Tai šeštadienį pareiškė Suomijos gynybos ministras Mikkas Savola. Kartu jis pažymėjo, jog norėtų, kad abi šalys kartu prisijungtų prie Aljanso, praneša DW.
Bet Suomija neatsisakys stoti į NATO, jei Ankara ratifikuos tik Helsinkio paraišką. „Tada mes prisijungsime“, – sakė M. Savola interviu naujienų agentūrai AP per Miuncheno saugumo konferenciją. Jis pareiškė viltį, kad Suomija, turinti 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija, taps Aljanso nare iki NATO viršūnių susitikimo, kuris bus surengtas šių metų liepą Vilniuje.
Panaši ir kitų aukščiausių Suomijos pareigūnų pozicija. Ministrė pirmininkė Sanna Marin sakė, kad Suomija norėtų įstoti į NATO kartu su Švedija, bet „negali daryti įtakos“ šalių paraiškų ratifikavimui. Prezidentas Saulis Niinistö pareiškė, jog jei Turkija pritartų Helsinkio paraiškai, bet duotų neigiamą atsakymą Stokholmui, susidarytų kebli padėtis.
„Mūsų rankos tam tikra prasme surištos. Mes pateikėme paraišką dėl narystės. Ar dabar turėtume pasakyti: „Ne, mes atšaukiame savo paraišką“. Ne, mes negalime to padaryti“, – sakė S. Niinistö.
Suomija ir Švedija paraiškas stoti į NATO pateikė 2022 metų gegužę, reaguodamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Iki šiol jas patvirtino visos Aljanso šalys, išskyrus Turkiją ir Vengriją. Ankaros pozicija dėl Švedijos stojimo į NATO smarkiai sugriežtėjo po to, kai dešinieji ekstremistai sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme.
