Surogatinė motina pagimdė kūdikį, bet jį užsakę tėvai priėmė nežmonišką sprendimą

Italiją ir Ukrainą sukrėtė pusantrų metų mažylės istorija, kurią teko spręsti abiejų šalių diplomatams bei pareigūnams. Surogatinės motinos Ukrainoje pagimdyta mergaitė staiga tapo nebereikalinga italų porai ir buvo palikta augti toli nuo Italijos.

Surogatinių motinų pagimdyti dešimtys kūdikių laukė savo biologinių tėvų, kurie per pandemiją užsivėrus sienoms negalėjo laiku atvykti. Bet buvo ir tokių, kurie persigalvojo.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Surogatinių motinų pagimdyti dešimtys kūdikių laukė savo biologinių tėvų, kurie per pandemiją užsivėrus sienoms negalėjo laiku atvykti. Bet buvo ir tokių, kurie persigalvojo.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Italija

Jan 9, 2022, 9:00 PM, atnaujinta Jan 11, 2022, 8:24 AM

Drama prasidėjo tada, kai mergaitės motina italė pareiškė, kad su naujagime nejaučia motiniško ryšio, todėl apsisprendė jos neauginti.

Galiausiai per specialią misiją, sugraudinusi net visko mačiusius pareigūnus, lapkritį mažylė buvo pargabenta į Milaną.

Italijoje, kur surogatinė motinystė draudžiama, mergaitei jau imta ieškoti naujų įtėvių ir svarstoma, ką daryti, kad toks scenarijus nebepasikartotų.

Vieni siūlo bausti tuos, kurie užsienyje naudojasi vadinamosiomis gimdos nuomos paslaugomis, o kiti mano, kad išeitis būtų neatlygintinos surogatinės motinystės įteisinimas Italijoje.

Persigalvojo vos gimus

Siaučiant pandemijai visą pasaulį apskriejo nuotraukos iš vieno prabangaus Ukrainos sostinėje Kijeve esančio viešbučio fojė, kur savo biologinių tėvų laukė dešimtys lovelėse suguldytų kūdikių.

Visi šie vaikai gimė po Ukrainoje legaliai teikiamų brangių surogatinės motinystės paslaugų, bet užsivėrus sienoms nežinomybėje įstrigo ir kūdikiai. Biologiniai tėvai nebegalėjo atvykti jų pasiimti.

Naujagimių namais tapęs viešbutis tuomet atskleidė Ukrainoje klestintį didžiulį komercinės surogatinės motinystės mastą.

Skaičiuojama, kad surogatinės motinos ukrainietės užsieniečiams kiekvienais metas pagimdo daugiau kaip tūkstantį vaikų.

2020-ųjų rugpjūtį gimusi Luna – viena jų, tačiau biologiniams tėvams italams pasiimti dukrą iš Ukrainos sutrukdė ne dėl koronaviruso įvesti ribojimai.

Šiauriniame Pjemonto regione įsikūrusi pora, atrodytų, pagaliau įgyvendino savo seną svajonę – tapo tėvais. Vis dėlto gimus Lunai reikalai pakrypo kita linkme.

Į Ukrainą nuvykusi pora mergaitę pripažino, bet į Italiją grįžo be mažylės. Po dešimtis tūkstančių eurų kainavusių procedūrų gimusi Luna buvo palikta auginti Kijeve per agentūras surastai ukrainietei auklei.

Policininkas glaudė vaiką

Pradžioje manyta, kad tai laikinas sprendimas, priimtas dėl nepasiruošimo, baimės ar kitų dalykų. Tačiau mažylė savo biologinių tėvų taip ir neišvydo.

Italų pora auklei iš pradžių dar mokėjo už darbą, o vėliau pradingo. Kijeve mergaitė pragyveno beveik pusantrų metų, kol, negaudama jokių žinių iš ją nusamdžiusios poros, auklė kreipėsi į Italijos ambasadą motyvuodama, kad pati negali išlaikyti ir rūpintis vaiku.

Vėliau istorija klostėsi lyg pagal dramatišką kino filmų scenarijų. Italija nusprendė pradėti mažylės, kuri yra Italijos pilietė, repatriacijos procedūrą.

Parskraidinti, pasak Italijos žiniasklaidos, Kijeve „priparkuoto vaiko“ lapkritį buvo pasiųsta Italijos Raudonajame Kryžiuje savanoriaujanti pediatrė ir policijos pareigūnai, paprastai gabenantys į šalį teisėsaugos ieškomus nusikaltėlius.

Vienas šių pareigūnų – daugybę metų dirbantis Antonio Ricci, dar vadinamas bėglių medžiotoju.

„Mano viršininkas paskambino ir pasakė: Antonio, mums reikia dviejų dalykų – tavo, kaip policininko, profesionalumo ir, kaip tėvo, jautrumo.

Per 23 karjeros metus ne kartą vykau į užsienį, kad į Italiją su antrankiais parvežčiau mafijos bosus ir kitus pavojingus ieškomuosius.

Tačiau šį kartą skrydžio iš Kijevo į Milaną metu rankose turėjau mažą vikruolę – gražią kaip saulė ir labai švelnią. Miegodama ji laikė savo smilių ir vidurinį pirštą sukryžiuotus, tarsi pati sau linkėdama sėkmės.

Aš ją supau ir paruošiau maisto. Turiu 8 metų dukterį, todėl žinau, kaip elgtis su vaikais.

Bet tai buvo labai jaudinanti patirtis, kurios niekada nepamiršiu“, – apie neeilinę misiją pasakojo mergaitę parvežęs A.Ricci.

Auklė perdavė voką

Parskraidinti paliktos mergaitės vykusioje keturių žmonių komandoje buvo ir Carolina Casini – Romos Šv.Andriejaus ligoninės pediatrė ir Raudonojo Kryžiaus savanorė.

Du vaikus turinti medikė nekart lipo į migrantų laivus, buvo Kenijoje, Gazoje, Izraelyje. Tačiau net turėdama didelę dalyvavimo humanitarinėse misijose patirtį italė liko sukrėsta mažos mergaitės istorijos.

„Tuo metu išgyvenau sunkiausią savo gyvenimo momentą. Prieš mėnesį netekau brolio.

Raudonojo Kryžiaus prezidento kvietimas dalyvauti šioje svarbioje operacijoje sugrąžino mane į gyvenimą, – prisipažino C.Casini. – Auklė mums davė 23 kilogramų lagaminą su visais vaiko daiktais ir užklijuotą voką. Ji verkdama maldavo mūsų atiduoti jį šeimai, kuri įsivaikins mergaitę.

Voke yra mergaitės pirmųjų gyvenimo metų nuotraukos, svarbios akimirkos. Auklė norėjo, kad naujoji šeima jas pamatytų.

Tikiuosi, ši istorija bus įspėjimas, kad panašus siaubas nepasikartotų. Nežmoniška versti gamtą, kad būtų pagimdytas vaikas, o tada jo atsisakyti.“

C.Casini taip pat pasakojo, kad mergaitė, nepaisant nežinomybės dėl jos ateities, buvo puikiai prižiūrėta ir mylima. Atsisveikindami su vaiku verkė tiek ją auginusi auklė, tiek jos paauglys sūnus.

„Mergaitę apžiūrėjau, paprašiau informacijos apie skiepus.

Radau sveiką vaiką, tinkamai besivystantį fiziškai ir emociškai, gerai prižiūrėtą. Ši savo darbą dirbusi moteris tobulai kompensavo tėvų meilę.

Kelionės metu mažylė miegojo, pabudo šypsodamasi. Manau, kad ji turi labai aktyvius angelus sargus, yra gražus, šviesus, tiesiog tobulas vaikas“, – kalbėjo pediatrė.

Iš motinos – trumpa žinutė

Nusileidus Milano Malpensos oro uoste Lunos priežiūrą perėmė socialinės tarnybos. Ji iš karto patikėta globėjų šeimai, kuri rūpinsis mergaite tol, kol bus baigta įvaikinimo procedūra. Biologiniai tėvai noro susitikti su Luna taip ir nepareiškė, nors vaikas ir turi jų pavardę.

Šeimos advokatai pradžioje tikino, kad tėvai neketino palikti mažylės ir net buvo pradėję rūpintis jos grąžinimo į Italiją procedūromis. Vis dėlto gruodį paaiškėjo, kad šeima svetimos moters išnešiotos ir pagimdytos mergaitės atsisakė galutinai ir teismui davė leidimą ją įvaikinti.

„Apgailestauju, bet nebesijaučiau norinti motinystės. Negalėjau priimti jos kaip savo dukros. Klausiau savęs: kas mane ir ją sieja? Negalėjau ja pasirūpinti“, – Italijos žiniasklaida mirgėjo nuo kuklaus, bet sukrečiančio motinos komentaro.

Savo pasirinkimą pora patvirtino ir Novaros miesto prokuratūrai, kuri gavusi signalą iš Ukrainos dėl galimo mažametės apleidimo pradėjo baudžiamąją bylą.

Kol kas įtarimai nepateikti, tačiau Italijos žiniasklaida skelbia, kad civiliniam teisėjui pareikštas sprendimas atsisakyti mergaitės gali turėti pasekmių ir baudžiamajame tyrime.

Bet manoma, kad porai atsakomybės pavyks išvengti, nes surogatinės motinystės paslauga, draudžiama Italijoje, Ukrainoje yra visiškai legali.

Reikalavimai nubausti

Dramatiška istorija šalyje sukėlė ir daugybę politinių diskusijų.

Kraštutinės dešiniosios partijos „Italijos broliai“ („Fratelli d’Italia“) lyderė Giorgia Meloni, sukrėsta mažos mergaitės dramos, paragino politines jėgas pritarti anksčiau jų pateiktam įstatymui, kuris leistų bausti net ir už užsienyje gautas surogatinės motinystės paslaugas.

„Dar kartą atnaujiname kreipimąsi į politines jėgas: susivienykime, kad patvirtintume „Italijos brolių“ įstatymo projektą, kurį dabar nagrinėja Deputatų Rūmų teisingumo komisija, kad gimdos nuoma taptų universaliu nusikaltimu, tai yra baudžiamu net užsienyje. Gyvenimas negali būti prekė“, – pareiškė G.Meloni.

Jai pritarė už tradicinę šeimą pasisakanti nevyriausybinė organizacija „Pro Vita & Famiglia“, griežtai pasmerkusi gimdos nuomos praktiką.

„Tai yra nežmoniška drama, lygiai taip pat nežmoniškos praktikos pasekmė.

Nuomojama gimda nedelsiant turi tapti visuotiniu nusikaltimu, nebegali būti jokių pasiteisinimų ar alibi. Tai yra nenormalu ir nežmoniška.

Ši praktika laikoma nusikaltimu Italijoje, bet turėtų būti taip pat vertinama, net jeigu Italijos piliečiai jį padarė užsienyje“, – sakė asociacijos vadovas Antonio Brandi.

Siūlo rinktis kitą kelią

Tačiau pilietines teises ginančios organizacijos „Luca Coscioni“ atstovai tikina, kad problema turi būti sprendžiama kitaip – ne draudžiant, o įteisinant.

Ši organizacija vadinamosios solidarios motinystės arba altruistinės, nekomercinės surogacijos įstatymą Italijoje rengia nuo 2016 metų. Norima įteisinti, kad moteris už išnešiotą kūdikį negautų jokio atlygio, tačiau taip būtų reglamentuojama procedūra, kuri nelegaliai vyksta ir dabar.

„Tėvų paliktos mergaitės istorija šokiruoja visus, bet reikia pabrėžti, kad kūdikių atsisakymas yra reiškinys, nepriklausantis nuo technikos, kurios pagalba gimsta vaikai.

Dabar pasipylė pareiškimai, kad būtina sustabdyti visų formų piktnaudžiavimą ir neteisėtumą, apsaugant nuo diskriminacijos ir esminių žmogaus teisių pažeidimų. Sutinkame, tačiau būtent dėl šios priežasties būtina įstatymiškai reguliuoti pagalbinį apvaisinimą, kai vaikas išnešiojamas kitiems, kuris jau egzistuoja, tiesa, slapta.

Tikslas turėtų būti išvengti nekontroliuojamų situacijų ir apsaugoti visų susijusių asmenų, ypač nepilnamečių, gimusių šio proceso pabaigoje, teises.

Mokslas leido žmonėms, negalintiems turėti vaikų, naudotis šia technika.

Tačiau tik įstatymas padės išvengti tokių neapibrėžtų scenarijų“, – sakė „Luca Coscioni“ organizacijos atstovė Filomena Gallo.

Norą įsivaikinti paliktą mergaitę jau pareiškė kita šios organizacijos narė Maria Sole Giardini. Nuo reto sindromo kenčianti ir gimdos neturinti moteris tikina, kad su vyru dar prieš penkerius metus paskelbė ieškanti gimdyvės, galinčios neatlygintinai išnešioti jų kūdikį.

„Visi žino plačiai paviešintą mano ir vyro prašymą rasti moterį, kuri padėtų mums įgyvendinti savo svajonę turėti vaiką Italijoje.

Tuo pat metu pradėjome nacionalinio įvaikinimo procesą.

Bet biurokratiniai vėlavimai ir įvaikinimui parengtų vaikų trūkumas mus verčia laukti nežinia kiek. Juk svarbu kalbėti ne apie tai, kaip gimsta vaikas, o apie meilę, kurią nori jam duoti“, – aiškino M.S.Giardini.

Galima rinktis iš gausybės pasiūlymų

Ukrainoje surogatinė motinystė įteisinta, o šią sritį reguliuojantys įstatymai yra vieni liberaliausių pasaulyje. Šalyje veikia net kelios dešimtys surogatinės motinystės agentūrų, klientams iš užsienio siūlančių įvairiausias paslaugas.

Ukrainiečiai pabrėžia, kad vadinamoji gimdos nuomos paslauga pas juos kur kas pigesnė nei, pavyzdžiui, Kanadoje ar JAV. Standartinis paketas prasideda nuo maždaug 36 tūkst. eurų, kaina gali kilti ir per 60 tūkst. eurų, jei norima pasirinkti kūdikio lytį ir greičiau atlikti procedūrą. Į šią sumą įeina ir visapusiškas rūpinimasis gimdos nuomos paslaugą perkančia pora: nuo pasitikimo oro uoste iki nakvynės viešbutyje ir vertėjų paslaugų.

Moterims, pasiryžusioms išnešioti svetimą kūdikį, mokama apie 8000 eurų. Agentūros skelbia, kad surogatinės motinos renkamos itin atidžiai: jos turi būti ne vyresnės nei 36 metų, pačios auginančios be cezario pjūvio gimusį sveiką vaiką, neturėti žalingų įpročių, chroniškų ligų, turi gauti psichologo išvadą, kad yra tinkamos dalyvauti programoje. Pasirašiusios sutartį surogatinės motinos išsižada bet kokių teisių į kūdikį ir įsipareigoja neužmegzti jokio motinos ir vaiko santykio.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.