Šių melagingų pasakojimų ir sąmokslo teorijų – skirtų sustiprinti paramą V. Putino karui – galima tikėtis išgirsti Rusijoje ir iš prokremliškų trolių internete.
Tačiau nors melagingų naujienų grėsmė yra pasaulinė, Bulgarija tapo pavyzdžiu, kaip tokia dezinformacija iš esmės nekontroliuojama plinta Europos Sąjungojos šalyje.
Bulgarijos debatus apie karą užplūdo nuolatinis prorusiškų nuomonių srautas. Kremliaus išsakytas mintis kartoja ir politikai, ir šalies žiniasklaida, ir ekspertai.
Dėl to Rusijos invazija suskaldė visuomenę ir pakurstė nuogąstavimus, kad skurdžiausioje ES šalyje kyla grėsmė demokratinėms vertybėms.
„Bulgarija daugelį metų buvo sistemingų dezinformacijos kampanijų taikinys, ir šios pastangos dabar duoda rezultatų, – sakė Sofijoje įsikūrusio Demokratijos studijų centro analitikas Goranas Georgievas. – Kai kurie bulgarai vienareikšmiškai tiki sąmokslo teorijomis ir prarado pasitikėjimą tradicine žiniasklaida.“
Tai kelia nerimą ne tik demokratijos šalininkams, bet ir naujajai Bulgarijos vyriausybei, kurią pernai suformavo Kirilas Petkovas.
Netrukus po to, kai vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą, K. Petkovas turėjo atleisti savo gynybos ministrą, kuris neteisėtą invaziją nuolat vadino „specialiąja operacija“, perimdamas V. Putino sukurtą eufemizmą.
Bulgarijoje populiarūs visuomenės veikėjai ir žiniasklaida taip pat skleidžia prorusiškas istorijas iš kitų šalių.
Prokremliškas Rusijos bulvarinis laikraštis „Komsomolskaja pravda“ pateikė įvykių versiją, kurioje Ukrainos kariai vaizduojami kaip naciai. Straipsnis buvo išverstas ir perspausdintas Maskvai palankiame bulgarų bulvariniame laikraštyje „Trud“. Jame buvo teigiama, kad ginklus nuleidę Mariupolio gynėjai buvo rasti išmarginti tatuiruotėmis su svastikomis ir Hitlerio citatomis, ir tai buvo pateikta kaip įrodymas, kad V.Putinas pagrįstai įsiveržė į Ukrainą.
Svastikos tatuiruotės
Į tokį straipsnį dėmesį atkreipė Bulgarijos žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Martinas Karbovskis, kuris juo pasidalijo su savo 530 000 sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“. Šioje 7 mln. gyventojų turinčioje šalyje jis yra viena populiariausių asmenybių socialinėje platformoje.
Balandžio mėn. vienas iš K.Petkovo koalicinės vyriausybės partnerių paskyrė M.Karbovskį į Bulgarijos žiniasklaidos reguliavimo institucijos, prižiūrinčios visuomeninius transliuotojus ir žiniasklaidos pliuralizmą, pareigas. M.Karbovskio kandidatūra sukėlė Bulgarijos žurnalistų bendruomenės pasipiktinimą ir po kelių valandų jis atsiėmė savo kandidatūrą.
Pasak Bulgarijos elektroninės vyriausybės ministro Božidaro Božanovo, šią problemą sunku išspręsti. Pasak jo, Bulgarija turėjo sisteminį silpnumą Rusijos propagandai dar gerokai prieš karo pradžią.
„Kremlius naudojasi trolių fabrikais, anoniminėmis svetainėmis ir vietine žiniasklaida, kurią vienaip ar kitaip kontroliuoja, – „Politico“ sakė B.Božanovas. – Kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, negalime tiesiog uždaryti kelių Rusijos kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių ir išspręsti dezinformacijos problemos.“
Vyriausybės pastangos priversti „Facebook“ ir kitas socialinės žiniasklaidos bendroves imtis daugiau priemonių, kad iš savo platformų išvalytų Rusijos propagandą, taip pat iš esmės liko neišgirstos, sakė B.Božanovas.
Lenkijai ir Vengrijai taip pat sunkiai sekėsi kovoti su prorusiška propaganda. Tačiau kodėl Bulgarija yra tokia pažeidžiama?
Atsakymas iš dalies yra kultūrinis.
Istoriniai Bulgarijos ir Rusijos ryšiai yra gilūs. Daugelis bulgarų kalba rusiškai, todėl jiems lengva susipažinti su Kremliaus pateikiama įvykių versija. Prieš invaziją į Ukrainą daugelis Maskvą laikė sąjungininke.
Per 1877–1878 m. Rusijos ir Turkijos karą rusai nugalėjo turkus ir nutraukė Osmanų imperijos valdymą Bulgarijoje. Nuo to laiko Bulgarijoje vyrauja mąstymo kryptis, kuri Rusiją laiko išvaduotoja.
Šalyje jau daugelį metų varžoma žiniasklaidos laisvė. Naujausiame „Reporterių be sienų“ spaudos laisvės indekse Bulgarija užėmė 91 vietą, pernai ji buvo 112 vietoje, o nevyriausybinė organizacija žiniasklaidos laisvės padėtį šalyje vis dar apibūdina kaip „trapią ir nestabilią“. Keletas likusių nepriklausomų leidinių stengiasi išgyventi.
Tik 10 proc. bulgarų mano, kad jų šalies žiniasklaida yra nepriklausoma, tačiau daugelis, matyt, vis dar linkę tikėti tuo, ką skaito.
„Viena iš didžiausių Bulgarijos visuomenės problemų – kritinio mąstymo stoka, – sakė naujienų svetainės Dnevnik.bg vyriausioji redaktorė Velislava Popova. – Bulgarai labiau linkę pasitikėti melagingomis naujienomis ir manipuliacijomis, nes nemoka atskirti dezinformacijos.“
Pandemijos metu sąmokslo teorijų šalininkai sėjo melagingas žinias visame pasaulyje ir rado ypač imlią auditoriją Bulgarijoje, kur buvo daug abejojančiųjų skiepais.
Kraštutinių nacionalistų partija „Atgimimas“ per praėjusį rudenį vykusius rinkimus pasinaudojo COVID-19 sąmokslais ir iš marginalinės partijos tapo parlamente atstovaujama politine jėga. Dabar ši partija savo dėmesį kreipia į karą.
Ji organizavo „taikos“ mitingus, kuriuose buvo transliuojama Kremliaus nuomonė apie karą ir mojuojama Rusijos vėliavomis. Filmuotą medžiagą iš „Atgimimo“ renginių perėmė Rusijos žiniasklaida ir pateikė kaip Bulgarijos paramos invazijai į Ukrainą įrodymą.
Visa tai gali pakeisti vienas dalykas: pats karas. Nepaisant propagandos gausos, esama ženklų, kad Bulgarijos viešoji nuomonė nuo invazijos pradžios pasikeitė. Vasario mėnesį, remiantis 1 000 žmonių apklausos duomenimis, V. Putino palankumo reitingas Bulgarijoje buvo 32 proc. Iki balandžio mėn. jis nukrito iki 25 proc.
„Kai Rusija pradėjo apšaudyti Ukrainos miestus, – sakė J. Georgijevas, – žmonės pradėjo abejoti melu“.
Parengta pagal „Politico“ inf.
