Antradienį renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai, taip pat 35 senatoriai – šiek tiek daugiau nei trečdalis Senato narių. Taip pat bus renkami dešimčių valstijų gubernatoriai ir tūkstančiai kitų apygardų ir valstijų pareigūnų.
Balsų skaičiavimas gali užtrukti, tad galutiniai rinkimų rezultatai greičiausiai paaiškės tik po kelių dienų, o kai kuriais atvejais – net po kelių savaičių.
Tačiau, remdamasis JAV visuomenės apklausų duomenimis, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala tvirtino portalui lrytas.lt, jog pasibaigus JAV demokratų bei respublikonų partijų politinėms kampanijoms, akivaizdų pranašumą turi pastaroji politinė jėga.
„Apklausos rodo, kad Atstovų rūmuose turėtų būti respublikonų dauguma, kitaip tariant, situacija turėtų pasikeisti iš dabartinės, kai demokratai turi daugumą mandatų, ir dėl to labai didelių abejonių nuomonių apklausose nekyla.
Dėl Senato, ko gero, yra daugiau diskusijų, nes ten lemiamą reikšmę gali tūrėti vos kelios konkrečios kovos: Pensilvanijoje, Džordžijoje, Nevadoje ir kitose valstijose, kurios ir galėtų nusverti galutinį rezultatą viena ar kita linkme, tad prognozuoti sudėtinigau. Nors jeigu žvelgtume į pastarąsias nuomonių apklausas, matytume, kad respublikonai yra žingsniu priekyje“, – kalbėjo jis.
Politologas teigė, jog respublikonų sėkmė šiuose rinkimuose labiau tikėtina ir istoriškai, tačiau pripažino, jog dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui tai būtų skaudus kirtis, nes respublikonų dauguma Kongrese pastebimai apribotų jo galimybes efektyviai vykdyti savo politiką.
„Visų pirma tai nebūtų netikėta, nes istoriškai dažniausiai prezidento politinė partija vidurio kadencijos rinkimuose nepasiekia gerų rezultatų. Tą mes matėme ir Baracko Obamos, ir Billo Clintono, ir kitų prezidento darbo metu, įskaitant ir Donaldą Trumpą“, – priminė L. Kojala.
„Tad savaime tai nebūtų netikėta situacija, bet aišku, kad tai gerokai apsunkintų prezidento galimybes efektyviai veikti, nes prezidentas liktų vykdomosios valdžios galva su didelėmis politinėmis galiomis, bet Atstovų rūmai ir Senatas, be abejo, yra reikšmingi priimant teisės aktų paketus, įskaitant bet kokius paramos paketus Ukrainai ar kitoms šalims, skiriant pareigūnus, jeigu kalbėti būtent apie Senato funkciją, tad prezidentas galėtų būti apribotas, jei abiejuose Kongreso rūmuose įsivyrautų respublikonų dauguma“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie galimų pasikeitimų JAV politinėse institucijose reikšmę Lietuvai, RESC direktorius patikino, jog, kuri politinė partija beužsitikrintų dominavimą Kongrese, esminių pokyčių santykiuose su mūsų valstybe tai neatneš.
„Lietuvos ir Jungtinių Valstijų santykiai yra ilgalaikiai ir strateginiai, ir nepaisant to, kas užima prezidento postą ar, kas dominuoja Kongrese, esminės strateginės bendradarbiavimo kryptys nesikeičia.
Tad ir šiuo atvejų, manau, kad tie rinkimai yra tiesiog dar vienas demokratinio proceso epizodas ir Lietuvai yra aktualiausia, kad Jungtinės Valstijos toliau išliktų reikšminga NATO dalimi, toliau prisidėtų prie paramos Ukrainai tiek ginkluote, tiek kitomis formomis bei prisidėtų prie to, kad, apskritai, demokratija, kuri susiduria su vis didesniais iššūkiais pasaulyje, liktų stipri.
Turbūt tokie yra Lietuvos lūkesčiai ir jie nėra susieti su viena ar kita politine partija, kuri dominuoja institucijose“, – teigė L.Kojala.
Po to, kai Atstovų Rūmų pirmininku galintis tapti Kevinas McCarthy pareiškė, kad jei respublikonai perims rūmų kontrolę, Ukrainai nebus suteiktas „tuščias čekis“, pradėta nuogąstauti, kad JAV teikiama karinė parama Ukrainai gali staiga sumažėti ir sukelti naujų iššūkių visos Europos saugumui.
Tačiau, nors RESC vadovas L.Kojala pripažino, jog skeptikų paramos Ukrainai klausimu respublikonų tarpe yra daugiau, teigė, kad tokie pasisakymai rinkimų kampanijos metu buvo pavieniai bei antraeiliai.
„Nuomonių apklausos rodo, kad respublikonų tarpe teigiančiųjų, kad parama iš JAV Ukrainai yra per didelė - daugiau negu bendras šalies gyventojų vidurkis, tad atrodytų, kad skepsio šioje partijoje dėl tolesnės paramos yra.
Kita vertus, tai nėra dominuojanti tema rinkimų kontekste, nepaisant pavienių pasisakymų iš politinių lyderių, apie kuriuos mes labai daug kalbame, bet kurie visgi yra labiau pavieniai pasisakymai. Kampanijoje tikrai daug aktualesni buvo ekonominiai, infliacijos, nusikalstamumo ir kiti klausimai, t.y. vidaus politikos aspektai.
Be to, reikia pažymėti ir tai, kad jau dabar Jungtinių Valstijų skirta ir patvirtinta parama Ukrainai siekia apie 60 mlrd. dolerių ir dar ne visa ji yra panaudota. Tad, nepaisant pokyčių įstatymų leidėjų tarpe, yra dar didelis ir ilgas potencialas išnaudoti tuos paketus, kurie buvo priimti iki šiol.“
Politologas atkreipė dėmesį į tai, jog kraštutinių pažiūrų politikų netrūksta abiems politinėms partijoms, tačiau nuramino, teigdamas, kad jie sudaro mažumą tiek vienoje, tiek kitoje partijoje, todėl neturėtų daryti daug įtakos svarbiausiems JAV užsienio politikos sprendimams, įskaitant paramą Ukrainoje.
„Galiausiai, yra lūkestis ir ukrainiečių, ir kitų šalių, kurios yra NATO valstybių tarpe, jog net jeigu dalis respublikonų politikų ar dalis tų pačių demokratų politikų, labiau kraštutiniuose partijų flanguose, yra skeptiškai nusiteikę JAV vaidmens remiant Ukrainą atžvilgiu, tai neužgoš bendros abiejų partijų labiau centristinių pažiūrų politikų grupės, kuri išlieka stipriai palaikanti Ukrainą ir smerkianti Rusijos vykdomą agresiją.
Kitaip tariant, abejose partijose dar yra pakankamai daug politikų, kurie nekeičia savo nuostatų, ir tų politikų balsų galėtų pakakti net ir sprendimams ateityje, jau nekalbant apie anksčiau priimtų sprendimų praktinį realizavimą“, – tvirtino L.Kojala.
Vertindamas tai, kaip pasikeitusi JAV Kongreso sudėtis galėtų paveikti Jungtinių Valstijų bendradarbiavimą su Europos Sąjunga teikiant pagalbą Ukrainai, L.Kojala patikino, kad abiejų partijų pozicija yra aiški bei vieninga ir šiuo klausimu.
„Teiginys, kad europiečiai turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir stipriau remti Ukrainą yra būdingas abiems JAV politinėms partijoms.
Mes tą matėme neseniai paskelbtoje Jungtinių Valstijų gynybos strategijoje, kurioje labai aiškiai rašoma, jog Europa turi stiprinti savo konvencinius pajėgumus, kurie yra svarbūs atgrasant Rusijos keliamą grėsmę, nes JAV, be abejo, pagrindiniu ilgalaikiu saugumo iššūkiu laiko Kiniją ir tai pareikalaus didelių išteklių ir politinio dėmesio iš JAV pusės.
Tad, aš manau, kad tai yra tęstinė ir visiškai nuosekli pozicija abiems partijoms ir geriausiai ją atliepia konkretūs sprendimai. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga šiuo metu svarsto naują 18 mlrd. eurų finansinės paramos Ukrainai paketą, kuris būtų nukreiptas labiau į kitų metų problemų sprendimą.
Tai ir yra geriausi žingsniai, kurie įrodo, kad visas Vakarų pasaulis šiandien yra susivienijęs ir, išnaudodamas savo stipriasias puses, remia Ukrainą“, – paaiškino politologas.
L.Kojala pridūrė, jog kol galingiausia pasaulio valstybė neriasi iš kailio, tiekdama Ukrainai karinę techniką, Europos Sąjunga turėtų pagalvoti apie savo stipriąsias puses ir prisiimti daugiau atsakomybės bei dėti daugiau pastangų siekiant atkurti Ukrainos ekonomiką.
„Galbūt Jungtinės Valstijos turi didesnius karinius konvencinius pajėgumus, kuriais gali prisidėti stiprinant Ukrainą, bet tai turėtų dar labiau skatinti europiečius pagelbėti Ukrainai sprendžiant ekonomines problemas, tą faktą, kad yra naikinama civilinė infrastruktūra, tą faktą, kad yra ženkliai sumažėjęs Ukrainos biudžeto surinkimo procesas.
Valstybei norint išlikti funkcionaliai, Vakarų finansinė parama yra labai reikšminga. Čia būtent Europos Sąjunga gali atlikti labai apčiuopiamą vaidmenį ir tas vaidmuo ateityje tikrai turės ne mažėti, bet priešingai, greičiausiai tik augti.“
