Vadovaujantis šūkiu „Atsigauti kartu, atsigauti stipriau“ G-20 vadovai, be kitų temų, aptars tris Indonezijos pirmininkavimo G-20 prioritetus: pasaulinė sveikatos apsaugos struktūra, skaitmeninė transformacija, tvarūs energetikos pokyčiai.
Tačiau, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, galima numanyti, jog įtakingiausių valstybių vadovai nepraleis progos diskutuoti ir Rusijos vykdomo karo Ukraino klausimais, o anot Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus Lino Kojalos, tai netgi bus pagrindinė šio susitikimo tema.
„Šalis oficialiai priimanti svečius G-20 formate sako, kad bus kalbama apie makroekonominę situaciją, postpandeminį pasaulį, apie sveikatos apsaugą ir kitus dalykus, bet turbūt suvokiame, kad tikrai labai ryškiai dominuos saugumo tema ir Rusijos vykdomas karas Ukrainoje, taip pat santykiai tarp JAV ir Kinijos“, – portalui lrytas.lt sakė politologas L.Kojala.
Indonezija intensyviai ruošiasi G20 susitikimui – stiprina saugumą
Nors Lietuva šiame formate tiesiogiai atstovaujama nėra, politologas patikino, kad susitikimas neabejotinai svarbus ir mūsų šaliai:
„Turime matyti ir save, tai yra Lietuvą, šiame formate. Vis tik ten vyks Europos Sąjungos lyderiai: ir Ursula von der Leyen, ir Charles'as Michelis, vadinasi tam tikra prasme bus atstovaujama ir Lietuva. Tad mūsų buvimas kartu su sąjungininkais įvairiuose formatuose leidžia mums būti tam tikra prasme, net ir netiesiogine, net ir G-20 viršūnių susitikimo dalimi. Manau, kad tai yra svarbu, nes Vakarų šalių vienybė yra tikslas, o tos vienybės išraiška ir papildomų partnerysčių ieškojimas globaliame kontekste yra rezultatas. Bet kuris susitikimas, kurį turės ES atstovai, jis bus svarbus ir Lietuvai“, – teigė ekspertas.
Visgi vienas svarbiausių Balyje numatytų susitikimų įvyko jau šiandien – Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį baigė savo asmeninį susitikimą, kuris truko tris valandas.
G-20 viršūnių susitikimo kuluaruose vykusiomis derybomis buvo siekiama sustabdyti JAV ir Kinijos besitęsiančią priešpriešą, kad ji neperaugtų į konfliktą.
Pasibaigus pokalbiui Baltieji rūmai paskelbė, jog JAV ir Kinijos vadovai sutarė, kad branduoliniai ginklai neturėtų būti naudojami niekada, įskaitant Ukrainoje.
Tačiau valstybių lyderiai sutarė ne visomis temomis. J.Bidenas išreiškė prieštaravimų dėl Kinijos prievartinių ir vis agresyvesnių veiksmų Taivano atžvilgiu ir pridūrė, kad jie kenkia taikai ir stabilumui Taivano sąsiauryje ir platesniame regione. Xi Jinpingas savo ruožtu įspėjo J.Bideną neperžengti Pekino „raudonosios linijos“ dėl Taivano.
Susiję straipsniai
Dar prieš J.Bideno ir Xi Jinpingo pokalbį apie dviejų įtakingiausių pasaulio valstybių vadovų susitikimą bei kitus svarbiausius Didžiojo dvidešimtuko viršūnių forume numatomus įvykius mintimis su portalu lrytas.lt pasidalino Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius politologas Linas Kojala.
– Apie ką bus J.Bideno ir Xi Jinpingo susitikimas, kokios temos dominuos ir kiek jis reikšmingas?
– Reikia pripažinti, kad JAV santykiai su Kinija yra labai komplikuoti, mes tą matome įvairiuose lygmenyse ir pastarieji JAV sprendimai, įskaitant puslaidininkių eksporto į Kiniją nutraukimą, turbūt įrodo, kad JAV įžvelgia daug saugumo grėsmių, daug iššūkių ir daug pavojų ilgalaikėje perspektyvoje, bet turbųt siekis yra, kiek įmanoma labiau tuos santykius stabilizuoti ir sukurti terpę kalbėjimuisi, nes, nepaisant nesutarimų, turbūt visi supranta, kad bet kokio konflikto išvengimas yra labai svarbus prioritetas, bent jau Jungtinėms Valstijoms, bet taip pat ir Kinijai. Šitas susitikimas yra vienas iš būdų prisidėti prie to.
– Ar galima tikėtis proveržio Jungtinių Valstijų santykiuose su Kinija?
– Nemanau, kad gali būti proveržis dėl vieno susitikimo. Jis gali būti aktualus ta prasme, kad yra tiesiogiai bendraujama valstybių vadovų lygmeniu, tai sukuria tam tikrą terpę bent šiokiam tokiam tarpusavio pasitikėjimui.
Juo labiau, kad jie (J.Bidenas ir Xi Jinpingas - red.) vienas kitą ir taip puikiai pažįsta, jau yra tikrai ne vieną kartą bendravę jiems abiems būnant viceprezidento pareigybėse ir vicepirminiko pareigybėse, tad tai yra reikšminga, bet tam tikrų raudonųjų linijų, kaip ir kalbėjo JAV atstovai, apsibrėžimas arba radimas terpės susitarti bent kai kuriose temose turbūt yra vienas iš šio susitikimo tikslų.
Kitaip tariant, pabandyti išvengti nesutarimų ten, kur jų yra įmanoma išvengti suprantant, kad strateginiame lygmenyje Kinija ir JAV bus tikrai ne sąjungininkės ir ne partnerės.
– Ar tai, kad susitikimas pagaliau įvyks akis į akį, o ne per kompiuterio ekraną turi išskirtinės reikšmės?
– Tai yra svarbu. Mes žinome, kad valstybių vadovų lygmenyje tarpusavio santykiai vaidina pakankamai reikšmingą vaidmenį. Ypač, kai kalbame apie tokias sistemas kaip Kinija ir, ypatingai, atsižvelgiant į pastarųjų savaičių tendencijas, kurios rodo, kad Xi Jinpingo valdžia yra labai aiškiai išreikšta ir labai konsoliduota, tad šiandien tartis su Xi Jinpingu reiškia tartis su Kinija, net jei kalbėtume, kad Kinijos komunistų partija yra pagrindinė valdžios institucija.
Tad bet kuriuo atveju, manau, kad tai yra svarbus formatas ir tai, jog jis vyksta po kurio laiko dėl pandemijos ir kitų aplinkybių ir kad tai, apskritai, yra turbūt tik antras Xi Jinpingo vizitas į užsienį, turbūt irgi yra to iliustracija.
– Kinijos pareigūnai prieš kelis mėnesius pareiškė, kad kartu su Rusija norėtų kurti naują, „teisingesnę“ tarptautinę tvarką. Kaip ji galėtų atrodyti Kinijos akimis? Kokie yra Kinijos santykiai su Rusija šiuo metu?
– Oficialiai jie yra apibrėžiami kaip neribota partnerystė, kuri buvo patvirtinta bendra deklaracija dar vasario pradžioje prasidedant Rusijos visa apimančiai agresijai Ukrainoje. Tad Rusiją ir Kiniją labai stipriai sieja vienas faktorius. Noras sumažinti Jungtinių Valstijų įtaką globalioje politikoje, teiginys, jog amerikiečių dominavimas ar vyravimas nėra siektinas ir sukūrė daugiau negatyvių aspektų nei pozityvių – tokia yra ir Kinijos, ir Rusijos pozcija ir šiuo atžvilgiu šios dvi valstybės sutaria.
Bet matome, kad Kinijos ir Rusijos santykiai turi ir daugiau spalvų. Taip, viena vertus, retoriškai Kinija palaiko Rusiją net ir karo kontekste, net ir agresijos kontekste. Dažnai ta parama, vėlgi, susiveda į kritiką Vakarams ir ypač Jungtinėms Valstijoms.
Bet taip pat Kinija nėra ta valstybė, kuri tiesiogiai remtų Rusiją, pavyzdžiui, leidžiant jai apeiti sankcijas, ar siunčiat ginkluotę, ar kitokiomis priemonėmis, kurios galėtų iššaukti tiesigonį atsaką jau ir Kinijos atžvilgiu iš tos pačios Europos Sąjungos ir JAV pritaikant sankcijas, nes Kinija supranta, kad jos pagrindiniai prekybiniai partneriai tikrai nėra Rusija, tai yra pirmiausiai Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga.
Tačiau Kinijos politikoje yra nemažai pragmatizmo ir Rusija, be abejo, išliks svarbiu veiksniu, vienijančiu interesu kai kuriose srityse, bet tuo pačiu Kinija yra labai gerai integruota į globalią ekonomiką ir supranta, kas yra pagrindiniai globalios ekonomikos varikliai ir tai tikrai nėra V.Putino Rusija.
Susiję straipsniai
– Rytoj Balyje prasidės G-20 viršūnių susitikimas. Ko iš jo tikėtis? Kokios svarbiausios temos bus aptariamos?
– Šalis oficialiai priimanti svečius G-20 formate sako, kad bus kalbama apie makroekonominę situaciją, postpandeminį pasaulį, apie sveikatos apsaugą ir kitus dalykus, bet turbūt suvokiame, kad tikrai labai ryškiai dominuos saugumo tema ir Rusijos vykdomas karas Ukrainoje, taip pat santykiai tarp JAV ir Kinijos.
Turbūt G-20 pridėtinę vertę kuria ne tik todėl, kad į šį formatą suvažiuoja apie 80 proc. pasaulio ekonomikos atstovaujančių valstybių vadovai, bet ir todėl, kad tai yra galimybė susitikti atskiruose susitikimuose, atskiruose dvišaliuose ar trišaliuose formatuose valstybių lyderiams.
Tai yra labai didelė pridėtinė vertė, ką mes matome J.Bideno susitikimo su Xi Jinpingu kontekste, ką matysime susitinkant Rishi Sunakui su tuo pačiu J.Bidenu ir kitiems lyderiams bendraujant tarpusavyje mažiau formalioje terpėje, nes G-20 nėra kažkokia organizacija, kuri turi priimti sprendimus, pirmiausia tai yra valstybių klubas, leidžiantis globaliu lygmeniu aptarti aktualiausius klausimus ir galbūt apšlifuoti kai kuriuos aštriausius kampus.
Vis tik politikoje dažnai vyraujanti problema – ne iki galo įvertinta kita pusė, kai yra prastai komunikuojama, nėra susikalbama, kai nėra randama būdų tą padaryti ir iš to kyla papildomos problemos. Tad G-20 primiausia kelia tokį tikslą, bet, aišku, dalyvaujant Rusijai, kad ir ne vadovo lygmeniu, o (užsienio reikalų ministrui Sergejui – red.) Lavrovui atstovaujant Rusiją, tai bus labai savotiškas formatas ir, kiek mačiau, net nėra planuojama vadinamoji „šeimos nuotrauka“ pačioje pabaigoje, nes nelabai, kas nori, ypatingai iš Vakarų šalių, būti šalia Kremliaus astovų šiandien.
– Anksčiau šiais metais Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje bei Nusiginklavimo konferencijoje matėme, jog kalbant S.Lavrovui, dalyviai neklausė propagandinės kalbos, išėjo iš salės. Ar ir šiame susitikime tikėtina tai išvysti? Kiek reikšmingi tokie simboliniai protestai?
– Na, čia yra reikšminga, jie išreiškia poziciją, aišku, žinome, kad G-20 formate tikrai ne visos šalys smerkia Rusijos agresiją – yra valstybių, kurios į ją žvelgia kitaip: ta pati Kinija, Brazilija ir kai kurios kitos, ypač globaliai pietuose esančios valstybės. Tad tas pozicijos nevienareikšmiškumas greičiausiai matysis ir šiame kontekste.
Bet, manau, kad signalo siuntimas Kremliui yra svarbus ir simboliniais būdais. Ir pats faktas, kad neatvažiuoja V.Putinas, ko gero, iliustruoja tai, jog niekas nenorėjo šiandien su juo derėtis, ypatingai nedalyvaujant Ukrainai, bent jau tiesiogiai, nes Volodymyras Zelenskis prie konferencijos prisijungs tik nuotoliniu būdu. Tartis šiandien su Kremliumi yra neįmanoma ir neprasminga, nes tai yra agresiją tęsianti valstybė, aneksuojanti suverenios valstybės teritoriją, vykdanti nusikaltimus prieš žmoniškumą ir panašiai.
Matyt, kad V.Putinas būtų vykęs į šį susitikimą, jeigu būtų gavęs indikaciją, kad, pavyzdžiui, J.Bidenas būtų su juo susitikęs ir kalbėjęsis dėl to, kaip reikėtų spręsti situaciją karo fone, bet kadangi Jungtinių Valstijų ir kitų šalių pozicija buvo labai aiški, jo dalyvavimas tampa nebeįmanomas. Tai yra bent jau viena iš prielaidų. Tad, manau, kad tai yra reikšminga.
Susiję straipsniai
– Ar tikėtina iš Kremliaus atstovo išgirsti kažką naujo, kalbant apie Rusijos vykdomą karą Ukrainoje?
– Manau, kad esmingai tos pozicijos pasikeitimo mes neturėtume tikėtis. Pastaruoju metu tikrai iš Kremliaus pasigirdo ne vienas signalas, nuo paties Kremliaus vado iki žemesnių pareigūnų apie tai, kad yra noras kalbėtis, noras derėtis, noras ieškoti terpės sustitarimui, tačiau to nėra, kaip traktuoti rimtai dėl mano anksčiau minėtų priežasčių.
Agresija tęsiasi ir Ukrainos pozicija yra pati reikšmingiausia. Pati Ukraina turi nuspręsti, kada ir kokiomis sąlygomis derėtis, o tos derybų sąlygos buvo labai aiškiai išreikštos: turi būti atsitraukiama iš okupuotų teritorijų, turi būti patraukti atsakomybėn asmenys, įvykdę nusikaltimus žmoniškumui, turi būti tariamasi dėl kompensacijų dėl naikinamos infrastruktūros ir kitų objektų ir panašiai.
Kol kas šios sąlygos neatrodo realistiškai įgyvendinamos, Kremliui jos negali būti priimtinos, nes tai reikštų visišką atsitraukimą nuo anksčiau keltų agresijos tikslų ir kol kas ta situacija reiškia, jog įsivaizduoti labai greitą karo pabaigą yra pakankamai sudėtinga, ypač, matant, kad Ukraina yra turinti iniciatyvą mūšio lauke, atsiiminėja teritorijas ir tikisi, kad tą galės daryti ir artimiausioje ateityje.
– Kokius kitus Balyje planuojamus dvišalius valstybių vadovų susitikimus išskirtumėte? Kuo jie svarbūs?
– Svarbus R.Sunako ir J.Bideno susitikimas, kuris, kiek žinau, yra planuojamas, nes yra nauja Jungtinės Karalystės vyriausybė, yra labai svarbi partnerystė ir NATO kontekste. Supranatme, kad tai yra mūsų artimi sąjungininkai, kurių tarpusavio santykių efektyvumas yra labai svarbi dedamoji ir priimant vėliau sprendimus, pavyzdžiui, tame pačiame NATO formate, tai yra reikšminga.
Antras dalykas, turime matyti ir save, tai yra Lietuvą, šiame formate. Vis tik ten vyks Europos Sąjungos lyderiai: ir Ursula von der Leyen, ir Charles'as Michelis, vadinasi tam tikra prasme bus atstovaujama ir Lietuva.
Tad mūsų buvimas kartu su sąjungininkais įvairiuose formatuose leidžia mums būti tam tikra prasme, net ir netiesiogine, net ir G-20 viršūnių susitikimo dalimi.
Manau, kad tai yra svarbu, nes Vakarų šalių vienybė yra tikslas, o tos vienybės išraiška ir papildomų partnerysčių ieškojimas globaliame kontekste yra rezultatas. Bet kuris susitikimas, kurį turės ES atstovai, jis bus svarbus ir Lietuvai.