„Dirbsiu, kol atsiras naujas lyderis“, – pranešė 58 metų B.Johnsonas, tačiau dauguma britų nori, kad chaotiškas jo vadovavimo laikotarpis baigtųsi kuo greičiau.
Naujo partijos lyderio ir šalies premjero rinkimų procesas turėtų prasidėti nedelsiant.
„Akivaizdu, jog dabar parlamentinė Konservatorių partija nori, kad būtų paskirtas naujas partijos lyderis, taigi ir naujas ministras pirmininkas“, – sakė B.Johnsonas.
Palikdamas postą jis vardijo savo nuopelnus.
„Be galo didžiuojuosi šios vyriausybės laimėjimais įgyvendinant „Brexit“, siekiant sureguliuoti mūsų santykius su žemynu, susigrąžinant šiai šaliai galią pačiai priimti įstatymus Parlamente. Įveikėme pandemiją sparčiausiai Europoje diegdami vakcinas, greičiausiai išėjome iš karantino, o pastaruosius kelis mėnesius vadovavome Vakarams, kurie pasipriešino Vladimiro Putino agresijai Ukrainoje“, – sakė B.Johnsonas.
Vadino geriausiu darbu
„Pastarosiomis dienomis bandžiau įtikinti savo kolegas, kad būtų ekscentriška keisti lyderį, kai mes tiek daug pasiekėme.
Skaudu, kad pats negalėjau įgyvendinti tiek daug projektų, – pridūrė B.Johnsonas. – Tačiau, kaip matėme Vestminsteryje, bandos instinktas yra galingas. Kai banda pajuda, ji nesustoja judėjusi.“
Jis pažadėjo paramą naujam premjerui.
„Naujajam vadovui suteiksiu kuo didesnę paramą. Ir jums, britų visuomenei. Žinau, kad bus daug žmonių, kuriems palengvėjo, ir galbūt nemažai tokių, kurie taip pat bus nusivylę. Noriu, kad žinotumėte, kaip man liūdna atsisakyti geriausio darbo pasaulyje. Bet taip jau yra“, – teigė jis.
B.Johnsonas užbaigė savo kalbą sakydamas: „Net jei dabar viskas atrodo tamsu, mūsų bendra ateitis yra auksinė.“
Balsuos visa partija
Bendruomenių Rūmų narys konservatorius Tomas Tugendhatas pirmasis pranešė, kad sieks tapti B.Johnsono įpėdiniu. Užsienio reikalų komitetui vadovaujantis T.Tugendhatas „Daily Telegraph“ nuomonių skiltyje patvirtino, kad ketina siekti Konservatorių partijos vadovo posto.
„Esu tarnavęs ir anksčiau – kariuomenėje, o dabar – Parlamente. Dabar tikiuosi priimti iššūkį tarnauti ministru pirmininku“, – parašė jis.
Partijos vadovai tikisi, kad dviejų etapų rinkimus pavyks užbaigti iki spalio mėnesį vyksiančios metinės Konservatorių partijos konferencijos.
Per pirmąjį rinkimų etapą 358 Konservatorių partijos nariai Parlamente atsirinks du kandidatus per virtinę balsavimų. Per kiekvieną jų bus atmetamas kandidatas, surinkęs mažiausiai balsų. Antrajame etape nugalėtoją slaptu balsavimu rinks dešimtys tūkstančių eilinių partijos narių.
Stengėsi išlikti valdžioje
Likus kelioms valandoms iki planuojamo B.Johnsono pareiškimo opozicinės Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris sveikino artėjantį pasitraukimą.
Bet K.Starmeris teigė, jog turi įvykti „tinkamas vyriausybės pasikeitimas“, ir reikalavo surengti Parlamente balsavimą dėl nepasitikėjimo, kad būtų inicijuoti nauji rinkimai ir kad B.Johnsonas negalėtų „laikytis įsikibęs premjero posto mėnesių mėnesius“.
Nors ir apsisprendęs trauktis, B.Johnsonas stengėsi stabilizuoti padėtį paskyręs kelis konservatorius pakeisti atsistatydinusius kabineto narius.
Jis dar trečiadienį vakare žadėjo nepasiduoti, bet švietimo sekretorės Michelle Donelan atsistatydinimas ir iždo kanclerio Nadhimo Zahawi raginimas pasitraukti, regis, paskatino premjerą priimti lemiamą sprendimą skambant perspėjimams, kad gali būti surengtas naujas balsavimas dėl nepasitikėjimo.
Tarsi taukuotas paršelis
B.Johnsonas per visą karjerą kliovėsi sėkme, kaskart atsigaudavo po nesėkmių ir skandalų, seniai galėjusių paskandinti bet kurį kitą ne tokį populiarų politiką.
Tačiau sėkmė nuo žmogaus, kadaise dėl gebėjimo išsisukti iš keblių situacijų lyginto su taukuotu paršeliu, galiausiai nusisuko iš jo skandalų persekiojamos vyriausybės pasitraukus virtinei svarbių pareigūnų.
Ministrų kabineto sunkiasvorių – iždo kanclerio Rishi Sunako ir sveikatos apsaugos sekretoriaus Sajido Javido – atsistatydinimas itin susilpnino premjero pozicijas tokiu metu, kai jam ypač buvo reikalingi sąjungininkai.
Užvakar deklaruotas B.Johnsono pasitraukimas įvyko vos po trejų metų, kai jis premjero postą iš Theresos May perėmė per konservatorių vidaus kovas.
2019 m. gruodį jis sušaukė pirmalaikius rinkimus ir laimėjo didžiausią torių persvarą Parlamente nuo Margaret Thatcher šlovės laikų 9-ajame dešimtmetyje.
Tai B.Johnsonui sudarė sąlygas panaikinti ne vienus metus po 2016-ųjų „Brexit“ referendumo trukusį politinį paralyžių ir 2020-ųjų sausį išvesti Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos.
Bet vėliau jis sulaukdavo kritikos dėl įvairiausių dalykų – dėl koronaviruso pandemijos valdymo, įtarimų korupcija, pažinčių kultūros, dvejopų standartų ir veidmainiavimo.
Kai kas jo valdymo stilių lygino su chaotišku asmeniniu gyvenimu, primindami apie tris B.Johnsono santuokas, mažiausiai 7 vaikus ir gandus apie daugybę romanų.
Buvusi B.Johnsono kolegė laikraštyje „The Daily Telegraph“ Sonia Purnell sakė mananti, kad R.Sunakas ir S.Javidas galėjo suprasti tai, ką jau anksčiau supratusi ji ir kiti žmonės.
„Kuo labiau prie jo priartėji, tuo mažiau jis tau patinka ir tuo mažiau gali juo pasitikėti, – sakė žurnalistė. – Jis tikrai visus nuvilia, jis tikrai visą laiką jus apgauna.“
Stebino atsainiu požiūriu
B.Johnsonas į politikos viršūnę iškilo tipišku konservatorių politikams būdu: iš pradžių – elitinis Itono koledžas, paskui – Oksfordo universitetas.
Itone dėstytojai skundėsi dėl jo „atsainaus požiūrio“ į mokslus ir laikysenos, tarytum su juo reikėtų elgtis kaip nors išskirtinai.
Numanoma B.Johnsono nuostata, kad taisyklės skirtos ne jam, o kitiems, išryškėjo 2006 m., kai jis per labdaringas futbolo rungtynes prieš varžovą ėmėsi regbio metodų.
Jo lankstus požiūris į tiesą buvo nukaltas Oksforde, kur jis buvo prezidentas debatų draugijoje „Oxford Union“, labiau vertinančioje retoriką ir sąmojį, o ne įgudimą pasitelkti tvirtus, šaltus faktus.
Iš jo privilegijuotųjų kohortos studentų politikos klastūnyne atėjo daug aktyviausių „Brexit“ propaguotojų.
Netrukus po Oksfordo B.Johnsonas pirmąkart vedė – studijų draugę Allegrą Mostyn-Owen. Vestuvės įvyko nepaisant nuotakos motinos būgštavimų.
„Man nepatiko tai, kad jis buvo prie dešiniųjų, – kažkada B.Johnsono biografui Tomui Boweriui sakė Gaia Servadio. – Tačiau labiausiai man nepatiko jo charakteris. Jam neegzistuoja tiesa.“
Po universiteto B.Johnsonas buvo atleistas iš laikraščio „The Times“, nes išgalvojo vieną citatą, ir pradėjo dirbti „The Daily Telegraph“ kaip šio leidinio korespondentas Briuselyje. Iš ten jis 10-ajame dešimtmetyje augusį konservatorių euroskepticizmą gerai penėjo nuolatiniais „euromitais“ apie tariamus ES planus dėl federalinės megavalstybės, keliančios grėsmę Britanijos suverenumui.
Jo varžovai, kuriems tekdavo atsakinėti į jo abejotinus pareiškimus, kai kurias jo istorijas vadindavo visiškomis nesąmonėmis.
Rūpinosi savo šlove
B.Johnsonas naudojosi Briuselyje didėjusiu savo žinomumu ir dalyvaudavo satyrinėse televizijos viktorinose, rašydavo skiltis laikraščiams ir žurnalams.
Daug jo žurnalistinio darbo buvo plačiai cituojama, ypač atspindinčio jo nesikeičiantį požiūrį įvairiausiais klausimais nuo vienišų motinų ir homoseksualumo iki britų kolonializmo.
2004 m. jis buvo išrinktas į Parlamentą. Tuometis partijos lyderis Michaelas Howardas atleido jį iš savo šešėlinio kabineto už melą apie vieną nesantuokinį ryšį.
Nuo 2008-ųjų iki 2016-ųjų jis dvi kadencijas dirbo Londono meru ir vaizdavo save kaip proeuropietišką liberalą, bet tos pozicijos atsisakė, kai buvo nuspręsta surengti referendumą dėl „Brexit“.
Jis tapo kampanijos už išstojimą iš ES veidu ir, pasinaudodamas visuomenės akyse susiformavusiu savo, kaip taisyklių nepaisančio, bet simpatingo šelmio, įvaizdžiu, atrado trumpiausią kelią į valdžią.
Jo buvęs redaktorius „The Daily Telegraph“ Maxas Hastingsas tokį elgesį vadino cinišku, bet sakė, kad to buvo galima tikėtis.
B.Johnsonui, pasak jo, „nerūpi jokie interesai, išskyrus jo paties šlovę ir pasitenkinimą“.
Stiprėjant raginimams premjerui trauktis M.Hastingsas „The Times“ rašė, kad B.Johnsonas „sulaužė visas padorumo taisykles ir nė nebandė vykdyti kokios nors nuoseklios politinės darbotvarkės, neskaitant „Brexit“.
„Jis buvo toks pats morališkai žlugęs kaip tada, kai Konservatorių partija jį išrinko, dirbo taip pat chaotiškai, kaip tvarkė savo gyvenimą, – apibendrino M.Hastingsas. – Dabar mums reikia ministro pirmininko, atkursiančio šalies ir jos valdžios orumą ir savigarbą.“
Aktyviausias Ukrainos rėmėjas Vakaruose
Nors Jungtinės Karalystės premjeras B.Johnsonas buvo vienas aktyviausių Ukrainos rėmėjų Vakaruose nuo Rusijos invazijos pradžios, ekspertai viliasi, kad jo ketvirtadienį paskelbtas atsistatydinimas nesumažins Londono paramos Kijevui.
„B.Johnsonas buvo šios politikos lyderis, bet ši politika yra visos Britanijos vyriausybės, – sakė Peteris Rickettsas, buvęs nacionalinio saugumo patarėjas ir ambasadorius Prancūzijoje. – Kad ir kas būtų ministras pirmininkas, jis būtų daręs maždaug tą patį.“
Vis dėlto P.Ricketsas pripažino, kad „B.Johnsonas suteikė tam savitą stilių“. Buvusi Prancūzijos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Sylvie Bermann pritarė, kad „linija išliks ta pati, bet stilius bus kitoks“.
B.Johnsonas savo įkvepiančiomis kalbomis, straipsniais ir dviem vizitais į Kijevą nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną pelnė ukrainiečių susižavėjimą.
„B.Johnsonas, nepaisant skandalų namuose, tvirtai rėmė Ukrainą, – teigė Vašingtone įsikūrusios Europos politikos analizės centro vadovė Alina Poliakova. – Kaip vienas draugas man sakė, ukrainiečiams jis kaip Dievas.“
Tuo metu karą Ukrainoje tęsianti Rusija džiaugsmingai reagavo į žinią apie B.Johnsono pasitraukimą. „Norėtume viltis, kad vieną dieną Didžiojoje Britanijoje į valdžią ateis profesionalesni žmonės, galėsiantys priimti sprendimus dialogu, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Tačiau šiuo metu vilties mažai. Jis tikrai mūsų nemėgsta. Mes irgi jo nemėgstame.“
Kitos šalys atrodo linkusios nesikišti į politinę melodramą Didžiojoje Britanijoje, bet Rusiją smarkiai suerzino anksti Londono priimti sprendimai pradėti siųsti Ukrainos kariuomenei pagalbą letalinėmis priemonėmis, įskaitant daugiau kaip 5000 prieštankinių raketų. Birželio pabaigoje Jungtinė Karalystė nusprendė skirti Kijevui naują 1 mlrd. svarų sterlingų (1,2 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos paketą, įskaitant oro erdvės gynybos sistemas. Kartu Didžiosios Britanijos skirtos pagalbos bendra vertė išaugo iki 2,3 mlrd. svarų (2,7 mlrd. eurų).
Skelbdamas apie savo atsistatydinimą B.Johnsonas ne kartą minėjo Ukrainą ir pareiškė, kad „mes Jungtinėje Karalystėje toliau remsime jūsų kovą už laisvę, kiek tik reikės“.
Europos Sąjunga, kurios santykiai su Jungtine Karalyste kelerius pastaruosius metus buvo įtempti, ketvirtadienį reiškė atsargias viltis pagerinti ryšius. Europos Komisija vengė viešai komentuoti politinę sumaištį Didžiojoje Britanijoje, kai kurie kiti Briuselio veikėjai kalbėjo atviriau.
„B.Johnsono pasitraukimas atverčia naują puslapį santykiuose su Britanija, – sakė buvęs vyriausiasis ES derybininkas „Brexit“ klausimais Michelis Barnier. – Linkiu, kad būtų paskelbta konstruktyvesnių, pagarbesnių įsipareigojimų, ypač dėl taikos ir stabilumo Šiaurės Airijoje, taip pat didesnio draugiškumo su partneriais ES, nes reikia daug daugiau nuveikti kartu.“
„B.Johnsono viešpatavimas baigiasi nešlove, kaip ir jo draugo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo, – parašė buvęs Europos Parlamento koordinatorius „Brexit“ klausimais, buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas ir pridūrė: – ES ir JK santykiai smarkiai nukentėjo dėl B.Johnsono pasirinkto „Brexit“. Reikalai gali tik pagerėti!“
Parengta pagal BBC, AFP, BNS inf.
