria apie 70 proc. sąmokslo teorijų ir paskalų apie rūmų išsižadėjusią porą, kurias vėliau pasičiumpa kiti vartotojai.
Populiariausi išsigalvojimai susiję su Harry ir Meghan vaikais – dvimečiu sūnumi Archie ir šiemet gimusia dukra Lilibet. Poros nekentėjai įsitikinę, kad M.Markle nėštumas buvo melas, pilvas – netikras, o jos nuotraukose matomi kūdikiai – svetimi ar net iš viso lėlės.
Daug gandų plinta ir apie jos praeitį: anoniminėse paskyrose teigiama, kad Meghan buvo mergina pagal iškvietimą arba vaidino pornografiniuose filmuose. Yra atvirai rasistinių memų, suklastotų nuotraukų ir net grasinimų.
Gandus paverčia tikrove
Tokių įrašų iš socialinių tinklų cituoti pažodžiui nesiryžta net bulvariniai leidiniai.
Gandų paaiškinimu užsiima vadinamieji karališkieji ekspertai – buvę rūmų darbuotojai arba knygų ir straipsnių apie karališkąją šeimą autoriai, kurie žurnalistams pasakoja, kas, jų nuomone, vyksta rūmuose.
„Bot Sentinel“ nustatė, kad 90 proc. karališkųjų ekspertų bendradarbiavo su bent viena pagrindinių konspiracinių paskyrų. Paskui jie perpasakoja ten sukurptą dezinformaciją laikraščiams ar televizijoms, tokiu būdu perduodami ją dešimčių milijonų žmonių auditorijai.
Būtent taip pasirodė antis, kad Harry ir Meghan už jų nuotrauką žurnalo „Time“ viršelyje tariamai sumokėta 1,5 mln. dolerių (1,33 mln. eurų). Knygos „Harry: princo biografija“ autorė Angela Levin pasiskolino šį skaičių iš vienos iš 83 konspiracinių paskyrų ir po trijų dienų jau savo vardu pakartojo jį per televiziją. Rezultatas: žinia nuskambėjo viso pasaulio žiniasklaidoje.
Su kuo nesusitvarko karališkieji ekspertai, tai padaro robotai.
„Bot Sentinel“ tyrime minimas „Twitter“ paskyrų tinklas, kuris sukurtas pagal tą patį šabloną ir automatiškai transliuoja šmeižtą bei įžeidimus Harry ir Meghan adresu.
Įmonės specialistams pavyko aptikti 245 botus, tačiau, matyt, jų yra kur kas daugiau. Beveik visi jie visiškai nauji ir dar ne itin aktyvūs.
Matyt, dar neatėjo metas, kada jie turėtų būti paleisti.
„Bot Sentinel“ vadovas Christopheris Bouzy įtaria, kad jeigu ne visos, tai daugelis anoniminių paskyrų yra susijusios. Pasak jo, jos veikia itin koordinuotai ir moka meistriškai apgauti „Twitter“ algoritmus.
„Tokį sudėtingumo lygį gali pasiekti tik tie žmonės, kurie išmano, kaip daryti tokius dalykus, ir kuriems už tai mokama“, – sakė Ch.Bouzy.
Paskelbus „Bot Sentinel“ tyrimą ši teorija sulaukė dar vieno patvirtinimo: beveik visos įmonės specialistų nustatytos paskyros iš karto nutilo.
„Jei jų aktyvumas būtų tikras, nepamatytume staigaus nuosmukio per tokį trumpą laiką“, – sakė Ch.Bouzy.
Kitaip tariant, princo Harry ir M.Markle šmeižtas turi užsakovą. Įtarimai krinta ant karališkosios šeimos, juolab kad ji jau buvo pagauta už rankos sukčiaujant socialiniuose tinkluose.
Kova dėl populiarumo
JAV laikraštis „New York Times“ prieš metus atkreipė dėmesį į keistenybes, apipynusias „Instagram“ paskyrą @KensingtonRoyal.
Ji priklauso Harry vyresniajam broliui Kembridžo kunigaikščiui Williamui ir jo žmonai kunigaikštienei Catherine, kurių rezidencija – Kensingtono rūmuose.
Viskas prasidėjo po to, kai Sasekso kunigaikštis Harry ir kunigaikštienė Meghan atidarė savąją paskyrą, pavadintą @SussexRoyal.
Dėl to Williamas nevalingai buvo įveltas į konkurenciją su broliu ir nuo pat pradžių pralaimėjo jam visais atžvilgiais.
Žmonės taip aktyviai sekė Harry ir Meghan, kad @SussexRoyal pateko į Guinnesso rekordų knygą. Tačiau kai abiejų paskyrų sekėjų skaičius beveik susilygino, @KensingtonRoyal pradėjo sparčiai augti ir sugebėjo išlaikyti pirmąją vietą.
Vėlesniais metais šios paskyros sekėjų imdavo daugėti kas kartą, kai tik iškildavo grėsmė, kad Harry ir Meghan paskyra taps populiaresnė.
Staigaus Williamo ir Catherine paskyros augimo negalima paaiškinti natūraliomis priežastimis. Paprastai po kiekvieno įrašo didžiosios „Instagram“ paskyros praranda nedidelę dalį sekėjų, o vėliau nuostolius kompensuoja naujais.
Šiai taisyklei @KensingtonRoyal nepakluso ir rinkdavo populiarumą net tada, kai tam nebūdavo jokios priežasties.
Tai ypač neįprasta turint galvoje, kad Williamo ir Catherine paskyroje publikuojamos nuotraukos, sprendžiant iš šykščių komentarų ir patiktukų, nesukeldavo didelio skaitytojų susidomėjimo.
Diana sukėlė vyro pavydą
Iš šalies atrodo keista, kad britų sosto įpėdiniui turėtų rūpėti sekėjų skaičius „Instagram“.
Tačiau tai klaidingas įsivaizdavimas. Karališkosios šeimos nariai grūmėsi smulkmeniškoje kovoje dėl populiarumo dar gerokai prieš atsirandant socialiniams tinklams.
Knygoje „Karas karališkojoje šeimoje“ Dylanas Howardas ir Andy Tillettas mini, kad devintajame dešimtmetyje princas Charlesas buvo itin susirūpinęs dėl augančio savo žmonos princesės Dianos populiarumo.
„Princas, būdamas „išdidus vyras“, taip bijojo atsidurti Dianos šešėlyje, kad pareikalavo, jog juodu nustotų dirbti kartu“, – rašo D.Howardas ir A.Tillettas.
Tačiau ir po to dvariškiai toliau kaltino Dianą, kad ji užtemdo svarbesnes personas. Pretekstu galėjo tapti bet kas. Kartą princesė įsiutino Elizabeth II nusikirpusi plaukus prieš pat monarchės kalbą Parlamente.
Anot monarchijos biografo Jameso Whitakerio, karalienė manė, kad tokiu būdu Diana akcentą nuo svarbaus įvykio perkėlė į save.
„O tai nėra gerai Windsorų dinastijai“, – aiškino J.Whitakeris.
Kiti atsidūrė šešėlyje
Praėjus beveik 40 metų istorija pasikartojo.
Princas Harry ir M.Markle tapo tokie populiarūs, kad norom nenorom atitraukdavo publikos dėmesį nuo kitų karališkosios šeimos narių.
Kaip tai buvo priimama rūmuose, galima spręsti iš Colin Campbell knygos „Meghan ir Harry: tikroji istorija“.
Autorės teigimu, bet koks, net ir nekalčiausias, Harry ir Meghan žingsnis virsta niekšiška ataka prieš princą Williamą ir Catherine.
Pavyzdžiui, 2019 metų balandį M.Markle „Instagram“ paskelbė dramblio ir raganosio nuotrauką. Tai, pasak C.Campbell, buvo klastingas bandymas užgožti Catherine įrašą apie jos vienų metų sūnaus gimtadienį.
Po pusmečio Harry ir Meghan pasirodė filmo „Liūtas karalius“ premjeroje.
C.Campbell mano, kad tokiu būdu jie mėgino atitraukti žurnalistų dėmesį nuo Catherine, kuri tądien įteikė apdovanojimus Vimbldono teniso turnyro nugalėtojams.
O po mėnesio, pasak C.Campbell, jiems pavyko sutrikdyti princo Williamo kelionę į Pakistaną. Žiniasklaida ignoravo svarbią teisėto sosto įpėdinio diplomatinę misiją, nes Harry ir Meghan davė eilinį interviu.
Žiūrint į dalykus iš šio taško daug kas tampa aiškiau.
Ir @KensingtonRoyal sekėjų skaičiaus didėjimas, ir anoniminiai botai, ir netgi netikėtas dėmesys paskyrai @SussexRoyal per praėjusių metų derybas tarp Harry ir Elizabeth II, kai monarchės anūkas pareiškė atsisakantis karališkųjų įsipareigojimų ir privilegijų.
Ekspertai svarstė, kad viską lemia prekės ženklo populiarumas, nors paaiškinimas galėjo būti daug paprastesnis.
Rūmuose manyta, kad be „Instagram“ Harry ir Meghan praras pagrindinį ginklą kovoje dėl populiarumo.
Skaitmeninės rinkodaros kompanijos „Ahrefs“ teigimu, šiemet spalį „Google“ vartotojai daugiau nei milijoną kartų ieškojo informacijos apie Meghan ir beveik 600 tūkst. kartų – apie Harry.
Elizabeth II ir princas Charlesas sulaukė kiek daugiau nei 200 tūkst. užklausų, o princas Williamas, nepaisant visų pastangų, užima tik septintąją vietą pagal populiarumą, atsilikdamas net nuo tyliausios princesės Anne.
Ir tai negali nejaudinti Bakingamo rūmų.
Naujas skandalų raundas britų monarchiją užklupo labai sudėtingu metu.
95 metų karalienė yra atšaukusi visus renginius ir beveik nesirodo viešumoje. Sklando kalbos, kad ji rimtai serga.
O sosto įpėdinis princas Charlesas nepopuliarus iki tokio lygio, kad jo karūnavimas, anot ekspertų, gali lemti galutinį Britų Sandraugos subyrėjimą.
Tiesą sakant, skilimas jau prasidėjo: BBC filmo „Spauda ir princai“ pasirodymas sutapo su Charleso viešnage Barbadose, kai ši šalis prieš dieną pasiskelbė respublika ir liovėsi laikyti Didžiosios Britanijos monarchą savo valstybės vadovu.
Kalbant apie Williamą, jis kelia dar mažiau entuziazmo tarp potencialių valdinių.
Tokioje situacijoje lieka pavydėti Harry, kuris laiku persikėlė į kitą Atlanto pusę ir gali stebėti bręstančią britų monarchijos katastrofą iš saugaus atstumo.
Parengta pagal BBC inf.
