Į Lvovą lekiant raketoms, kyla barikados: „Okupantų čia visur lauks mirtis“

„Jau pirmą agresijos dieną Maskva galutinai pralaimėjo ginčą dėl Rytų bei Pietų Ukrainos gyventojų tapatybės. Tenykščiai žmonės apsisprendė būti ukrainiečiais ir neatleis žudynių“, – pareiškė Jaroslavas Ivanočka.

Lvovo gatvėse patruliuoja gerai ginkluoti Ukrainos kariškiai, o daugybės pastatų išorė sutvirtinama rengiantis galimam bombardavimui – taip, kaip miesto katedros. Kaimų gynėjai stato barikadas.<br>E.Butrimo nuotr.
Lvovo gatvėse patruliuoja gerai ginkluoti Ukrainos kariškiai, o daugybės pastatų išorė sutvirtinama rengiantis galimam bombardavimui – taip, kaip miesto katedros. Kaimų gynėjai stato barikadas.<br>E.Butrimo nuotr.
Lvovo gatvėse patruliuoja gerai ginkluoti Ukrainos kariškiai, o daugybės pastatų išorė sutvirtinama rengiantis galimam bombardavimui – taip, kaip miesto katedros. Kaimų gynėjai stato barikadas.<br>E.Butrimo nuotr.
Lvovo gatvėse patruliuoja gerai ginkluoti Ukrainos kariškiai, o daugybės pastatų išorė sutvirtinama rengiantis galimam bombardavimui – taip, kaip miesto katedros. Kaimų gynėjai stato barikadas.<br>E.Butrimo nuotr.
Iš Charkovo išvykęs verslininkas A.Kolesnikovas su žmona Tatjana baisėjosi Rusijos karių žiaurumu.<br>E.Butrimo nuotr.
Iš Charkovo išvykęs verslininkas A.Kolesnikovas su žmona Tatjana baisėjosi Rusijos karių žiaurumu.<br>E.Butrimo nuotr.
Lvove ramybė apgaulinga, mat kelis kartus per parą pasigirsta oro pavojaus pranešimai ir raginimai eiti į slėptuves.<br>E.Butrimo nuotr.
Lvove ramybė apgaulinga, mat kelis kartus per parą pasigirsta oro pavojaus pranešimai ir raginimai eiti į slėptuves.<br>E.Butrimo nuotr.
Reklamos stenduose Lvovo gatvėse vietoj kavos ar rūbų reklamos dabar kabo išradingi patriotiniai plakatai su skambiais šūkiais.<br>E.Butrimo nuotr.
Reklamos stenduose Lvovo gatvėse vietoj kavos ar rūbų reklamos dabar kabo išradingi patriotiniai plakatai su skambiais šūkiais.<br>E.Butrimo nuotr.
Tuo metu, kai pabėgėlių minios grūdasi stotyse ir humanitarinės pagalbos centruose, turtingesni Lvovo gyventojai prašmatniomis mašinomis sustoja vakarienės prie restoranų.<br>E.Butrimo nuotr.
Tuo metu, kai pabėgėlių minios grūdasi stotyse ir humanitarinės pagalbos centruose, turtingesni Lvovo gyventojai prašmatniomis mašinomis sustoja vakarienės prie restoranų.<br>E.Butrimo nuotr.
„Jau pirmą agresijos dieną Maskva galutinai pralaimėjo ginčą dėl Rytų bei Pietų Ukrainos gyventojų tapatybės. Tenykščiai žmonės apsisprendė būti ukrainiečiais ir neatleis žudynių“, – pareiškė Jaroslavas Ivanočka.<br>E.Butrimo nuotr.
„Jau pirmą agresijos dieną Maskva galutinai pralaimėjo ginčą dėl Rytų bei Pietų Ukrainos gyventojų tapatybės. Tenykščiai žmonės apsisprendė būti ukrainiečiais ir neatleis žudynių“, – pareiškė Jaroslavas Ivanočka.<br>E.Butrimo nuotr.
Mėsos ir pieno gaminių netrūksta, bet sumažėjo ilgo vartojimo produktų: kruopų, miltų, makaronų, konservų, druskos, cukraus, tualetinio popieriaus.<br>E.Butrimo nuotr.
Mėsos ir pieno gaminių netrūksta, bet sumažėjo ilgo vartojimo produktų: kruopų, miltų, makaronų, konservų, druskos, cukraus, tualetinio popieriaus.<br>E.Butrimo nuotr.
„Lietuvos ryto“ korespondentui tik sustojus prie penktos barikados buvo leista ją nufotografuoti. Tai buvo nedidelio Čolginų kaimelio vyrų iš smėlio maišų ir padangų suręstas įtvirtinimas.<br>E.Butrimo nuotr.
„Lietuvos ryto“ korespondentui tik sustojus prie penktos barikados buvo leista ją nufotografuoti. Tai buvo nedidelio Čolginų kaimelio vyrų iš smėlio maišų ir padangų suręstas įtvirtinimas.<br>E.Butrimo nuotr.
„Lietuvos ryto“ korespondentui tik sustojus prie penktos barikados buvo leista ją nufotografuoti. Tai buvo nedidelio Čolginų kaimelio vyrų iš smėlio maišų ir padangų suręstas įtvirtinimas.<br>E.Butrimo nuotr.
„Lietuvos ryto“ korespondentui tik sustojus prie penktos barikados buvo leista ją nufotografuoti. Tai buvo nedidelio Čolginų kaimelio vyrų iš smėlio maišų ir padangų suręstas įtvirtinimas.<br>E.Butrimo nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Specialiai „Lietuvos Rytui“, Lvovas

Mar 21, 2022, 7:50 PM, atnaujinta Mar 22, 2022, 8:58 AM

Didžiausio Vakarų Ukrainoje tinklalapio zahid.net („zahid“ lietuviškai „vakarai“) redaktoriaus pavaduotojas J.Ivanočka mano, kad prorusiškos partijos šalyje visiškai praras įtaką, o tai padės labiau suvienyti ukrainiečių tautą.

Žurnalistas papasakojo, kad karas tapo sunkiu išbandymu jų tinklalapiui, – šis išsilaikė iš reklamos, o dabar jos neliko.

Tačiau J.Ivanočka neabejoja – jei tinklalapis ir nesulauks pagalbos iš tarptautinių organizacijų, žurnalistai vis vien nesitrauks iš darbo vietų ir gyvens iš santaupų: „Mes juk irgi tapome karo dalyviais, tik kitokio, informacinio karo, tad trauktis negalime.“

Zahid.net redakcija jau triskart nuo Rusijos įsiveržimo pradžios patyrė Maskvos programišių ataką. Didžiausia iš jų užblokavo tinklalapio veiklą net 4 valandoms.

„Mes to nebijome, susitvarkome. Svarbiausia, kad ryškiai laimime informacinį karą, o tai turbūt ir siutina Maskvą“, – džiaugėsi J.Ivanočka.

Ukrainiečių pergalė informaciniame kare kol kas yra akivaizdi. Platinami karo baisumų vaizdai daro didelį moralinį spaudimą Vakarams, o vaizdinga informacija apie pergales fronte didina Ukrainos gyventojų ryžtą kovoti.

Vietos televizijos kanalai be perstojo informuoja apie Ukrainos ginkluotojų pajėgų pasiekimus, o po to rodomi siužetai apie tai, kaip po pergalės šalis bus sparčiai atstatoma ir vėl klestės.

Reklamos stenduose Lvovo gatvėse vietoj kavos ar rūbų reklamos dabar kabo išradingi patriotiniai plakatai su skambiais šūkiais: „Tai mūsų žemė, o jūs gulėsite po ja“, „Kas su kardu pas mus ateis, tas nuo kardo ir žus“, „Mums mūsų žemėje kiti nenurodinės“.

Žurnalistai dirba net pasigirdus pavojaus signalui ir raginimui bėgti į slėptuves. „Kas dirba redakcijoje, pereina į patalpą rūsyje, o kas iš namų nuotoliniu būdu – užsidaro vonioje ar tualete su nešiojamuoju kompiuteriu“, – pasakojo J.Ivanočka.

Būti vonios patalpoje ar arčiau lauko durų gyventojams patariama todėl, kad tai esą tvirčiausios namo konstrukcijos vietos.

Pabėgėliai – nustebę

„Šiandien atvykome į Lvovą iš bombarduojamo Charkovo ir negaliu patikėti, kad čia gyvenimas verda sena vaga, žmonės gatvėse linksmi, kavinės ir restoranai pilni“, – kalbėjo 47-erių Tatjana Kolesnikova.

Moteris kartu su metais vyresniu vyru verslininku Aleksejumi, 74-erių mama ir 14-mečiu sūnumi iki Lvovo automobiliu keliavo net septynias paras. Jos mamai prieš kelis mėnesius buvo atlikta širdies vožtuvo keitimo operacija, todėl ji nebūtų atlaikiusi vientiso važiavimo.

„Po to, ką patyrėme Charkove, Lvovas atrodo kaip kita planeta, ramybės oazė“, – pritarė žmonai Aleksejus.

Automobilių „Mazda“ pardavimo saloną turėjęs A.Kolesnikovas prasidėjus Rusijos bombardavimams kartu su kitais verslininkais nusprendė organizuoti maisto, vaistų atvežimą ir pabėgėlių išgabenimą: „Turėjome tai daryti, nes humanitarinių organizacijų pagalba atėjo negreit ir žmonės būtų badavę.“

Verslininkai patys paprašė miesto vadovų paankstinti komendanto valandą, nes imta plėšti tabako kioskus, iš vieno automobilių salono bandyta pavogti naują „Porsche“.

Kai gyventojai kartu su miesto valdžia ir kariškiais ėmė koordinuoti veiksmus palaikydami Charkove tvarką, plėšikavimai aprimo.

Agresoriai laukė gėlių?

„Užpuolikų veiksmai Charkove buvo keisti, nesuprantami.

Jie pradžioje tankais įvažiavo į miesto centrines siauras gatves tarsi norėdami pasipuikuoti, manydami, kad bus su gėlėmis sutikti, tačiau visi buvo sunaikinti“, – pasakojo A.Kolesnikovas.

Po to iš už keliasdešimt kilometrų nuotolio Rusijos pajėgos pradėjo bombarduoti viską – mokyklas, baseinus, sporto centrus, meriją.

Labiausiai kliuvo didžiausiam ir naujausiam miegamajam Saltavkos mikrorajonui. Prieš du dešimtmečius pastatyta Saltavka, kurioje gyveno trečdalis milijono žmonių, pavirto griuvėsiais.

A.Kolesnikovo šeima gyveno pasiturimai: turėjo butą, namą, vasarnamį, kasmet keliavo po pasaulį. Vyro verslui suklestėjus žmona uždarė savo turizmo agentūrą, įkūrė paramos fondą cukriniu diabetu sergantiems vaikams ir ėmė auginti veislinius šuniukus, kurie tapo tarptautiniais čempionais.

„Daugumą automobilių spėjome nugabenti platintojui į Kijevą, dalį paslėpėme požeminiame garaže, nes už juos pirkėjai jau sumokėjo pinigus, bet neatsiėmė“, – sakė verslininkas.

Anot A.Kolesnikovo, Charkove gyventojų dauguma – rusakalbiai, ir nemaža dalis žmonių per rinkimus balsuodavo už prorusiškas partijas: „Tačiau karas, manau, pakeitė viską, Maskvai užpuolimo niekada neatleisime.“

Užpuolikų žiaurumas

A.Kolesnikovas apgailestavo, kad tikrosios situacijos nesupranta žmonos giminės Rusijoje, netikintys jų pasakojimais apie bombardavimus Charkove ir civilių žudymus.

„Valdant Vladimirui Putinui dalis rusų tapo zombiais, aklai tiki melaginga propaganda. Nors jaunesni viską suvokia, tik bijo viešai sakyti, o mums rašo, kad užjaučia ir nori dingti iš tos šalies“, – tvirtino verslininkas.

„Man užpuolikų žiaurumas yra nesuvokiamas – papasakok, ką jie padarė tavo verslo partneriui prie Kijevo“, – įsiterpė žmona.

Paaiškėjo, kad šeimos bičiuliai prieš metus pasistatė namą prestižiniame Kijevo priemiestyje Bučoje.

Girti rusų kariai vieną dieną ėmė vaikščioti po šį rajoną ir savo malonumui šaudė į kiemuose stovinčias prabangias mašinas.

Vienam kaimynui pensininkui, buvusiam sportininkui ir kariškiui, išėjus sugėdinti kareivių, jie senyvą žmogų suvarpė kulkomis ir juokdamiesi nuėjo.

Kolesnikovų bičiuliai prarado ir tris mašinas, ir naują namą, nes raketai pataikius į gretimą pastatą kartu sugriuvo ir jų būstas. Šeima dešimt dienų gyveno po griuvėsiais pusbadžiu tol, kol gelbėtojai jų neatrado. 

A.Kolesnikovas su minėtu verslo partneriu žmonas su vaikais nusprendė išsiųsti į Vokietiją, o patys apsistos Lvove ir lauks karo pabaigos.

„Viliuosi, kad viskas greit baigsis ir galėsiu grįžti gaivinti verslo į Charkovą“, – pareiškė A.Kolesnikovas.

Verslininkas nesipiktino, kad Lvove žmonės gyvena bemaž normalų gyvenimą: „Ir Charkove visi taip darytų, jei karas vyktų toli nuo jų. Be to, verslams nesustojus biudžetas gaus pajamų, o tai gerai.“

Nakvynę rasti sudėtinga

Kolesnikovų šeimą sutikau svečių namuose „Sunday Mini Hostel“, kurių savininkė, gailėdama pabėgėlių, jiems vieną kitą naktį leidžia permiegoti. Jei trūksta vietų – net ant grindų.

Kitą dieną Kolesnikovai kartu su penkiais šuniukais sugebėjo įsiprašyti į brangų viešbutį, nes pigesniuose laisvų vietų nėra.

Dėl pabėgėlių gausybės gauti nakvynę Lvove tapo labai sudėtinga, todėl daugybė žmonių glaudžiasi ant grindų geležinkelio ir autobusų stotyse, humanitarinės pagalbos centruose.

Iki tol garsėjęs kaip miestas, kuriame skamba tik ukrainiečių kalba, Lvovas šiuo metu tapo rusakalbis. Mat jį užplūdo keli šimtai tūkstančių pabėgėlių iš bombarduojamų regionų šalies pietuose ir rytuose, kur dominuoja rusakalbiai.

„Kalbėk ukrainietiškai, o ne okupanto kalba“ – tokie skelbimai neseniai ėmė atsirasti ant kavinių durų.

Jų darbuotojai sakė, kad maisto tiekimas buvo sutrikęs tiktai pačioje karo pradžioje, nes tada kelias dienas visos įstaigos buvo užsidariusios.

Užkalbinus šalia centro esančio turgelio „Dobrobut“ prekeivius jie paliudijo, kad mėsos ir pieno gaminių netrūksta, bet sumažėjo ilgo vartojimo produktų: kruopų, miltų, makaronų, konservų, druskos, cukraus, tualetinio popieriaus.

Užklausus apie situaciją antro pagal dydį mieste prekybos centro „Silpo“ vadybininką jis pareiškė, kad esant karo padėčiai negali viešinti duomenų apie maisto tiekimą.

Tačiau pirkėjai sakė, kad ne visada būna ilgo vartojimo produktų ir sumažėjo pieno, mėsos, duonos, vaisių, daržovių asortimentas, nors kainos esą nepakito.

Mažesnėse parduotuvėse mieste buvo galima rasti ilgo vartojimo produktų, bet jie kainavo gerokai daugiau nei prekybos centre.

Beje, dalis „Silpo“ esančių užsienietiškų parduotuvių sustabdė savo veiklą: nebedirba „Zara“, „Mango“, o kai kuriose mobiliojo ryšio technikos parduotuvėse pirkti siūlomi vien telefonų dėklai.

Ramybė – apgaulinga

Tuo metu, kai pabėgėlių minios grūdasi stotyse ir humanitarinės pagalbos centruose, turtingesni Lvovo gyventojai prašmatniomis mašinomis sustoja vakarienės prie restoranų.

Vis dėlto tokia ramybė apgaulinga, mat kelis kartus per parą pasigirsta oro pavojaus pranešimai ir raginimai eiti į slėptuves.

Budrumo imtasi po to, kai praėjusį sekmadienį Rusija raketomis subombardavo 40 km už Lvovo esančią karo bazę. Karo padėtį liudija ir komendanto valanda, draudžianti nuo 22 iki 6 val. išeiti į gatvę.

Prie karinės administracijos, policijos, savivaldybės pastatų ir net bažnyčių stovi iš smėlio maišų suręstos barikados, sutvirtinimai.

Kai kurių bažnyčių senamiestyje langai ir sienos apkalti skardos lakštais siekiant apsisaugoti nuo skeveldrų per bombardavimą.

Skulptūros prie bažnyčių ar parkų irgi apvelkamos apsauginėmis medžiagomis, apkalamos lentomis. Vertingiausius meno kūrinius muziejai ir bažnyčios paslėpė rūsiuose arba išgabeno į saugesnę vietą.

Pasiruošę gintis patys

Nuo Lenkijos pasienio vykstant apie 100 km greitkeliu į Lvovą labiausiai stebina daugybė barikadų. Užtvaros stovi prie kiekvienos atšakos į mažesnius kelius.

Jas fotografuoti galima tik gavus gynėjų leidimą, mat dabar draudžiama fiksuoti kariškius, karinę techniką ir strateginius objektus.

„Lietuvos ryto“ korespondentui tik sustojus prie penktos barikados buvo leista ją nufotografuoti. Tai buvo nedidelio Čolginų kaimelio vyrų iš smėlio maišų ir padangų suręstas įtvirtinimas.

Barikada nedidelė: kelią į gyvenvietę užkerta iš smėlio maišų sukrauti du pylimai ir į bokštelį sudėtos padangos, virš kurių plevėsuoja Ukrainos vėliavos.

Ant vienos vėliavos stiebo kabo lentelė su užrašu: Čolginų kaimo savigyna. Mažesnėmis raidėmis parašyta: seniūnė Svitlana Škarpinec.

Šalia barikados pastatyta palapinė, styro malkų rietuvė, dega laužas ir guli keli dviračiai.

Gynėjai pasakojo, kad iš kaimelio išeina trys keliai ir prie kiekvieno iš jų stovi barikados, kurias pasikeisdami saugo po 40 vyrų, vienu metu budėdami penkiese.

Kaimo vyrai buvo įsitikinę, kad karas netrukus baigsis, nes Rusijos kariuomenė neįveiks pasiaukojamos ukrainiečių gynybos.

„Ten pas juos juk netvarka, – sušuko malkas kapojantis ukrainietis. – Matėte internete, kaip jų tankas sustojo pritrūkęs degalų, o kol jų ieškojo, vienas romas tą tanką pavogė.“

Šiuos žodžius palydėjo linksmas kitų vyrų juokas – jie pertraukdami vienas kitą ėmė pasakoti istorijas apie absurdą rusų kariuomenėje ir ukrainiečių žygius.

Tvirtindami, kad tiki artėjančia Ukrainos pergale, gynėjai vis dėlto išsidavė, kad savo žmonas su vaikais išvežė ar planuoja išvežti į Lenkiją: „Atsarga gėdos nedaro. Be to, žinant, kad šeima yra saugi, bus drąsiau kovoti.“

Čolginuose gyvena 800 žmonių, iš jų jau beveik šimtas persikėlė į Lenkiją pas gimines ar pažįstamus, tačiau iškart po karo žadėjo grįžti.

Kaimo gynėjai įsitikinę, kad agresoriai iki jų neateis, o barikadas savo iniciatyva surentė, kad gaudytų diversantus, jei tokie panorėtų žvalgytis jų vietovėje. Pasak jų, lygiai taip pat visus išvažiavimus saugo ir kitų aplinkinių gyvenviečių vyrai, prisidarę „Molotovo kokteilių“, metalinių spyglių mašinoms stabdyti, susinešę savadarbius ir įsigytus ginklus.

„Jeigu maskoliai įžengtų į Vakarų Ukrainą, juos sprogmenimis ir šūviais pasitiktų kiekvienas kaimas, kiekviena troba, jie čia patirtų tokį pragarą, kokio net įsivaizduoti negali“, – garantavo stambiausias ir iškalbingiausias kaimo savanoris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.