Okupuotose teritorijose Rusija trypia viską, kas ukrainietiška

Rusija tvirtina, kad jos planuose nėra Ukrainos okupacijos. Bet tai, kas pastaruoju metu vyksta užgrobtuose miestuose, byloja ką kita: rusų kariškiai nuima Ukrainos vėliavas, sprendimus priima karo komendantai, o okupacinė valdžia griviną keičia rubliu.

Užgrobtuose Ukrainos miestuose rusai paskyrė vietos valdžios pareigūnus, bet tikrieji šeimininkai yra kariškiai, kurie susidoroja su ukrainiečių protestais.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Užgrobtuose Ukrainos miestuose rusai paskyrė vietos valdžios pareigūnus, bet tikrieji šeimininkai yra kariškiai, kurie susidoroja su ukrainiečių protestais.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>AP/Scanix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>AP/Scanix nuotr.
Okupantai Mariupolyje kelia Rusijos vėliavas. Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Okupantai Mariupolyje kelia Rusijos vėliavas. Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos kariai Ukrainos teritorija kelia savo vėliavą.<br>„Telegram“ nuotr.
Rusijos kariai Ukrainos teritorija kelia savo vėliavą.<br>„Telegram“ nuotr.
Karas Ukrainoje, Rusijos pajegos<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Rusijos pajegos<br>AP/Scanpix nuotr.
Okupuotose Ukrainos gyvenvietėse Rusijos kariškiai iš karto skuba kelti savo šalies vėliavą.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Okupuotose Ukrainos gyvenvietėse Rusijos kariškiai iš karto skuba kelti savo šalies vėliavą.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 8, 2022, 11:03 PM

„Mes nesiruošiame keisti režimo Ukrainoje, apie tai kalbėjome daug kartų.

Norime, kad ukrainiečiai patys nuspręstų, kaip jie nori gyventi toliau. Norime, kad žmonės turėtų pasirinkimo laisvę“, – balandžio viduryje dėstė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Kremliaus spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas taip pat tikino CNN korespondentą: „Okupacija neįeina tarp tų tikslų, kuriuos mes paskelbėme.“

Tiesą sakant, jie tiesiog pakartojo paties Vladimiro Putino pažadą, duotą vasario 24-osios naktį, kai savo grėsmingame televizijos kreipimesi rusams jis paskelbė apie karo su Ukraina pradžią: „Mūsų planuose nėra Ukrainos okupacijos. Mes niekam ir nieko neketiname piršti jėga.“

Tuo pat metu, pavyzdžiui, Rusijos centrinės karinės apygardos vado pavaduotojas Rustamas Minekajevas, kalbėdamas balandžio mėnesį Sverdlovsko srities gynybos pramonės atstovų susitikime, netikėtai paatviravo ir pasakė, kad įsiveržimo į Ukrainą antrojo etapo tikslu taps sausumos koridoriaus iš Krymo iki sienos su Padniestre ir Donbasu sukūrimas.

Faktiškai tai reiškia Ukrainos pietų užgrobimą.

Šis generolo pareiškimas atitinka tai, ką anksčiau apie tikruosius Kremliaus tikslus kalbėjo ekspertai ir Ukrainos valdžia. Prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos pajėgas vadina išimtinai okupantais.

Okupantai manė, kad gali atjungti ukrainiečius nuo televizijos, atjungti mūsų ryšį, gali atimti maisto produktus, išjungti elektrą, šildymą.

Jie manė, kad tai privers ukrainiečius paklusti, tačiau net jeigu atimsite iš mūsų deguonį, įkvėpsime pilna krūtine, kad pasakytume: „Šalin iš mūsų žemės!“ – sakė V.Zelenskis.

Rusijos kariai užėmė dalį Pietų ir Pietryčių Ukrainos, įskaitant tokius miestus kaip Berdianskas, Melitopolis, Chersonas ir Energodaras.

Ten Ukrainai ištikimi žmonės patiria didelį spaudimą ir akivaizdu, kad tai, kas apie gyvenimą šiuose miestuose kalbama prorusiškuose socialiniuose tinkluose, smarkiai prieštarauja V.Putino, S.Lavrovo ir D.Peskovo pažadams.

Informacinis frontas

Rusijos daliniai Berdianską okupavo vasario pabaigoje, Melitopolį, Chersoną ir Energodarą – kovo pirmosiomis dienomis.

Mariupolis buvo užgrobtas jau balandį, tačiau nevisiškai: Ukrainos kariškiai ir toliau išlaiko pozicijas „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.

Socialiniame tinkle „Telegram“ kovo 8 dieną buvo užregistruotas kanalas „Naujasis Melitopolis“, kovo 9 dieną – „Berdyansk ZaVtra“ („Berdianskas rytoj“, didžiosios Z ir V raidės apeliuoja į Rusijos pajėgų per agresiją naudojamą karinės technikos ženklinimą. – Red.), kovo 16 d. – „Chersono naujienos“, kovo 24-ąją – „Energodaras šiandien“.

Kanalai remiasi vienas kitu, bet yra socialinė platforma, vienijanti visus regionus: tai projektas „Pietų placdarmas“, arba „Juginformbiuro“ („Pietų informacijos biuras“). Abiejų šaknys veda į Rusiją.

„Pietų placdarmas“ turi interneto svetainę, užregistruotą kitą dieną po karo Ukrainoje pradžios – vasario 25-ąją.

Iš pradžių jis bazavosi Rusijos interneto tiekėjo „Beget“ iš Sankt Peterburgo serveriuose, tačiau vėliau perkeltas į amerikietišką „Cloudflare“, leidžiantį paslėpti tikruosius svetainės savininkus.

Projekto kontaktinis elektroninis paštas susietas su Sibire naudojamais Rusijos mobiliojo ryšio numeriais.

„Pietų placdarmas“ turi aneksuoto Krymo valdžios palankumą. Pavyzdžiui, šio projekto korespondentas – Krymo aplinkosaugos aktyvistas ir tinklaraštininkas Sergejus Dubovikas – kalbino Krymo tarybos pirmininko pavaduotoją, Krymo tarybos pirmininko patarėją ir Aluštos miesto visuomeninės tarybos pirmininką.

„Atvirai sakant, aš nežinau ištakų.

Savanoriauju, taip sakykim, o kas finansuoja – nežinau“, – S.Dubovikas sakė BBC.

Užgrobtose teritorijose nustojo transliuoti Ukrainos kanalai – vietoj jų Ukrainos piliečiams siūloma žiūrėti rusiškus, įskaitant „Krym-24“. Pastarasis rodo specialias naujienų laidas okupuotoms teritorijoms dvigubu pavadinimu „Cherson-24“-„Zaporožė-24“. Nors pati Zaporožė rusų kariuomenės neužimta.

„Ačiū Krymo vadovui Sergejui Aksionovui, be jo to nebūtų įvykę“, – šių naujienų blokų atsiradimą pakomentavo buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Olegas Cariovas, 2014 m. pabėgęs į Rusiją.

Laidos dubliuojamos ir „Pietų placdarmo“ kanaluose „Telegram“ tinkle – matyt, tiems, kurie nežiūri televizoriaus.

Negana to, kurį laiką Chersone vėl neveikė Rusijos televizijos kanalai: naktį iš balandžio 27-osios raketų apšaudymo metu buvo apgadintas televizijos bokštas.

BBC panagrinėjo, kaip šiose naujienų laidose vaizduojamas gyvenimas okupuotose Ukrainos teritorijose.

Siužetuose rodoma idilė

„Sveiki, eteryje „Novosti-24“, šioje laidoje kalbėsime apie naujausius įvykius išlaisvintose Ukrainos teritorijose“, – taip prasideda, pavyzdžiui, balandžio 20 d. naujienų blokas.

„Išlaisvintos teritorijos“ nėra ištarta atsitiktinai. Būtent šiuo terminu prorusiškose socialinių tinklų paskyrose vadinamos okupuotos Ukrainos teritorijos.

Nuo ko būtent jos buvo „išvaduotos“, patikslinama ne visada. Tačiau kartais paaiškinama, kad kalbama apie kažkokius „nacionalistus“.

„Pavasarinės nuotaikos ir šeiminiai pasivaikščiojimai. Nuo nacionalistų išvaduotas Berdianskas kvėpuoja taikiu gyvenimu.

Verslininkai stato „maisto tiltą“ su Krymu, o gyventojai ruošiasi švęsti Pergalės dieną. Suorganizavo šeštadienio talką prie Amžinosios ugnies, kurią įžiebė atėjus Rusijos armijai“, – taip pristatomas vienas televizijos reportažas balandžio 21 d.

Berdiansko gyventojų nuotaikos pagal siužetą įvertinti neįmanoma: išskyrus pagyvenusią moterį, su korespondente iš Krymo Margarita Semeniuk niekas iš paprastų žmonių bendrauti nepanoro. Interviu davė tiktai administracijos darbuotojai ir viena verslininkė, bet stovėdama nugara į kamerą.

Keičia Ukrainos simbolius

Vieni dažniausiai besikartojančių siužetų – Ukrainos valstybės simbolių pakeitimas rusiškais, o tai vėlgi prieštarauja Kremliaus teiginiams apie okupacinių planų nebuvimą.

Be to, sprendžiant iš žinių, tai daro ne vietos gyventojai, o Rusijos kariai ar Rusijos nacionalinės gvardijos kovotojai.

Pavyzdžiui, balandžio 21 d. Ukrainos vėliava buvo nuimta Kazačių kaime Chersono srityje.

„Pietų placdarmo“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip civiliniais drabužiais vilkintis vyras meta ją ant žemės, o paskui pakabina Rusijos vėliavą.

Šį procesą stebi vyras kariška uniforma.

Kitose gyvenvietėse Ukrainos vėliavas nuiminėjo patys Rusijos kariškiai: pavyzdžiui, Zaporožės srities Novovasiljevkos kaime ir Primorsko mieste (balandžio 12 d. ir balandžio 23 d.), Skadovske Chersono srityje (balandžio 15 d.).

Pagrindinėje Berdiansko aikštėje Ukrainos vėliavą demonstratyviai nuėmė skirstant humanitarinę pagalbą.

„Maisto dalijimo metu vietos gyventojų prašymu humanitarinės pagalbos konvojaus dalyviai nuo pagrindinio miesto stiebo nuėmė Ukrainos vėliavą.

Tolumoje netgi pasigirdo plojimai“, – teigiame vietos prorusiškoje paskyroje.

Tačiau nei pačių prašymų neparodoma, nei aidi plojimai: vėliavą nuima Rusijos kariškiai su automatais.

Šlovės alėjoje Chersone, kur virš administracinių pastatų irgi plevėsuoja Rusijos vėliava, rusų nacionalinės gvardijos kovotojai iškabino „Pergalės vėliavą“ – 1945 metais virš Reichstago Berlyne iškeltos vėliavos kopiją.

Ir ne tik tiesiog pakabino, bet netgi ėmėsi saugoti.

Sargybą paskyrė ne be priežasties. Išvakarėse prorusiški aktyvistai – retas pavyzdys – ten jau buvo pakabinę „Pergalės vėliavą“, bet kažkas greitai ją nuėmė.

Ne vienintelis toks atvejis: Rusijos trispalvė dingo ir Zaporožės srityje esančioje Akimovkoje. Tai padaręs buvo surastas: paaiškėjo, kad tai vietinis gyventojas, kurį privertė prieš kamerą atsiprašyti. „Pietų placdarmo“ paskelbtas atsiprašymo vaizdo įrašas prasideda rūsčia operatoriaus komanda: „Pradedam.“

Zaporožės srities Dniprorudnės miestas buvo užimtas dar kovo mėnesį.

Kurį laiką Ukrainos simboliai liko vietoje, tačiau balandžio pabaigoje Rusijos kariškiai tridantį – simbolį iš Ukrainos herbo – nuėmė nuo miesto tarybos pastato bokšto ir jo vietoj pakabino Rusijos vėliavą.

Jos spalvomis buvo nudažyta ir lenta su miesto pavadinimu prie įvažiavimo į Dniprorudnę.

„Dniprorudnės karinė-civilinė administracija išsikėlė užduotį sunaikinti visus Kijevo režimo simbolius“, – pareiškė „Cherson-24“ vedėja.

Valdžioje – statytiniai

Sąvoka „karinė-civilinė administracija“ vis dažniau vartojama kalbant apie užgrobtus Ukrainos regionus.

Du BBC pašnekovai iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Karo akademijos, prašę neminėti pavardžių, sakė, kad terminas „karinė-civilinė administracija“ jiems anksčiau buvo nežinomas: „Jokiuose teisės aktuose to nėra, iki šio pavasario negirdėjome tokios frazės.“

Nepaisant to, pavadinimas „karinė-civilinė administracija“ skamba net ir Rusijos televizijos „Pirmojo kanalo“ reportažuose.

Svarbiausias būdvardis šiame junginyje yra „karinė“: sprendžiant iš visko, vietos valdžia, kurią Rusija bando sukurti, yra pavaldi karo komendantams.

Kaip ir 2014-aisiais, okupuotose Ukrainos teritorijose atsirado „liaudies merai“. Tačiau, skirtingai nei prieš aštuonerius metus, nevyko jokių „liaudies susirinkimų“, kuriuose jie buvo pasiūlomi eiti pareigas, – naują civilinę vyriausybę, panašu, paskiria kariškiai. Ligšiolinė miestų vadovybė beveik niekur nesutinka kolaboruoti.

Dėl to, pavyzdžiui, Melitopolio „liaudies meru“ tapo Galina Danilčenko – buvusi vietos gamyklos buhalterė ir miesto tarybos deputatė iš prorusiškos partijos. Berdianskui dabar vadovauja kalnakasybos inžinierius, kaimo tarybos rinkimuose dalyvavęs, bet neišrinktas Aleksandras Saulenka, o Energodarui – Zaporožės atominės elektrinės vyriausiasis inžinierius ir miesto tarybos deputatas Andrejus Ševčikas.

Valstybinėje Rusijos žiniasklaidoje Chersono srities „vicegubernatoriumi“ vadinamas Kirilas Stremousovas – tai vietos politikas, vienas Ukrainos judėjimo prieš skiepijimą nuo koronaviruso lyderių, kuris 2019 m. buvo įtariamas dalyvavimu Chersono laikraščio redakcijos užpuolime panaudojant ašarines dujas ir traumuojančius ginklus.

Chersone ilgai dirbusi mero Igorio Kolychajevo vadovaujama ukrainietiška administracija „sprendė tiktai buities ir komunalinius klausimus – nieko daugiau nebuvo leista daryti“, – teigia BBC šaltinis.

Bet balandžio 25-osios vakarą į pastatą įėjo ginkluoti žmonės, išvijo visus ten buvusius, atėmė raktus ir pastatė savo sargybą.

„Išvažiavau 19 val. 45 min. – Ukrainos vėliava tebekabojo virš merijos“, – rašė I.Kolychajevas. O balandžio 26-osios rytą vėliavos jau nebuvo, raportavo „Pietų placdarmas“.

Šio projekto „Telegram“ kanale reguliariai skelbiamos „liaudies merų“ ataskaitos apie dienos darbus.

„Dirbame, įtikinėjame, sakome, kad mokyklas reikia atidaryti, vaikai turi mokytis“, – balandžio 17 dieną skundėsi Berdianskui vadovaujantis A.Saulenka stovėdamas prieš kamerą kažkokiame parke.

Kalbėta apie mokytojus, kurie nenori atnaujinti ugdymo proceso okupuotose teritorijose.

Nors Krymo galva S.Aksionovas jau pažadėjo, kad aneksuotame pusiasalyje mokytojai iš ukrainietiškų mokyklų bus perkvalifikuojami pagal rusiškus standartus.

BBC pašnekovai iš Chersono, Berdiansko ir Kachovkos teigia, kad jų vaikai mokosi nuotoliniu būdu: todėl, kad – šalia nenoro atnaujinti ugdymo procesą pagal naujas taisykles – daugelis mokytojų tiesiog išvažiavo.

Viskam diriguoja kariškiai

Kartu su „liaudies merų“ atsiradimu užgrobtuose Ukrainos miestuose iš karto pradėjo darbą karo komendantūros, tačiau jų veikla iš pradžių nebuvo daug reklamuojama.

Dabar jų egzistavimas neslepiamas: komendantūros suvienytos su „liaudies merais“ į savotišką „karinę-civilinę administraciją“: tas pats skiepų priešininkas K.Stremousovas kartais viešumoje vadinamas ne „vicegubernatoriumi“, o Chersono srities „karinės-civilinės administracijos pirmininko pavaduotoju“.

„Naujoji Kachovka. Centrinėje aikštėje prie karinės-civilinės administracijos išdidžiai plevėsuoja Rusijos Federacijos vėliava, Pergalės vėliava ir SSRS vėliava“, – toks įrašas pasirodė balandžio 22 d. „Chersono naujienose“. Būtent taip – „karinė-civilinė administracija“ – prorusiška Naujosios Kachovkos valdymo institucija vadinama ir „Krym-24“ eteryje.

Melitopolyje taip pat yra „karinė-civilinė administracija“ – tas pats „Krym-24“ pasakojo, kaip jai padedant ūkininkas iš Akimovkos kaimo Zaporožės srityje gavo siuntinį su saulėgrąžų sėklomis.

Galiausiai šis terminas net sumirgėjo Rusijos valstybinėje naujienų agentūroje TASS – balandžio 19 d. ten buvo paskelbtas interviu su „Kachovkos karinės-civilinės administracijos“ pirmininko pavaduotoju, buvusiu deputatu iš prorusiškos partijos Pavelu Filipčuku.

Tiesa, TASS pranešime „Kachovkos karinė-civilinė administracija“ kol kas įvardyta kaip „laikina“.

„Visa mūsų administracija išsilakstė po to, kai atsistatydino meras, o aš buvau paskirtas laikinosios karinės-civilinės administracijos vadovu“, – TASS pasakojo P.Filipčukas.

Kas būtent jį „paskyrė“, P.Filipčukas nenurodė, tačiau, matyt, kalbama apie Rusijos kariškius.

Pavyzdžiui, A.Saulenką „Berdiansko meru“ paskyrė būtent karinis komendantas Aleksandras Bardinas: įsakymas buvo cituojamas „Pietų placdarme“.

Jis taip pat paskyrė iškart keturis A.Saulenkos pavaduotojus, trys iš jų dirbo vietos administracijoje prieš dešimtmetį.

Berdiansko komendantas – Rusijos gvardijos pulkininkas A.Bardinas nuo 2019 m. dirbo šios karinės organizacijos Riazanės srities valdybos vadovo pirmuoju pavaduotoju: būtent Rusijos gvardija įpareigota kontroliuoti padėtį okupuotose gyvenvietėse.

Melitopolyje pagrindinį administracinį pastatą mieste – rajono administraciją – užima nauja karinė-civilinė administracija. Karo komendantūra sėdi Valstybinės automobilių inspekcijos pastate. O „liaudies merei“ G.Danilčenko patalpas suteikė tik miesto kultūros namuose, o tai iškalbingai parodo jos vietą okupacinėje hierarchijoje.

Griviną keičia rublis

Balandžio 19 d. „Chersono naujienose“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame „karinės-civilinės administracijos pirmininko pavaduotojas“ K.Stremousovas bendrauja su daržovių pardavėja Chersono turguje.

„Jei kainuoja 30 grivinų, kiek tai būtų rubliais?“ – klausia jis laikydamas rankose kopūsto galvą.

„Na, aš nežinau“, – sąžiningai atsako moteris.

„Kainuotų 80 ar 90 rublių?“ – toliau spaudžia K.Stremousovas, tačiau pardavėja vėl bejėgiškai mosteli.

„Nieko. Persiorientuosite greitai“, – pažada jis.

Balandžio pabaigoje interviu „RIA novosti“ K.Stremousovas pareiškė dar skambiau: pažadėjo, kad nuo gegužės 1 d. Chersono srityje apyvartoje lygiateisiai bus ir grivina, ir rublis, o paskui regionas visiškai pereis į atsiskaitymus rusiška valiuta.

Rublis kaip mokėjimo priemonė yra nuolatinis leitmotyvas naujienose apie gyvenimą okupuotuose Ukrainos miestuose.

Rusijos valiuta čia patenka keliais būdais.

Vienas jų – 10 tūkst. rublių (133 eurų) vienkartinės išmokos pensininkams ir valstybės tarnautojams. Remiantis oficialiais pranešimais, išmoka turėtų būti suteikta kaip humanitarinė pagalba iš Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos.

Kitas būdas – prekyba su Krymu, kurią aktyviai skatina ir aneksuoto pusiasalio, ir Rusijos okupacinė valdžia.

„Chersono srityje noksta braškės. Jos Kryme nekantriai laukiamos – gegužės šventėms pusiasalyje tikimasi turistų antplūdžio, todėl uogų tikrai reikės“, – pasakojo „Cherson-24“ laidos vedėjas.

„Į Krymą atkeliavo daržovių siunta iš Zaporožės srities“, – kitame siužete jau ėmė dėstyti Krymo pramonės politikos ministras Aleksandras Trianovas.

Bet kol kas tai ne visur lemia rublio pasiūlos padidėjimą, pripažįsta net okupacinė valdžia.

„Dažniausiai naudojamos grivinos, nes vis dar neužtenka rublių. Jų atsiranda tiktai tada, kai ūkininkai išgabena produkciją, parduoda ir atveža čia kažkiek rublių. Tačiau iš esmės į apyvartą neleidžia, taupo, nežino, kas bus rytoj“, – TASS prisipažino Kachovkos miesto „karinės-civilinės administracijos“ vadovas P.Filipčukas.

„Rublių mieste yra, bet jie dar necirkuliuoja laisvai, – BBC sakė vienas Chersono verslininkas. – Tačiau rusiški socialiniai tinklai nuolat meta šią idėją į mūsų informacinę erdvę. Panašu, kad zonduoja.“

Verslininkas mano, kad rublis bus įvestas pagal Donecko liaudies respublikoje išbandytą schemą, o tam reikia visavertės kolaborantų administracijos ir prie jos veikiančio banko.

Verslas patiria spaudimą

Melitopolio verslininkas, leidybos įmonės „MV-Holding“ savininkas Michailas Kumokas sakė, kad mieste yra grobiami verslininkai: „Juos išsiveža – arba tam, kad įtikintų mokėti 10–20 procentų nuo verslo, arba verčia atnaujinti veiklą, arba priešingai – bando perimti verslą.“

Pas patį M.Kumoką nepažįstamieji apsilankė kovo pabaigoje.

„Iš pradžių man paskambino ir pasakė, kad išvežė tris mūsų žurnalistus. Padariau išvadą, kad tuoj ateis pas mane.

Taip ir atsitiko. Durų nelaužė, matyt, nebuvo užduoties demonstruoti agresiją, bet kai pas tave pasirodo penki ginkluoti žmonės, viskas ir taip akivaizdu“, – prisimena jis.

M.Kumokas su žmona ir dukra buvo nuvežti į rajono administracijos pastatą.

Juos atskyrė, atėmė mobiliuosius telefonus ir kalbėjosi skirtinguose kambariuose.

„Buvo moralinis spaudimas. Man sakė: „Juk jūs nenorite, kad jūsų dukra turėtų problemų.“ Dukrai: „Juk jūs nenorite, kad jūsų tėvai turėtų problemų.“

Griežtai nespaudė, bet leido suprasti, kad tai visai įmanoma, – teigė verslininkas. – Veidą dengusių kaukių jie nenusiėmė. Klausiau, ko jūs bijote, priešais sėdi pensininkas. Atsakė, kad taip turi būti.“

Jie reikalavo, kad M.Kumokas bendradarbiautų, ir prireikus net žadėjo finansinę pagalbą.

Verslininkas atsisakė, jį privertė pasirašyti pasižadėjimą „neužsiimti politine veikla“ ir paleido.

„MV-Holding“ uždarė interneto svetainę „Melitopolskije vedomosti“ ir nustojo spausdinti laikraštį.

„Mūsų spaustuvės įranga sėkmingai sugedo ir vargu ar pavyks ją suremontuoti iki okupacijos pabaigos“, – sakė M.Kumokas.

Tai nesutrukdė naujos valdžios institucijoms išleisti netikrą „Melitopolskije vedomosti“ numerį.

„Vieną laikiau rankose – tokio mėšlo nematėme net ir blogiausiais laikais, – kalbėjo M.Kumokas. – Keturi puslapiai prastos nespalvotos spaudos, bet išoriškai panašu, yra mūsų logotipas.“

Pirmojo numerio viršelyje – „merės“ G.Danilčenko portretas, viduje – jos interviu, tarp „naudingų adresų“ – karo komendantūros ir „karinės-civilinės administracijos“ kontaktai.

Dalis pagrobtų verslininkų sugrįžta ir, pasak M.Kumoko, „juos priverčia sėdėti tyliai arba išvažiuoti“. Dalis dingę.

Pagrobimai vyksta visose Rusijos kariuomenės užimtose Ukrainos srityse.

Chersono srityje buvo pagrobtas verslininkas Aleksejus Postolas, kuris nuo vasario pabaigos dalijo maistą, o tada jo paskyroje socialiniame tinkle pasirodė, draugų teigimu, nebūdingas įrašas: „Daugiau maistas nebus platinamas. Džiaugiuosi dėl Rusijos, nes tik su ja mes saugūs.“

Dabar įrašas pašalintas, o verslininkas paliko Chersoną ir toliau užsiima humanitarine pagalba.

Tolesni okupacinės valdžios ekonominiai žingsniai išdėstyti dokumente, pavadintame „Kompleksinių finansinių ir ekonominių priemonių Rusijos Federacijos kontroliuojamų Ukrainos regionų ekonominiam vystymuisi programa“.

Joje siūloma atsiskaitymus už dujas gyventojams ir pramonės vartotojams pakeisti į rublius, nurašyti visas skolas už kreditus, sumažinti komunalinių paslaugų kainas iki pasienyje esančių Rusijos sričių lygio, visus nukentėjusius nuo apšaudymų atleisti nuo mokesčių, išmoką už vaiko gimimą nustatyti ne grivinomis, o rubliais – net 93 570 rublių (1250 eurų). Jei šis skaičius realus, jis daugiau nei penkis kartus viršija analogišką išmoką Maskvoje.

Prie „socialinės apsaugos“ priemonių priskirtos ir piniginės išmokos bei lengvatos rinkimų komisijų nariams. To gali prireikti, jei Rusijos valdžia užgrobtose teritorijose bandys surengti referendumus, panašius į 2014-aisiais vykusius Kryme bei apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose.

„Vyksta nuolatinis informacinis kaitinimas apie referendumą, – sakė vienas verslininkas iš Chersono. – Pavyzdžiui, humanitarinę pagalbą imančios minios fone filmuojami vaizdo įrašai, kad Chersone pagaliau ramus gyvenimas, miestas tvarkomas, Rusijos kariškiai maitina gyventojus.“

Parengta pgal BBC inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.