Ukrainoje – kova ne tik su Rusija: bando išsivalyti nuo vieno didžiausių vėžių

Nors JAV, Europos Sąjunga ir NATO pažadėjo remti Ukrainą tol kol bus pasiekta pergalė prieš agresorę Rusiją, vis daugiau susirūpinimo sąjungininkams kelia šalyje įsišaknijusi korupcija.

V. Zelenskis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
V. Zelenskis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Chersonas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Chersonas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Vuhledaras.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Vuhledaras.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mykolajivas.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mykolajivas.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Kramatorskas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Kramatorskas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Charkovas vasario 5 d.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Charkovas vasario 5 d.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Charkovas vasario 5 d.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Charkovas vasario 5 d.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Bachmutas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Bachmutas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Donbasas.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Donbasas.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Feb 17, 2023, 8:47 PM, atnaujinta Feb 18, 2023, 8:53 AM

Praėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o beveik 17,6 mln. ukrainiečių itin reikia humanitarinės pagalbos. Nors Ukrainos vyriausybė ir toliau atkakliai kovoja su Rusija, Kijevas taip pat susidūrė su kitu priešu, kuris jau daugelį metų graužia šalį – korupcija.

Per kelias pastarąsias savaites Ukrainos valdžios institucijos atliko kratą buvusio šalies vidaus reikalų ministro namuose ir atleido kelis kyšininkavimu kaltinamus aukštus vyriausybės pareigūnus. Žurnalistams ir aktyvistams atskleidus, kad Gynybos ministerija pirko maistą kariams labai išpūstomis kainomis, ketinama pakeisti ir šalies gynybos ministrą Oleksijų Reznikovą.

Nors Jungtinės Valstijos, ES ir NATO pažadėjo toliau teikti pagalbą Ukrainai, kai kurie politikai ir kariškiai Vakaruose atkreipė dėmesį į korupciją šalyje ir suabejojo, ar Ukraina gerai valdo gautą paramą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris puikiai supranta tiek Vakarų kritiką, tiek tai, kaip svarbu, kad pagalba nenutrūktų, sausį kalbėjo kalbėjo apie korupciją taip: „Noriu, kad būtų aišku: nebus grįžta prie to, kas buvo praeityje.“

„Neabejotinai yra ryšys tarp kovos su korupcija žingsnių ir V.Zelenskio noro išlaikyti Vakarų karinės pagalbos srautą“, – leidiniui „Al Jazeera“ sakė Ukrainos nacionalinio Mečnikovo universiteto Odesoje tarptautinių santykių profesorius Volodymyras Dubovykas.

„V.Zelenskis suprato, kad šį klausimą turi spręsti greitai ir ryžtingai, neatidėliodamas, ir supranta, kad JAV ir Vakaruose yra žmonių, kurie Ukrainą vadina pernelyg korumpuota, – pridūrė jis. – Labiausiai Ukraina bijo, kad JAV ir Vakarai ją apleis ir ginklų srautas sustos.“

Antiukrainietiškos nuotaikos Vakaruose?

2022 m. JAV suteikė Ukrainai 48 mlrd. dolerių karinės, finansinės ir humanitarinės pagalbos. Tačiau dalis JAV kraštutinių dešiniųjų respublikonų vis dažniau abejoja dėl pagalbos siuntimo šiai šaliai.

Sausį respublikonų atstovė Marjorie Taylor Greene pavadino Ukrainą viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje ir suabejojo, ar nėra vagiami „amerikiečių sunkiai uždirbti mokesčių pinigai“.

Praėjusių metų lapkritį M.T.Greene taip pat pateikė JAV Kongreso rezoliuciją, kurioje ragino atlikti visos Ukrainai siunčiamos pagalbos auditą.

Tuo tarpu buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo vyresnysis sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis 2022 m. gruodį socialiniuose tinkluose rašė: „V.Zelenskis iš esmės yra nedėkinga tarptautinė gerovės karalienė“.

Akivaizdu, kad V.Zelenskio vyriausybė atidžiai stebi JAV politiką.

„Nerimaujama, kad į valdžią ateis D.Trumpo Respublikonų partijos sparnas, kuris ilgainiui atšauks paramą Ukrainai“, – paaiškino V.Dubovykas.

Su tuo sutinka ir Šiaurės vakarų universiteto Evanstone (Ilinojaus valstijoje) politikos mokslų profesorius Jordanas Gans-Morse'as.

„Ukrainiečiai labai gerai išmano šalių rėmėjų politiką ir kultūrą. Jie neabejotinai supranta, kad Amerikos politikoje gali įvykti posūkis, kuris gali kelti grėsmę jų gaunamai paramai“, – sakė jis.

Tuo tarpu kitoje Atlanto pusėje ES ir toliau tvirtai laikosi įsipareigojimo remti Ukrainą. 27 narių blokas nuo karo pradžios Ukrainai ir jos civiliams gyventojams pažadėjo skirti apie 67 mlrd. eurų.

Lenkijos politikas ir Europos Parlamento ES ir Ukrainos parlamentinės asociacijos komiteto pirmininkas Witoldas Waszczykowskis sakė, kad šiuo metu kiti klausimai yra antraeiliai, o Ukrainai svarbiausia yra laimėti karą su Rusija.

„Čia, Europoje, mūsų pareiga ir įsipareigojimas yra padėti Ukrainai laimėti karą. Ne mažiau svarbu padėti Ukrainai išgyventi žiemą be elektros, šilumos ir vandens“, – sakė jis.

Tačiau kova su korupcija taip pat yra kertinis akmuo Ukrainai siekiant narystės ES.

2022 m. birželį ES suteikė Ukrainai šalies kandidatės statusą – tai oficialus žingsnis, kuris atvėrė duris šaliai ateityje tapti pilnaverte ES nare. Tačiau prieš tai šalys kandidatės turi įvykdyti kelias politines, ekonomines ir teisinės valstybės reformas, kad jos atitiktų ES standartus.

Atlanto tarybos Skaitmeninių kriminalistinių tyrimų laboratorijos nereziduojantis mokslinis darbuotojas Lukas Andriukaitis teigia, kad dabartė Kijevo kova su korupcija yra svarbiausias darbotvarkės klausimas svarstant būsimą Ukrainos narystę ES ir greičiausiai yra politinis pareiškimas prieš vasario pradžioje Kijeve vykusį ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą.

„Kadangi derybos su ES įgauna vis didesnį pagreitį kartu su Vakarų finansine parama, Ukraina turi parodyti, kad korupcija nebus toleruojama, net jei asmenys yra aukšti Ukrainos pareigūnai“, – sakė jis.

Po ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo Kijeve ES Tarybos vadovas Charlesas Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pripažino dideles pastangas, kurių Ukraina ėmėsi, kad pasiektų narystės ES tikslus, tačiau nepranešė, kad stojimo procesas bus paspartintas.

Įsisenėjusi problema

Nors Ukrainos kovos su korupcija kampanija patraukė viso pasaulio dėmesį, ukrainiečiams korumpuotų aukštų pareigūnų atleidimas iliustruoja ne vienus metus trukusio antikorupcinio judėjimo pažangą.

Remiantis naujausiu „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksu, 2022 m. Ukraina užėmė 116 vietą iš 180 šalių. Ataskaitoje pažymima, kad per pastaruosius aštuonerius metus Ukraina kovodama su korupcija padarė didelę pažangą.

2014 m. po šimtų prieš korupciją protestavusių žmonių žūties Ukrainos parlamentas nušalino prorusišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, kas tapo žinoma kaip Maidano arba orumo revoliucija.

Po revoliucijos, siekdama patenkinti civilių gyventojų, norinčių, kad Ukraina taptų ES nare, reikalavimus, vyriausybė įsteigė Nacionalinį antikorupcijos biurą, Aukštąjį antikorupcinį teismą ir kitas panašias agentūras, kad galėtų persekioti korumpuotus pareigūnus, teigia teisininkė ir Nacionalinio Kijevo universiteto Mohylos akademijos Antikorupcinių tyrimų ir švietimo centro vykdomoji direktorė Oksana Nesterenko.

„Ukraina padarė didelę pažangą vykdydama antikorupcines reformas. Tačiau pilietinė visuomenė laikoma pagrindiniu šio proceso dalyviu, – aiškino ji. – Tuomet 2022 m. prasidėjo karas, ir mes priėmėme sprendimą stabdyti spaudimą vyriausybei, kol situacija pagerės.“

Tačiau korupcija karo metu pasirodė esanti itin palanki V.Putino propagandinei kampanijai.

„Tuo metu vyriausybė taip pat suprato, kaip Rusija naudojasi korupcija Ukrainoje, kad parodytų ją Vakarams kaip žlugusią valstybę. Taigi padidėjo politinė valia kovoti su korupcija. Nacionalinė kovos su korupcija strategija buvo pradėta įgyvendinti 2022 m. ir mes, kaip kovos su korupcija ekspertai, grįžome prie savo ikikarinės užduoties kovoti su korupcija“, – pridūrė ji.

Nors kova su korupcija taip pat buvo viena iš V.Zelenskio rinkimų kampanijos strategijų per 2019 m. Ukrainos prezidento rinkimus, iš pradžių jam sekėsi minimaliai, o jo rinkėjai tai pastebėjo.

Kijevo tarptautinio sociologijos instituto duomenimis, karo išvakarėse jo palankumo reitingas siekė tik 27 proc.

Tačiau prasidėjus karui V.Zelenskio populiarumas neregėtai išaugo ir dabar siekia beveik 84 proc.

„Šiandien Ukrainos vyriausybė atrodo labai atsakinga, daranti tai, ką, kaip galima tikėtis, darytų bet kuri vyriausybė, – sakė J.Gans-Morse'as. – Dabar jis (V.Zelenskis) turi daugiau galių kovoti su korupcija nei bet kada anksčiau.“

Nepasitikėjimo sėkla

Tačiau intensyvėjant Ukrainos kovai su korupcija, toliau vyksta ir karas su Rusija.

L.Andriukaitis pabrėžė, kad prokremliški socialinės žiniasklaidos naudotojai, botai ir troliai perkėlė karą į internetą po naujausių Ukrainos kovos su korupcija veiksmų, paviešindami vaizdo įrašus apie korumpuotų Ukrainos pareigūnų suėmimą, kad diskredituotų Ukrainą.

„Idėja – pasėti Vakarų visuomenėse nepasitikėjimą dėl paramos Ukrainai, bandyti sudrebinti Vakarų vyriausybių neabejotiną paramą taikant metodą „iš apačios į viršų“, – pažymėjo L.Andriukaitis.

V.Dubovykas tikino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baiminasi antikorupcinio postūmio Ukrainoje ir mano, kad jis gali pakenkti jo valdžiai namuose.

„Rusai klaus: „Jei Ukraina gali, kodėl mes negalime? – kalbėjo jis. – Jei Ukrainai pavyks sustiprinti savo demokratiją ir atitolti nuo Rusijos, tai bus didelė grėsmė V.Putinui.“

Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.