Rusija ėmė dusinti Europą, pažeisdama anksčiau sudarytas energetikos sutartis ir vienašališkai mažindama dujų eksportą į ES.
Kremliui taip pat pavyko kompensuoti eksporto apimčių sumažėjimą smarkiai padidintomis dujų kainomis Europoje ir aukštomis naftos kainomis. Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų 2022 m. sausio-rugsėjo mėn. šoktelėjo daugiau kaip trečdaliu, praneša „Reuters“.
Eurostato duomenimis, 2021 m. ES šalys Rusijai už jos iškastinį kurą sumokėjo apie 100 mlrd. dolerių, o Energetikos ir švaraus oro tyrimų centras (CREA) apskaičiavo, kad sausio 17 d. duomenimis, nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios plataus masto invazijos pradžios ES šalys Rusijai už jos iškastinį kurą sumokėjo 135 mlrd. dolerių.
Trumpai tariant, 2022 m. ES Rusijai sumokėjo daugiau nei 2021 m., nors ir sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos energijos.
ES importavo rusiškų dujų už 50 mlrd. dolerių, taip kurstydama Rusijos karo mašiną ir padėdama finansuoti karo nusikaltimus Ukrainoje. Metų metus prikaustyta prie rusiškų dujų, Europa viršijo lūkesčius ir per metus sumažino rusiškų dujų dalį ES energijos balanse nuo 40 proc. iki 10 proc..
Tačiau esminis dujų sumažinimas nebuvo Europos sprendimas, „Kyiv Independent“ aiškino ES programos Klimato ekonomikos instituto vadovas Thomas Pellerin-Carlinas.
„Tai nusprendė V. Putinas, – sakė jis. – Tai nėra Europos sprendimas, palyginti, pavyzdžiui, su nafta.“
ES šalys nesankcionavo ir neuždraudė rusiškų dujų importo, vietoj to pasirinkdamos bandyti diversifikuoti tiekėjus. Vis dėlto, siekdamas panaikinti kitas sankcijas dėl naftos, Kremlius nusprendė nutraukti dujų srautą.
Birželį Rusija 75 proc. sumažino dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu – nuo 170 mln. kubinių metrų dujų per dieną iki maždaug 40 mln. kubinių metrų, skelbia BBC.
Remdamasi technine priežiūra, Rusija liepos mėn. dujotiekį dešimčiai dienų sustabdė, tačiau vėl jį atidarius srautas sumažėjo perpus – iki 20 mln. kubinių metrų per parą. Rugpjūčio mėn. Rusija visiškai sustabdė „Nord Stream 1“ ir vėl kaltino įrangą.
Dešimtmečius trunkančios Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų neįmanoma panaikinti per vienerius metus, todėl Briuselis tampa pažeidžiamas Rusijos energetinio šantažo.
Europa gali visiškai atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, sakė T.Pellerinas-Carlinas, tačiau ji turi sustiprinti savo politiką, susijusią su energetiniu blaivumu, pastatų izoliacija ir žaliąja energija.
„Ukrainos, šio karo ir Europos žemyno ateitis iš dalies priklauso nuo ES vidaus energetikos politikos“, – tikino jis.
Naujų partnerių paieška
Iki Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 d. Europa iš Rusijos importuodavo 150–180 mlrd. kubinių metrų dujų – maždaug 40 proc. visų dujų.
ES narės 2021 m. suvartojo 412 mlrd. kubinių metrų dujų, o 2022 m., kaip pranešama, jų suvartojimas sumažėjo 11 %, teigia ekonomikos analitinis centras „Bruegel“.
Šiuo metu maždaug 10 proc. ES dujų poreikio patenkinama iš vietinės gavybos. Likusi dalis importuojama vamzdynais arba SGD laivais.
Pagrindiniai importo taškai buvo šie dujotiekiai: „Nord Stream 1“ Baltijos jūros dugnu, „Jamal“, jungiantis Rusiją ir Lenkiją per Baltarusiją, „TurkStream“ per Turkiją ir Ukrainos energetikos tinklas.
Dujotiekis „Nord Stream 2“ taip ir nebuvo pradėtas eksploatuoti, o dujų srautas Ukrainos vamzdynais sumažėjo. Didžiausi pagal transportuojamą kiekį dujotiekiai „Nord Stream“ šiuo metu neveikia po keleto įtartinų sprogimų.
Dėl to Europai teko kreiptis į kitus partnerius, kad užpildytų savo saugyklas ir sušvelnintų Rusijos šantažo taktiką.
Pirmoji eilėje buvo Norvegija, su kuria Europa jau nuo 2014 m. buvo sudariusi „tylų susitarimą“.
Pasak T.Pellerinas-Carlinas, Norvegija dar 2014 m. susitarė su ES, kad apribos dujų gavybą ir neišeikvos savo dujų atsargų, kad ekstremaliosios situacijos atveju būtų užtikrintas „energetinis čiužinys“. Nepaprastoji padėtis susidarė Rusijai sumažinus dujų srautą į Europą, todėl Norvegija padidino savo gavybą, kad užpildytų Europos dujų saugyklas.
„Europiečiai nebuvo naivūs, – sakė T.Pellerinas-Carlinas. – Jie jau buvo įgyvendinę energetinio saugumo strategijas, kai kurios iš jų buvo viešos.“
Rusijai nutraukus dujų srautus į Europą, Norvegija tapo pagrindine regiono dujų tiekėja. Tikimasi, kad šiais metais Norvegija išgaus apie 122 mlrd. kubinių metrų dujų, pranešė „Reuters“.
Tyrimų bendrovės „Rystad Energy“ duomenimis, prognozuojama, kad 2022 m. Šiaurės šalis ES tieks beveik 90 mlrd. kubinių metrų dujų ir patenkins 25 proc. bloko poreikio. Norvegija susitarė ir toliau eksportuoti kuo daugiau gamtinių dujų į Vokietiją, kad padėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos, rugpjūčio 15 d. teigė abiejų šalių vadovai.
Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, iki 2022 m. iš Rusijos gaudavo iki 55 proc. gamtinių dujų. Gruodžio 20 d. ši priklausomybė sumažėjo iki 20 proc. pagal „Bloomberg“ duomenis.
A. Pellerinas-Carlinas sakė, kad Europa planavo iki 2027 m. panaikinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, tačiau tai „daugiausia buvo žodžiai“. Pasak jo, per penkerius metus gali daug kas pasikeisti.
„Penkeri metai yra ilgi geopolitiniu lygmeniu ir trumpi energetiniu“, – sakė tyrėjas.
Rusijos šantažas privertė Europą ieškoti naujų partnerių, kad sumažintų V. Putino galimybes kariauti šį karą. Vis dėlto šie partneriai ne visada gali pasirodyti patikimi ir turėti geopolitinę darbotvarkę, kuri gali neatitikti Europos vertybių, sakė ekspertas.
Konfliktai su tiekėjais
Kiti potencialūs ilgalaikiai Europos tiekėjai turi ilgalaikių konfliktų su savo potencialiais klientais.
Alžyras, kitas didelis dujų tiekėjas, turi įtemptus santykius su Prancūzija ir savo vakariniu kaimynu Maroku. Kataras įsivėlęs į korupcijos skandalą, į kurį įsivėlę aukščiausio rango Europos politikai, ir akivaizdžiai pažeidinėja žmogaus teises. JAV parduodant savo energiją Europai didžiausiomis kainomis, augo Europos ir kai kurių jos sąjungininkių už Atlanto priešiškumas.
„Šiuo metu ES priešas numeris vienas yra V. Putinas, todėl mes sutinkame būti priklausomi nuo R. T. Erdogano, Azerbaidžano, Kataro ar JAV, nors žinome, kad šie partneriai nėra 100 proc. patikimi“, – aiškino T. Pellerinas-Carlinas.
Turkija yra labiau dujų mazgas nei grynoji eksportuotoja, ji gali į Europą tiekti iki 31,5 mlrd. kubinių metrų, nors šiuo metu pusė jų skirta Turkijos rinkai.
ES neseniai pasirašė susitarimo memorandumą su Azerbaidžano vyriausybe dėl dujų tiekimo didinimo. Azerbaidžanas siekia 2023 m. pietiniu dujų koridoriumi eksportuoti maždaug 12 mlrd. kubinių metrų, tačiau padidėjęs kiekis sudarys ne daugiau kaip 10 proc. dujų, kurias Rusija tiekė ES.
Europos Tarybos duomenimis, 2022 m. sausio-rugsėjo mėn. didžiausios SGD eksportuotojos į ES buvo JAV – 44 proc., Rusija – 17 proc. ir Kataras – 13 proc..
Partnerystė su Kataru jau pasirodė esanti problemiška, nes Kataras įspėjo, kad tyrimas prieš Europos įstatymų leidėjus, kaltinamus kyšių ėmimu iš Persijos įlankos valstybės, gali turėti „neigiamą“ poveikį ir sutrikdyti gamtinių dujų tiekimą.
Kas laukia ateityje?
ES dujų suvartojimas ir tam tikra prasme rusiškų dujų poreikis priklausys nuo keleto veiksnių, tokių kaip ekonominės prognozės, orai ir geopolitika. Jei žiema bus pernelyg atšiauri, pasaulyje reikės daugiau dujų, todėl Europa bus priversta konkuruoti ir ieškoti didesnių dujų kiekių.
Tačiau iki 2026 m. pasaulyje paprasčiausiai nėra suskystintų gamtinių dujų, kurios dar nebūtų užsakytos, o Šiaurės jūros dujų telkiniai, kuriuos Europa tiekė savo reikmėms, intensyviai eksploatuojami nuo 1970-ųjų, šiuo metu senka.
Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai turi surasti ir eksploatuoti naujus gręžinius jūroje, kad atnaujintų dujų gavybą.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2023 m. ES gali pritrūkti iki 30 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, nes Rusija stiprina savo pozicijas, o Kinijos rinka atsigauna, o tai reiškia, kad Azijoje padidės suskystintų gamtinių dujų poreikis, kuris pablogins ES eksporto sąlygas.
Apskritai, vienintelė išeitis Europai – padidinti savo žaliosios energetikos politiką iki „karinės ekonomikos“, sakė T. Pellerinas-Carlinas.
„ES nekariauja su Rusija, tačiau jai reikia didinti ginklų gamybą, kad padėtų ukrainiečiams, o energetika yra vienintelis realus svertas, kurį V. Putinas turi prieš europiečius“, – sakė jis.
Blokas turi sutelkti dėmesį į veiksnius, kuriuos gali kontroliuoti, t. y. atsinaujinančiąją energiją ir energetinį efektyvumą.
„Paryžiuje vis dar matau tuščias parduotuves, kuriose naktį dega šviesos, ir perkaitintas parduotuves, o tai pažeidžia Prancūzijos įstatymus, tačiau tai rodo, kad vis dar reikia stengtis“, – sakė jis.
Pellerin-Carlin teigė, kad ES neturi kito pasirinkimo, kaip tik įgyvendinti griežtą vidaus politiką, kad sutramdytų ir pertvarkytų savo energijos gamybą ir vartojimą: „Klausimas, kiek milijonų europiečių yra pasirengę sumažinti šildymą, kad sutaupytų dujų – jei visi dėtų daugiau pastangų, jau būtume nepriklausomi nuo rusiškų dujų.“
Parengta pagal „Kyiv Independant“ inf.
