Taip ir liko neaišku, koks buvo pagrindinis A.Lukašenkos skubaus apsilankymo Rusijoje tikslas.
V.Putinas jį priėmė pirmadienio rytą Sočyje, savo rezidencijoje „Bočarov ručej“ prie Juodosios jūros.
Kremliaus spaudos tarnyba apie viešnagę iš anksto nepranešė: tai tapo žinoma iš oficialaus pranešimo Batka (Tėtušiu) pravardžiuojamo A.Lukašenkos kanale socialiniame tinkle „Telegram“.
Abu šalių vadovai vilkėjo švarkus, tačiau buvo be kaklaraiščių: kiek neįprastą darbo vizito formatą, matyt, lėmė į Juodosios jūros pakrantę sugrįžęs karštis. Tačiau A.Lukašenka suskubo patikinti, kad ilsėtis neplanuoja.
„Mums nė motais „aksominis sezonas“. Daug kalbamės apie tai, kaip toliau gyventi, apie mūsų perspektyvas“, – šiek tiek nervingai pareiškė baltarusis.
A.Lukašenka tiesiai prisipažino, kad į Sočį atvyko išsikalbėti. Ir išties jis kalbėjo beveik keturis kartus daugiau nei V.Putinas.
Tiesa, iki galo neaišku, apie ką konkrečiai.
V.Putinas savo ištikimiausiam partneriui pasiūlė aptarti ekonominius klausimus, sąjunginės valstybės kūrimo darbus, abiejų šalių vyriausybių parengtus didelius projektus, taip pat planus chemijos, maisto ir trąšų srityse.
Bet nuskambėjusi darbotvarkė, panašu, A.Lukašenkos neviliojo.
Užuot ėmęs svarstyti pasiūlytas temas, Baltarusijos diktatorius pradėjo samprotauti apie Rusijoje paskelbtos dalinės mobilizacijos pasekmes.
„Na, klausykite, Rusijos mobilizaciniai ištekliai – 25 mln. žmonių. Gerai, tegul pabėga 30 tūkstančių, na, 50 tūkstančių.
Bet jeigu jie pasiliktų čia, ar jie būtų mūsų žmonės? Tegul bėga“, – sakė jis.
Pasak A.Lukašenkos, su analogiška padėtimi visuomenėje jis jau susidūrė 2020 m.
„Nežinau, kaip jūs į tai žiūrite. Aš pernelyg neišgyvenau, kai išvažiavo keli tūkstančiai“, – patirtimi dalijosi svečias iš Minsko.
V.Putinas nepanoro afišuoti savo požiūrio į šią situaciją: per visą Batkos monologą sėdėjo nuleidęs galvą.
A.Lukašenka pareiškė, kad Rusijos prezidentas turi nuspręsti, ką daryti su išvykusiaisiais.
Tačiau jo pasiūlymo esmė liko neaiški.
Viena vertus, Batka teigė, kad dabar padėtis nėra tokia, kokia buvo po bolševikų revoliucijos, todėl „galima nelakstyti po Europą ir susitarti čia“.
Kita vertus, užsiminė apie galimą pilietybės atėmimą: „Arba tegul grįžta čia, arba tegu ten maitinasi atsitiktiniais uždarbiais.“
Toliau A.Lukašenka ėmė šnekėti apie „išprotėjusią Europą“, kuri nesupranta savo laimės.
„Aš jiems jau tris kartus sakiau, kad jų ateitis yra kartu su mumis, kartu su Rusija, kurioje yra visko, ko jiems reikia. O jie turi tai, ką mes galime iš jų nusipirkti, – technologijas ir kitką. Ko jiems dar reikia?“– negalėjo suvokti Batka.
Anot jo, Europos politikai turi priimti atsakingą sprendimą.
„Ir į mus pagarbiai žiūrėti“, – staiga nutraukė jo monologą V.Putinas.
„Be šito mes su jais išvis nekalbėsime, – užtikrino Batka. – Koks gali būti pažeminimas?“
A.Lukašenka paskubėjo pasidalyti su V.Putinu rytinėmis naujienomis: „Visa Europa kunkuliuoja, turtingiausia Vokietija – visi gatvėje, visi protestuoja.“
„Bet juk kada nors jie tai išgirs. Manau, kad išgirs.
Todėl mūsų kursas teisingas, mūsų reikalas teisingas. Laimėsime, neturime kito pasirinkimo!“ – apibendrino Batka, tiksliai nenurodydamas, kur konkrečiai ir ką reikia nugalėti.
Atsakydamas į V.Putino ištartus 207 žodžius, A.Lukašenka pasakė beveik 750 žodžių. Bet kokiu tikslu jis buvo iškviestas į Sočį ir kokia yra Rusijos pagrindinės sąjungininkės pozicija naujame Rusijos ir Ukrainos karo etape, liko neaišku.
Anksčiau Minskas teigė, kad Baltarusijoje mobilizacijos nebus, taip pat neketinama automatiškai pripažinti Ukrainoje rengtų pseudoreferendumų rezultatų.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus iš Jungtinių Tautų tribūnos pasiuntė aiškų signalą apie Minsko pasirengimą grįžti į dialogą su Vakarais „be jokių išankstinių sąlygų“.
