Ginkluotas konfliktas prie rytinių sienų Europos Sąjungai (ES) kainuos brangiai, nes tai žada žaliavų tiekimo sutrikimus, pabėgėlių bangą, nuostolius dėl milijardinių kreditų nurašymo, kainų ir išlaidų šuolį vienu metu, kai trys dešimtys Europos šalių ir kone 500 mln. jų gyventojų dar neatsigavo po koronaviruso krizės.
Todėl ES šalys neskuba beatodairiškai pritarti JAV siūlomoms naujoms „pragariškoms sankcijoms“. Praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame Bendrijos viršūnių susitikime trys pagrindinės žemyno ekonomikos – Vokietija, Prancūzija ir Italija – iškėlė klausimą dėl galimų nuostolių Europos verslui ir piliečiams kompensavimo.
Sankcijos atsilieps Vakarams dėl trijų pagrindinių priežasčių, skelbia BBC.
V. Putinui pripažinus Ukrainos separatistus, Vakarai raginami nedelsiant skelbti sankcijas Rusijai
Pirmiausia, Rusija gali pritaikyti atsakomąsias sankcijas ir ji vis dar turi ekonominio spaudimo įrankių.
Antra, sankcijos smogs Vakarų bankams ir verslui, kurie investavo į Rusiją arba prekiauja su ja.
Be to, karinės operacijos neapsieis be sugriovimų: gali nukentėti vamzdynai, pasėliai, gamyklos ir kasyklos.
Sankcijų bumerangas šiek tiek palies JAV, bet pagrindinis smūgis teks Europai, nes ji yra arčiau Rusijos bei Ukrainos ir glaudžiau ekonomiškai su jomis susijusi. Kas nukentės labiausiai?
Rusija yra penkta pagal dydį ES prekybos partnerė, Ukraina – 18-a. Jos abi yra daug labiau priklausomos nuo turtingos Europos nei ši nuo jų. 37 proc. Rusijos prekybos vyksta su ES, bet tiktai 5 proc. Bendrijos prekybos tenka Rusijai.
Tačiau būtent Rusijoje Europa perka 25 proc. visos naftos ir 40 proc. dujų. Todėl, kaip parodė ši žiema, europiečiai yra labiau priklausomi nuo tiekimo sutrikimų: Rusija prisuko dujų čiaupą, ir Europa susidūrė su didžiausia energetine krize.
Savo ruožtu Rusija yra atsparesnė sukrėtimams ir pasirengusi mobilizacijai dėl tikslo nugalėti priešą. Ne tik dėl politinių priežasčių, bet ir dėl to, kad Kremlius nuo 2014 m. Krymo aneksijos dėliojo ekonomiką gyvenimo apgultoje tvirtovėje sąlygomis.
Rusijos valdžia mažai išlaidavo, kenkdama ekonomikos augimui ir piliečių pajamoms, tačiau sukaupė tvirtą saugos pagalvę. Nacionalinis gerovės fondas siekia beveik 180 mlrd. eurų, išorės skola – tik 20 proc. metinės ekonomikos apimties, o aukso ir užsienio valiutos atsargos viršija 530 mlrd. eurų, be to, JAV valiutos dalis ten minimali.
Ir jeigu ES net dalies Rusijos energijos importo praradimas lemia rimtą krizę, Rusija, nors ir sunkiai, bet kurį laiką sugebėtų prarastas pajamas dengti iš turimų atsargų ir iš dalies kompensuoti netektis parduodama brangstančias žaliavas kitose rinkose.
Ir juo labiau Rusija gali kurį laiką išsilaikyti visiškai nieko nepirkdama Europoje.
Dabar ES Rusijai parduoda maždaug 100 mlrd. eurų vertės prekių ir paslaugų per metus, o prekės sudaro liūto dalį eksporto – 80 proc. Tai daugiausia mašinos ir įranga (45 proc.) bei cheminės medžiagos (20 proc.). Maždaug 10 proc. sudaro plataus vartojimo prekės ir žemės ūkio produkcija.
Dujų tiekimo iš Rusijos į Europą mažinimas (dėl atsakomųjų sankcijų ar dujotiekių pažeidimų) virs krize, bet dėl gamtinių dujų paklausos sezoniškumo ji nebus aštri.
Gaudama amerikietiškas dujas ES išsilaikys iki šildymo sezono pabaigos, bet išgyventi užsitęsusį konfliktą bus sunkiau, nes artimiausiais metais neįmanoma visiškai pakeisti „Gazprom“ tiekimo.
Dėl naftos reikalai blogesni. Jau dabar jos kaina sukasi apie 90 eurų už barelį, ir jei Rusija – didžiausia pasaulyje tiekėja – apribos naftos pasiūlą savo noru ar priverstinai, šį šaltinį pakeisti kainuos labai brangiai.
Naftos tiekimo sutrikimai gresia visų kitų kainų kilimu, o infliacija ES ir be to jau viršija daugiamečius rekordus. Todėl nuo Rusijos energijos importo priklausančios šalys, pavyzdžiui, Italija, nori apsaugoti savo naftos ir dujų pramonę nuo galimo smūgio.
„Mes aptariame sankcijas ES viduje ir šiose diskusijose Italija laikosi aiškios pozicijos: sankcijos turi būti tikslingos ir negali būti susijusios su energetika“, – kalbėjo Italijos premjeras Mario Draghi.
Kartu su nafta brangs aviaciniai degalai. Keleivių ir krovinių vežėjai vos išgyveno pandemiją, ir štai – naujas kirtis. O degalai – tik pusė bėdos ar net mažiau.
Karas ne tik atims iš aviakompanijų pelną iš skrydžių į Ukrainą – joms grės ir teisės skraidyti virš Rusijos praradimas.
Rusija yra didelė šalis, aplenkti jos oro erdvę aplink užima daug laiko ir brangu. Kaip ir energijos išteklių atveju, rinkos praradimas pačiai Rusijai žada nuostolių, tačiau Vakarų vežėjų, ypač Europos, sąnaudos augs dar labiau.
Galima guostis tik tuo, kad dėl pandemijos skrydžių ir taip sumažėjo. Rusijos oro erdvę tranzitu kasdien kerta apie 500 orlaivių – trečdaliu mažiau nei 2019 m. Daugeliui aviakompanijų lengviau uždaryti šį maršrutą, nei iš Europos į Aziją skristi vakarų kryptimi su nusileidimu Aliaskoje.
Bet problemos tuo nesibaigia. Iš beveik tūkstančio Rusijos oro linijų lėktuvų kas antras išsinuomotas Vakaruose. Jų rinkos vertė siekia apie 9 mlrd. eurų. Bet kokie mokėjimų užsienio valiuta sutrikimai dėl sankcijų žada nuostolių orlaivių savininkams.
Rusijos atjungimą nuo tarptautinės bankininkystės sistemos SWIFT ekonomistai vadina finansinių sankcijų „branduoline bomba“. Vakarai neskuba to taikyti, nes, viena vertus, tai suteiks Rusijos skolininkams galimybę atidėti mokėjimus ar net išvis išvengti kreditų grąžinimo.
Kita vertus, tai sumažins Vakarų vaidmenį pasaulinėje finansų sistemoje.
Tačiau net ir neatjungus Rusijos nuo SWIFT Vakarams, ypač Europai, gresia nuostoliai, jei bus taikomos sankcijos Rusijos valstybiniams bankams arba apribojami mokėjimai JAV doleriais.
Dauguma Rusijoje veikiančių užsienio bankų – europietiški. Didžiausi iš jų yra austrų „Raiffeisen“, italų „UniCredit“ ir prancūzų „Societe Generale“.
Blogiausias scenarijus (prarasti viską) kiekvienam jų kainuos 1,5–2,5 mlrd. eurų – skausminga, bet ne kritiška.
Reaguodama į sankcijas Rusija gali areštuoti arba nusavinti Vakarų įmonių turtą. Didžiausios jų – vėl iš Europos.
Rusijos įmonių ir projektų akcijų turi Vokietijos mažmenininkas „Metro“, Danijos alaus darykla „Carlsberg“, Didžiosios Britanijos naftos bendrovės BP ir „Shell“, Norvegijos „Equinor“.
Blogiausiu atveju koncernai neteks visko, o geriausiu – praras pelną dėl rublio kurso žlugimo ar uždirbtų pinigų pervedimo iš Rusijos apribojimų.
Maisto kainos visame pasaulyje jau gerina dešimtmečių rekordus, o karas neišvengiamai lems dar didesnį maisto produktų brangimą. Dėl dviejų priežasčių.
Pirma, Rusija – didžiausia grūdų eksportuotoja pasaulyje. O Juodoji jūra – strategiškai neįkainojamas planetos aprūpinimo maistu regionas, nes ne tiktai Rusija, bet ir Ukraina, Kazachstanas bei Rumunija per Juodosios jūros uostus eksportuoja kviečius, miežius, kukurūzus ir saulėgrąžas.
Antra, Rusija yra pagrindinė tiek žaliavų trąšų gamybai, tiek pačių trąšų tiekėja. Jų jau dabar trūksta ir kitas derlius Europoje gresia būti skurdus.
Rusijos turtų vitrina neįsivaizduojama be metalų ir lydinių.
Ši šalis yra pirmaujanti aliuminio, paladžio, titano, nikelio, kobalto, platinos, aukso, vario ir plieno tiekėja. Taip pat deimantų, nors jie ir nėra metalas. Paladis nepamainomas automobilių gamintojams, o titanas – lėktuvų pramonėje, kaip ir aliuminis, kurio pasaulyje ir taip trūksta.
Ekonominiai nuostoliai nulemia gyventojų skurdą ir nepasitenkinimą, tačiau tai bent laikinai galima prigesinti paskolomis ir subsidijomis. Sunkiau įtikinti visuomenę priimti pabėgėlius – tai parodė ankstesnių karų, dėl kurių į Europą plūdo užsieniečiai, patirtis.
Galimo žmonių antplūdžio iš Ukrainos į Europą skaičiavimai yra įspūdingi. Pavyzdžiui, Lenkijos, kur jau gyvena apie 1,3 mln. ukrainiečių, pareigūnai tikisi dar iki milijono pabėgėlių iš šios šalies. Vengrijos, kur netrukus vyks rinkimai, ministras pirmininkas Viktoras Orbanas gąsdina rinkėjus „šimtų tūkstančių, o gal net milijono pabėgėlių“ antplūdžiu.
Susiję straipsniai
JAV ir Rusijos prezidentai sutarė susitikti
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Joe Bidenas iš principo sutiko dalyvauti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytame viršūnių susitikime, bet jis įvyks tik tuo atveju, jei Rusija neįsiverš į Ukrainą.
Baltieji rūmai patvirtino J.Bideno norą dalyvauti tokiame susitikime, bet kalbėjo atsargiai: „Laiką ir formatą dar reikia parinkti, tad viskas visiškai abstraktu.“
Vakarų teigimu, Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė daugiau kaip 150 tūkst. savo karių ir yra pasirengusi pradėti visapusišką puolimą. Maskva neigia ketinanti įsiveržti, bet reikalauja, kad NATO pažadėtų niekada nepriimti Ukrainos ir atitrauktų pajėgas, po Šaltojo karo dislokuotas Rytų Europoje.
Tuo metu Baltarusija pareiškė, kad bendros karinės pratybos su Rusijos pajėgomis „Sąjunginis ryžtas 2022“, kurios turėjo baigtis praėjusį savaitgalį, bus tęsiamos, motyvuodama didėjančia įtampa kaimyninėje Ukrainoje.
Skaičiuojama, kad Rusija atsiuntė apie 30 tūkst. karių. Mokymuose dalyvauja gausios oro pajėgos, dislokuota virtinė rusiškų raketų sistemų. Manevrai vykdomi iškart keliuose Baltarusijos rajonuose: poligonuose netoli Baranovičių, Asipavičų, Bresto, Ašiužos ir Damanavos, taip pat Baranovičių, Lunineco, Lydos ir Mačuliščų aerodromuose bei keliose atvirose vietovėse.
Parengta pagal BBC inf.