Skamba kaip absurdiškas kliedesys. Tačiau kol kas anaiptol nėra aišku, ar būtent tokia Prancūzija netaps po antrojo prezidento rinkimų turo balandžio 24-ąją, jei pergalę iškovos ultradešiniųjų lyderė 53-ejų Marine Le Pen.
„Nesuklyskite: niekas nėra nuspręsta“, – perspėjo Emmanuelis Macronas. 44-erių dabartinis Prancūzijos prezidentas pirmajame ture surinko 27,8 proc., o antrąją vietą užėmusi M.Le Pen – 23,1 proc.
Todėl E.Macronas paragino savo šalininkus per likusį laiką susitelkti ir plušėti iš visų jėgų.
Pergalė ant plono siūlo
Su „Nacionalinio sambūrio“ (RN) atstove M.Le Pen prezidento rinkimų antrajame ture E.Macronas kausis antrą kartą iš eilės – kaip ir 2017 m.
Tiesa, daugumą Prancūzijos rinkėjų šokas buvo ištikęs dar 2002-aisiais, kai pirmąsyk šalies istorijoje į antrąjį turą kartu su dešiniųjų respublikonų kandidatu Jacques‘u Chiracu pateko M.Le Pen tėvas Jeanas Marie Le Penas.
Tąsyk visoms demokratinėms šalies jėgoms susitelkus į bendrą Respublikos frontą, siekiant užkirsti kelią nacionalinei gėdai, J.Chiracas laimėjo neregėta dauguma – gavo 82,21 proc. balsų.
2017 m. dvikovoje, kuri nuosaikius prancūzus jau piktino ir šokiravo kur kas mažiau, radikalios dešinės kandidatę E.Macronas pranoko surinkęs 66,1 proc. balsų.
Tačiau šį kartą pergalė kybo jei ne ant plauko, tai tikrai ant plono siūlo. Po pirmojo turo visuomenės nuomonės apklausos rodo, jog dabartinis prezidentas savo varžovę įveiks 53 proc. prieš 47 proc. O kiti tyrimai jam žada vos 51 proc. persvarą: nuo metų pradžios antrojo turo apklausų kreivės ėmė pavojingai artėti.
Žinant galimas apklausų paklaidas, antrojo turo kampanijos grimasas ir kitus netikėtumus, išties niekas nėra nuspręsta ar garantuota.
Nugarmėjo į bedugnę
Pirmiausia, sunku nuspėti, kokį rinkėjų balsų rezervą E.Macronui pavyks perimti antrajame ture.
Ar dešinės respublikonės Valerie Pecresse rinkėjai paseks jos pačios pavyzdžiu ir kvietimu balsuoti už dabartinį prezidentą? Tą patį ragina daryti ir komunistų kandidatas Fabienas Rousselis, socialistė Anne Hidalgo bei Žaliųjų partijos atstovas Yannickas Jadot.
Tačiau visi šie tradicinių partijų kandidatai pirmajame ture gavo skambų antausį, o pasak dalies apžvalgininkų – gal net politinės mirties nuosprendį.
Socialistė ir respublikonė – dviejų buvusių pagrindinių politinių Prancūzijos partijų atstovės – pirmajame ture drauge sudėjus savo pusėn patraukė vos 7 proc. rinkėjų.
V.Pecresse bei Y.Jadot jau ėmė prašyti, kad jų rinkėjai jiems aukotų, nes kaip ir A.Hidalgo, jie neperšoko 5 proc. balsų kartelės ir negaus 7 mln. eurų iš valstybės biudžeto kampanijos išlaidoms padengti.
„Aš asmeniškai esu įsiskolinusi 5 mln. eurų“, – guodėsi V.Pecresse, tikrai nemaniusi, kad nupuls žemiau 5 proc.
Žaliųjų europarlamentaras Davidas Cormanas pareiškė, kad jeigu kiekvienas iš savo balsą Y.Jaddot atidavusių 1,5 mln. žmonių paaukotų po 3 eurus, kandidato kampanijos išlaidos būtų padengtos.
Dvikovos teisėjas
Tradicinėms partijoms patyrus skaudžią nesėkmę, neoficialiu trečiuoju rinkimų antrojo turo dalyviu – savotišku dvikovos tarp M.Le Pen ir E.Macrono teisėju – tapo kraštutinės populistinės kairės lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas.
Jis pirmajame rate gavo 22 proc. balsų, vos nepralekęs M.Le Pen. Todėl analitikai ėmė kalbėti apie Prancūzijoje senąją politinė tvarką keičiančią, o gal jau ir pakeitusią naują trijų partijų sistemą.
Kiek J.L. Melenchono balsų atiteks „turčių prezidentu“ oponentų vadinamam, drąsių liberalių reformų pasišovusiam imtis, bet arogancija kaltinamam E.Macronui?
Po pirmojo turo kreipdamasis į savo šalininkus iškalbus radikalios kairės kandidatas J.-L.Melenchonas net tris sykius pakartojo, kad nė vienas jo rinkėjų balsas neturi atitekti M. Le Pen. Nė vienas!
Tačiau J.-L.Melenchonas taip ir nepasakė, ar jis pats balsuos už E.Macroną ir neparagino savo šalininkų to daryti. Ne tik jo rinkėjų, bet ir dalies kitų prancūzų gerklėje ypač stringa prieš pirmąjį turą vairą dešinėn stipriai pasukusio prezidento noras pensinį amžių prailginti iki 65 metų. Ši reforma tarsi simbolizuoja visus E.Macrono liberalius siekius.
Tad antrojo turo rezultatus greičiausiai nulems ir tai, kur links J.-L.Melanchono šalininkai: pasisakys už E.Macroną, susilaikys ar savo balsą vis dėlto atiduos kraštutinės dešinės kandidatei M.Le Pen. Neabejojama, jog dalis taip tikrai pasielgs.
Prancūzų liaudies motulė?
Save nuskriaustais laikančius, perkamąja galia susirūpinusius prancūzus M.Le Pen bando pritraukti nuo pat rinkimų kampanijos pradžios. Esą būtent ji yra tikroji „liaudies kandidatė“, kovojanti už socialinį teisingumą bei socialinę rūpybą, o E.Macronas – vien tik „pinigų kandidatas“.
„65 metų pensinis amžius jį tiesiog apsėdo ir jis to sieks iki pabaigos“, – apie varžovą kalbėjo M.Le Pen, nors su stipriu pasipriešinimu šiai reformai susidūręs E.Macronas jau pareiškė, jog 64 metų pensiniam amžiui jis „palieka atviras duris“.
Skirtingai nei 2017 m., antrajame ture M. Le Pen pirmą kartą galės lengvai susižerti naują balsų aruodą iš kitų dviejų kraštutinių dešiniųjų: jos naujojo varžovo, pas save nuviliojusio dalį komandos, bet galiausiai rinkiminėje kovoje stipriai paslydusio Eriko Zemouro (7,1 proc.) ir Nicolas Dupont-Aignano (2,1 proc.). Abu jie ragina balsuoti už RN lyderę.
M. Le Pen prijaučiantys ir to nebebijantys viešai pripažinti prancūzai, atrodo, įtikėjo į jos vaidinamą, simpatiškos ir rūpestingos, su savo katinu žaidžiančios ir prancūzų liaudį ginančios motulės rolę.
Politikė kuriam laikui pamiršo ir vieną mėgstamiausių savo arkliukų – imigraciją ir tariamus jos baubus Prancūzijos tapatybei. Prieš pirmąjį turą šią temą ji paliko beveik vien E.Zemouro valioje, kas M.Le Pen greičiausiai leido sukaupti dar daugiau simpatiškos, socialinėms temoms pasišventusios „liaudies kandidatės“ akcijų.
Ekstremalios dešinės politikę šįkart pirmiausia palaiko tie, kuriems rūpi ne tiek imigracijos žabojimas, o tirpstanti jų perkamoji galia. Tai galima suprasti – 57 proc. M.Le Pen rinkėjų teigia per mėnesį uždirbantys mažiau nei 2 tūkst. eurų.
„Nacionalinio sambūrio“ atstovei taip pat pritaria mažiau diplomų turintys prancūzai: daugiau nei trečdalis jos rinkėjų neįgijo net vidurinės mokyklos brandos atestato. Tiesa, Prancūzijoje jis suteikiamas po rimtų egzaminų, kuriuos išlaiko apie 80 proc. kandidatų.
Pradėjo tikrą kampaniją
Prieš pirmąjį turą rinkimų kampanijoje praktiškai nedalyvavęs (ją paliko savo padėjėjams), Rusijos karu prieš Ukrainą, pirmininkavimu Europos Sąjungai ir kitais valstybės reikalais užsiėmęs E.Macronas šią savaitę pagaliau nusimetė prezidento švarką ir kibo į rinkimų kovą.
Nuo praėjusio pirmadienio E.Macronas kone kasdien dalija interviu ir važinėja po provincijos miestus bei miestelius susitikti su rinkėjais – ypač po tas vietoves, kur daugiausia balsų susižėrė J.-L. Melenchonas ir M. Le Pen, puikiai išnaudoję prancūzų nepasitenkinimą augančiomis kainomis ir mėnesio pabaigoje ištuštėjančiomis piniginėmis, taip pat baimę dėl savo ir vaikų ateities klimato kaitos akivaizdoje.
„Niekas neturi likti, kaip buvo. Todėl aš pageidauju ištiesti ranką visiems tiems, kurie nori dirbti Prancūzijos labui. Esu pasiruošęs išrasti kažką naujo, kas leistų sutekti skirtingas nuomones bei pažiūras“, – po pirmojo turo sakė E.Macronas, kviesdamas prancūzus jungtis į „didelį politinį vienybės ir veiklos judėjimą“.
Kaip ir 2017 m. pergalę jam atnešusiuose rinkimuose, prezidentas siekia savo pusėn patraukti nuosaikius kairės ir dešinės politikus, juos vienijant į centro bloką. Tik ar tų pačių prieš penkerius metus naudotų plytų pakaks ir šį kartą užtvankai prieš kraštutinę dešinę pastatyti? Pats kandidatas pripažįsta: reikės ir kažko daugiau.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, jog E.Macroną pirmajame ture labiausiai palaikė pensininkai, o taip pat pasiturintys ir išsilavinę prancūzai. Prezidento rinkėjai taip pat yra ištikimi – 74 proc. už jį balsavo ir 2017 m.
Dalis tradicinės dešinės rinkėjų šįkart jau pirmajame ture savo balsą atidavė ne už respublikonę V.Pecresse, o iš karto už E.Macroną.
Antrojo turo rezultatams įtakos turės ir Prancūzijoje labai stebimi tradiciniai televizijos debatai tarp abiejų pretendentų balandžio 20 d.
Prieš penkerius metus per šią televizinę dvikovą ramus ir iškalbus E.Macronas tiesiog sumalė M.Le Pen į miltus, rinkėjams lengvai įrodęs, kad ji užsiima vien demagogija ir valdyti Prancūzijos nėra pasiruošusi.
Dabar lieka klausimas, ar E.Macronui iki balandžio 24 d. pavyks ne tik išlaikyti visus savo šalininkus, bet ir įtikinti daugumą pirmajame ture jo kandidatūrą atmetusių, tačiau nuosaikių, sveiko proto nepraradusių Prancūzijos rinkėjų, kad jų šaliai ir visai Europai jis yra nepalyginamai geresnė išeitis, nei putinizmu dvokianti ksenofobiško populizmo pelkė.
