SIPRI vadovas: branduolinis karas dėl Ukrainos – mažai tikėtinas, bet nėra neįmanomas

Pasak Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI), mažai tikėtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kare dėl Ukrainos panaudos branduolinius ginklus.

Tankai Rusijos aneksuotame Kryme.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Tankai Rusijos aneksuotame Kryme.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-02-25 12:54

„Nemanau, kad ši krizė gali baigtis branduoliniu karu, – teigė SIPRI vadovas Danas Smithas. – Tačiau, deja, egzistuojant branduoliniams ginklams, visuomet esama tos nedidelės tikimybės. Tai būtų katastrofiška“.

V. Putinas ankstų ketvirtadienį paskelbė, kad Ukrainoje pradeda karinę operaciją ir į šią šalį įveda savo kariuomenę. Savo kalboje jis pabrėžė, kad Rusija šiuo metu yra „viena galingiausių branduolinių valstybių pasaulyje“. Remiantis paskutine SIPRI metine ataskaita, paskelbta 2021 m. liepą, Rusija praėjusių metų pradžioje turėjo daugiau kaip 6 255 iš 13 080 branduolinių ginklų, priklausančių devynioms pasaulio branduolinėms valstybėms. JAV savo ruožtu turėjo 5 550 branduolinių galvučių.

D. Smithas atmetė argumentą, kad branduolinių ginklų arsenalai padeda palaikyti tarptautinį stabilumą. „Tokį argumentą pateikiantys žmonės turėtų atsižvelgti į šiuo metu mūsų visų patiriamą nestabilumą ir suvokti: ne, branduoliniai ginklai prie stabilumo neprisideda. Jie skatina abipusį įtarumą, priešiškumą ir nestabilumą“, – naujienų agentūrai dpa sakė jis.

Daugelis aukšto rango politikų apibūdina Rusijos invaziją į Ukrainą kaip tamsią akimirką Europos istorijoje. Pasak D. Smitho, istoriškai nėra buvę pavojingesnės situacijos nuo šeštajame dešimtmetyje vykusio Korėjos karo laikų. Karinės konfrontacijos taip pat būta Kubos raketų krizės metu, tačiau dabar pradėtas tikras karas.

Skirtingai, nei per minėtas istorines akimirkas, šiuo metu „nelengva suprasti, koks bus dabartinės krizės diplomatinis sprendimas“, pridūrė D. Smithas.

Kalbėdamas apie V. Putino motyvus savo žingsniams Ukrainoje, D. Smithas nurodė, kad Rusijos saugumo koncepcijoje remiamasi tam tikros galios ir įtakos turėjimu teritorijose už savo sienų. V. Putino manymu, šios teritorijos idealiausiu atveju turėtų būti „nuosaikios“, kaip Baltarusija, ar „neutralizuotos“, kaip Sakartvelas. Pasak D. Smitho, vyriausybė Kijeve nėra „nuosaiki“, ir V. Putinas nori užtikrinti, kad Ukraina galėtų tapti patikimu saugumo „buferiu“ prieš Vakarus.

Tačiau, D. Smitho teigimu, vertinti Ukrainą kaip „buferinę“ valstybę yra klaidinga. Vietoj to Ukraina galėtų būti traktuojama kaip šalis, kuri galėtų palaikyti gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Vakarais. „Toks būtų tikslas“, – tvirtino jis.

„Tuomet būtų užtikrintas visų saugumas“, – nurodė D. Smithas ir pridurdamas pabrėžė, kad Ukrainos civiliai gyventojai „neturėtų tapti įrankiais kieno nors galios žaidime“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.