Kančios Baltarusijos pasienyje neatbaidė migrantų: patekti į Europą siekia bet kokia kaina

Po sąlyginės ramybės Lietuvos pasienyje su Baltarusija daugėja nelegalių migrantų iš Vidurinių Rytų. Neatmetama: tarp jų yra ir pernai bandžiusieji prasibrauti į Vakarus, nepavykus grįžę į tėvynę, bet neatsisakę tikslo.

Minsko režimo apgauti migrantai Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje patyrė daug skaudžių išgyvenimų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Minsko režimo apgauti migrantai Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje patyrė daug skaudžių išgyvenimų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Neteisėti migrantai Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Neteisėti migrantai Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Dalis pabėgėlių pernai specialiais reisais iš Minsko buvo išskraidinti į tėvynę.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Dalis pabėgėlių pernai specialiais reisais iš Minsko buvo išskraidinti į tėvynę.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 26, 2022, 11:30 PM

Irakas praėjusiais metais skelbė, kad susigrąžino beveik 4000 savo piliečių, kurie buvo įstrigę Baltarusijoje prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienų.

Atgal į tėvynę parvykę migrantai prakalbo apie patirtus išgyvenimus.

Anot jų, Baltarusijoje jie buvo atsidūrę siaubingose sąlygose, bet neįprasta kelionė bent jau suteikė vilties bet kokia kaina įsikurti Europos Sąjungoje.

Žaidimo pėstininkai

24-erių Nazaras Shamsaldinas buvo vienas iš tūkstančių irakiečių, kurie pernai atvyko į Baltarusiją tikėdamiesi, kad tai bus atspirties taškas naujam gyvenimui Vakaruose. Tačiau šie žmonės tapo geopolitinio žaidimo pėstininkais.

Jis sugrįžo į Iraką ir sėdi ant grindų mažame nebaigtame statyti betoniniame name.

Šalia jo – mažas berniukas, vienas iš dešimties į pastatą sugrūstų vaikų.

Didžiąją gyvenimo dalį fizinį darbą dirbantis N.Shamsaldinas ir 35 jo giminaičiai rizikavo viskuo, kad galėtų keliauti į Vakarus. Dabar, kaip ir daugybė kitų repatrijuotų irakiečių, jie skendi skolose ir neviltyje.

Tūkstančiai migrantų atsidūrė humanitarinės krizės centre po to, kai Baltarusija pernai atlaisvino vizų išdavimo taisykles, viliojo žmones į savo šalį ir žadėjo, kad padės patekti į ES.

Bet vėliau, siekdamas nubausti Vakarus už sankcijų diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai įvedimą, Minsko režimas jėga stūmė juos per neteisėtiems migrantams uždaras Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos sienas.

Baltarusijoje daugelis atvykėlių šeimų buvo paliktos miškuose be pastogės, maisto ir vandens, o kai bandydavo prasibrauti į Lenkiją, Lietuvą arba Latviją, kartais patekdavo į pavojingus susirėmimus.

Konfliktai neapsiėjo ir be pačių migrantų agresyvių veiksmų, kai apsiginklavę akmenimis, mediniais rąstais, kastuvais ir kitais įrankiais jie bandė jėga išversti spygliuotas pasienio užtvaras.

Didelis skaičius paviešintų vaizdo įrašų patvirtino, kad šios pastangos buvo atidžiai koordinuojamos Baltarusijos pareigūnų.

„Baltarusijos pasienietis įrėmė man į galvą pistoletą, todėl turėjau vėl apsisukti ir mėginti eiti į Lietuvą, – sakė N.Shamsaldinas, turintis tris mažamečius vaikus. – Lietuvoje kariai taip pat buvo nukreipę į mane savo ginklus.“

N.Shamsaldinas su šeima grįžo į tėvynę „Iraqi Airways“ lėktuvu, kuriuo tąsyk iš Minsko parskrido 431 migrantas.

Nepaisant to, nemažai pabėgėlių liko Baltarusijoje ir tikriausiai toliau bandys kirsti išorinę ES sieną. Dauguma jų – Irako kurdai kaip ir N.Shamsaldinas. Taip pat tarp įstrigusių Baltarusijoje – sirai, afganistaniečiai, jemeniečiai ir net Kubos piliečiai.

Patyrė pareigūnų smurtą

Dauguma grįžusiųjų į Iraką yra patyrę psichologinių ir fizinių traumų.

„Baltarusiai mus mušė lazdomis, o lietuviai naudojo elektrošoką“, – sakė N.Shamsaldino pusbrolis trisdešimtmetis Dhiabas Zaydanas.

Pranešimai apie smurtą pasienyje nebuvo pavieniai.

„Žmonės yra mušami, jie kenčia, – tikino pusiau autonominės Kurdistano regioninės vyriausybės Užsienio ryšių departamento vadovas Safeenas Dizayee. – Mes sakėme šių valstybių valdžios institucijoms, kad su migrantais turėtų būtų elgiamasi humaniškai ir, kol ši problema bus išspręsta, prašėme suteikti jiems kokią nors pastogę arba šiek tiek maisto.“

Daugeliui migrantų kelionė į Baltarusiją nebuvo pirmas mėginimas išvykti.

N.Shamsaldinas bandė pakliūti į Vokietiją, kur 2015 m. praleido 6 mėnesius, o paskui sugrįžo į Iraką slaugyti sergančio tėvo.

„Vokietija yra vienintelė šalis, kurioje su mumis buvo elgiamasi paisant žmogaus teisių“, – sakė jis.

N.Shamsaldinas pasakojo, kad Baltarusijoje po dviejų dienų ėjimo pėsčiomis jį ir jo artimuosius sulaikė pareigūnai, įstūmė į karinio sunkvežimio kėbulą ir nuvežė prie Lietuvos sienos. Ten migrantams buvo liepta pereiti tvorą.

Patekusi į Lietuvos teritoriją grupė iš vienos pagalbos organizacijos gavo valgyti ir vandens, medikai įvertino jų patirtus sužeidimus ir nugabeno N.Shamsaldino dviejų mėnesių sūnų į ligoninę.

Tačiau, pasak N.Shamsaldino ir jo bendražygių, paslaugus elgesys tęsėsi neilgai.

Kurdai pasakojo, kad Lietuvos pareigūnai, stengdamiesi išstumti juos atgal į Baltarusiją, pradėjo grasinti lazdomis ir elektrošoku.

Kad galėtų sumokėti 11 tūkst. JAV dolerių (9,6 tūkst. eurų) už lėktuvo bilietus ir vizas, kurias jo šeimai išdavė Baltarusijos kelionių agentūra, N.Shamsaldinas pardavė savo automobilį.

Vėliau, kai migrantai įstrigo pasienyje esančiame miške, civiliniais drabužiais apsirengęs baltarusių pareigūnas pareikalavo 3 tūkst. dolerių (2,6 tūkst. eurų) už šeimos parvežimą atgal į Minską. Tai buvo paskutiniai kurdų pinigai.

Namie – skolos ir neviltis

N.Shamsaldino pusbroliai ir pusseserės, kurių dauguma dirba statybose, gaudami apie 10 dolerių (8,7 euro) per dieną, kelionei pasiskolino dešimtis tūkstančių dolerių ir dabar skursta.

Vieninteliame dviejų kambarių namo gyvenamajame kambaryje glaudėsi daugiau negu tuzinas vaikų.

Jie nelanko mokyklos, nes šeimos neišgali susimokėti už transportą, kuris vienam vaikui per mėnesį kainuoja apie 20 dolerių (17 eurų).

Kita iš Baltarusijos deportuota šeima sėdėjo ant šaligatvio prie Irako Kurdistano sostinės Arbilio oro uosto sutrikusi ir nebyli, nes negalėjo susimokėti net už taksi, kad galėtų grįžti į perkeltųjų irakiečių stovyklą.

Jie yra jazidai – religinės mažumos atstovai, kurių daugelis vis dar glaudžiasi stovyklose praėjus aštuoneriems metams po to, kai „Islamo valstybė“ pradėjo prieš juos nukreiptą genocidą.

56-erių jazidė Naam Khalo sakė, kad ji su sūnumi ir marčia praleido 24 naktis tamsiame Baltarusijos pasienio miške, tačiau kaskart, kai jiems pavykdavo pereiti ES sieną, būdavo išsiunčiami atgal.

Kad surinktų 20 tūkst. JAV dolerių (17,5 tūkst. eurų), reikalingų kelionei, N.Khalo skolinosi pinigų ir pardavė savo auksinius papuošalus.

„Dabar mes nebeturime nieko“, – sakė moteris.

Vėl mėgins ištrūkti

Kita į ES teritoriją patekti bandžiusi irakietė Yadfar Hussein vidurinės klasės Arbilio rajone papasakojo apie savo kankinančią kelionę, po kurios ji su vaikais buvo deportuota iš Lenkijos.

Moteris teigė, kad spalio mėnesį, kai Baltarusijos pareigūnai perpjovė pasienio tvorą, jų grupelė perbrido vandens griovį ir kelias dienas ėjo mišku. Tačiau Lenkijoje vairuotojas, kuris žadėjo nugabenti į Vokietiją, nuvažiavo į policijos patikros punktą, kur pabėgėliai buvo sulaikyti.

Y.Hussein sakė, kad naktimis vis dar negali užmigti.

„Mano gyvenimas sugriautas“, – sakė Y.Hussein, kuri ištekėjo būdama 14-os, o po ketverių metų tapo našle, kai jos vyras užlipo ant minos. Antrasis jos vyras, trijų jauniausių moters vaikų tėvas, šeimą paliko.

Vis dėlto Y.Hussein neprarado tikėjimo, kad ateityje jiems vėl pavyks išvykti iš Arbilio, galbūt kitą kartą pasirenkant pavojingą jūrų kelią iš Turkijos į Graikiją.

„Jeigu turėčiau pinigų, jau rytoj plaukčiau jūra dėl savo vaikų ateities, – kalbėjo irakietė. – Arba miršti, arba tau pavyksta ten patekti.“

Parengta pagal „The New York Times“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką reiškia R. Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutis?