Tiesa, vertindami baisiausius visų laikų metus ekspertai teigia, kad 2020-ieji buvo tik kuklus pretendentas į šį titulą. Pernai gruodį apklausti 28 žymūs istorikai pirmoje vietoje įrašė 1348-uosius, kai mūsų planetą nusiaubė buboninis maras, galiausiai pražudęs iki 200 mln. žmonių.
Antroje vietoje, istorikų akimis, – 1944 m. Holokausto pikas. O 2020-ieji užėmė šeštąją poziciją, nedaug atsilikdami nuo barbarų įvykdyto Romos apiplėšimo.
Vis dėlto 2020-ieji daugeliui buvo tokie prasti, kad jiems baigiantis žurnalas „Time“ istorikus nustebino viršelio antrašte „Blogiausi visų laikų metai“.
Pranašystės neišsipildė
Pagal kinų kalendorių 2021-ieji – Jaučio metai, žinomi kaip stiprybės ir patikimumo laikotarpis.
Žmonės vylėsi, kad vakcinos pristabdys pandemiją, baigsis kaukių dėvėjimas.
Mokyklos, restoranai, sporto salės, bažnyčios ir darbo vietos vėl plačiai atvers duris.
Kai kuriuos norus lydėjo prognozės, įskaitant sąrašą, kurį sausio 5 dieną paskelbė leidinys „Vox“. Pirmoji prognozė su 70 proc. tikimybe buvo „Donaldas Trumpas netrukdomai paliks postą“.
Po dienos rinkimus pralaimėjusio JAV prezidento šalininkai Vašingtone apgulė demokratijos lopšį – Kapitolijų.
COVID-19 variantai per ateinančius mėnesius keitėsi, toliau eskaluodami pandeminį karą. Žemę nusiaubė rekordiniai miškų gaisrai ir žudantys tornadai.
Amerikos studijų ir istorijos profesorius emeritas iš Smith koledžo Masačusetse Danielis Horowitzas sakė, kad neseniai peržiūrėjęs 2021 m. prognozes rado tai, ko tikėjosi.
„Jos neišsipildė. Tai rodo, koks sudėtingas dalykas yra prognozės“, – kalbėjo mokslininkas.
JAV istorikų asociacijos atstovas Jeremy Youngas, emocinės patirties, politinės kultūros ir socialinių judėjimų specialistas, teigė, kad prognozės ir norai gali būti natūralūs, tačiau gerų metų laukimas po katastrofos yra pasirengimas nusivylimui.
Anot J.Youngo, karai, epidemijos, badas, politinės nelaimės, ekonominiai nuosmukiai – beveik visos katastrofos turi ilgalaikį liekamąjį poveikį: „Tai reiškia, kad jūs negalėsite greitai ir lengvai užversti šio puslapio. Niekas nepateisins didelių lūkesčių.“
Tarp vilties ir siaubo
Viena yra kalbėti apie sunkius laikus, kita – juos išgyventi.
Prieš dvejus metus Amanda Finley negalėjo rasti archeologės darbo. Moteris iš Kanzaso miesto Misūrio valstijoje, turinti 7-metį sūnų Samą, dirbo maisto išvežiotoja. 2020-ųjų vasarį ją užklupo COVID-19.
A.Finley, kuri serga astma, kelis mėnesius negalėjo palikti namų. Kosulys tapo toks stiprus, kad jai atrodė, jog „kažkas plyš“.
Ji pritrūko pinigų, nebegalėjo rūpintis Samu ir tapo bename.
A.Finley sakė, kad lakstydama iš draugų rūsių į laikinas stovyklavietes ji sukūrė „Facebook“ puslapį „Ilgai sergantys COVID-19“ tikėdamasi pasidalyti patirtimi ir idėjomis su keliomis giminingomis sielomis.
Puslapis tapo tūkstančių sekėjų susitikimo vieta, o 2020 m. pabaigoje A.Finley vėl atgavo viltį. Žmonės padėdavo vieni kitiems. Pasirodė vakcinos, žadančios mirčių ir infekcijų sumažėjimą. Ji pasakė draugui, kad 2021-ieji bus puikūs. Bet tuomet pasklido koronaviruso delta atmaina. Gegužės mėnesį A.Finley liga paūmėjo, atsirado galvos svaigimas ir nuovargis. Jos gimtajam miestui smogė pandemijos pliūpsnis.
„Patekau į labai tamsią sielvarto ir įniršio zoną, – sakė A.Finley. – Praradau tiek daug draugų.“
Ilgainiui kiti su COVID-19 liga ilgai kovojantys žmonės ją iš to ištraukė. Šiandien jų dosnumo dėka moteris tikisi naujaisiais metais gauti namus.
„Jei visa tai galiu daryti iš palapinės miške, naudodamasi tik savo telefonu, ką aš galėčiau nuveikti, jei turėčiau būstą? – klausia A.Finley. – Tam tikra prasme esu nusiteikusi šiek tiek optimistiškiau, bet kitais atžvilgiais ruošiuosi būsimiems siaubams.“
Pusiausvyros paieškos
Prancūzas Nostradamas maždaug prieš 450 metų bandė eilėraščiais nuspėti ateitį. Jis pranašavo, kad 2022-aisiais „iš dangaus nukris didelė ugnis“, – kai kurie aiškiaregiai tai aiškina kaip asteroidų lietų, kuris sunaikins Žemę.
Tai sugrąžina prie dilemos: kaip turėtume planuoti rytojų?
Psichologė Kate Sweeny, kuri 2020-uosius palygino su šiukšlių gaisru, sakė, kad optimizmas ir pesimizmas yra sudėtingi žmogaus būsenos elementai.
Šviesi perspektyva mažina stresą ir motyvuoja atsigauti, kai reikalai klostosi blogai. Bet aklas optimizmas – prisiminkite priklausomus nuo azartinių lošimų asmenis – gali privesti prie nelaimės. Pesimizmas sušvelnina nusivylimą, tačiau gali virsti alinančiu stresu.
K.Sweeny teigė, kad sveikiausias požiūris gali būti realistiška teigiamų ir neigiamų perspektyvų pusiausvyra.
Jos atliktas teisės studentų tyrimas parodė, kad dauguma jų iš karto po advokatūros egzamino būna nusiteikę optimistiškai. Prieš pat paaiškėjant testo rezultatams jie tampa negatyvūs ir baimingi.
Tie, kurie neišlaiko, apsijuosia kančia. Tie, kurie išlaiko, patiria didesnį džiaugsmą.
„Tai tarsi situacija, kurioje negali pralaimėti, jei tinkamai pasirenki laiką“, – sakė K.Sweeny.
Žmonės visada galvojo apie ateitį. Vidurinių mokyklų moksleiviai planuoja studijas koledžuose ir karjerą, vyresnio amžiaus darbuotojai planuoja išėjimą į pensiją. Tačiau šiuose dalykuose dažnai trūksta sistemingo ir mokslinio požiūrio, sako Arizonos valstijos universiteto Visuomenės ateities inovacijų mokyklos docentė Cynthia Selin.
Jos ateities mąstymo ir strategijos pamokose studentai atlieka tyrimus įsivaizduodami įvairius scenarijus ir optimalius veiksmus. Jie gali tirti kavos gamybą Brazilijoje arba maisto bankus Finikse, kurdami „fikcijas“ ir galvodami, kaip spręsti kylančias komplikacijas.
Tokie pratimai turi dvejopą pranašumą – mažina nerimą ir kartu didina gerų rezultatų tikimybę.
C.Selin sakė, kad niekas nežinojo, jog ateis COVID-19, tad pandemija sugriovė visus modelius. Bet atsiradus nežinomiesiems kuriami nauji scenarijai, pagal kuriuos analizuojama įvykių, ekonomikos, politikos, kultūros, technologijų ir kitų gyvenimo aspektų sąveika.
„Mes visi iš prigimties esame planuotojai, tiktai ne visada tam skiriame laiko, – teigė C.Selin. – Tai, ką darome dabartyje, lemia istorijos, kurias pasakojame apie ateitį.“
Didelių galimybių metai
Drexelio universiteto Filadelfijoje sociologijos profesorius emeritas Arthuras Shostakas sakė, kad homo sapiens – šiuolaikinis žmogus – klesti dėl vieno evoliucinio talento – prisitaikymo.
„Esame dinamiški, mąstantys gyvūnai ir be galo daug samprotaujame, – kalbėjo mokslininkas. – Ir tai yra mūsų išsigelbėjimas.“
Rašytojas, buvęs JAV sociologų asociacijos prezidentas Herbertas Gansas, pabėgęs iš nacistinės Vokietijos, jau seniai pasisako už ateities tyrimus, o ne jos prognozavimą.
„Niekas nežino, kas nutiks toliau, – pabrėžė 94-erių H.Gansas. – Ir nesu tikras, ar verta spėlioti.“
H.Gansas propaguoja empirinį prognozavimą, kuris grindžiamas patirtimi ir stebėjimais. Savo minčiai iliustruoti jis paminėjo greitkelį palei Hadsono upę netoli savo namų Niujorke.
Jei klimato kaita ir toliau bus nekontroliuojama, po kelerių metų šaligatvis bus užlietas.
Tokia analizė yra mokslinė, turinti dramatiškų pasekmių visuomenei. Naudojant tokį metodą galima įsivaizduoti daugybę 2022-ųjų raidos variantų.
Profesorius D.Horowitzas kalbėjo apie didįjį tęstinumą, kuriame vyksta amžini pokyčiai į gera ir bloga, jungiantys vakar, šiandien ir rytoj.
Koronavirusas prasiveržia, išnyksta po skiepų ir vėl atgimsta naujomis atmainomis. Galbūt jis dings, kai bus atrastas vaistas. Arba ne.
„Vieną akimirką stiklinė atrodo puspilnė, o kitą – tuščia, – sakė D.Horowitzas. – Per šiuos metus mes visi buvome mušami ir tampomi. Todėl nežinau, kas buvo normalus gyvenimas prieš tai ir kokia bus ateitis.“
Parengta pagal „USA Today“ inf.
