Dešimtmetį trunkanti brolystė ir bendras priešas: kodėl Xi Jinpingas vis dar yra geriausias V. Putino draugas

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį atvyko valstybinio vizito į Maskvą ir tai daro nepaisydamas didžiulio tarptautinio spaudimo. V.Putinas, žmogus, kurį Xi Jinpingas kadaise vadino savo „geriausiu ir artimiausiu draugu“, ką tik tapo labiausiai ieškomu karo nusikaltėliu pasaulyje.

Kovo 17 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V.Putino arešto orderį dėl jo įtariamo vaidmens neteisėtai perkeliant Ukrainos civilius gyventojus, įskaitant vaikus, į Rusijos teritoriją. Tačiau tai neatbaidė Xi Jinpingo, kuris pažeidė Komunistų partijos normas ir šį mėnesį oficialiai užsitikrino trečiąją Kinijos vadovo kadenciją.

Tačiau kodėl Kinijos lyderis taip ryžtingai nusiteikęs palaikyti V.Putiną, nepaisant neišvengiamos reakcijos, tuo metu, kai Vakarai vis labiau įtariai vertina Pekino karinius tikslus ir kaip niekada atidžiai tikrina tokias brangias Kinijos bendroves kaip „TikTok“?

Pirmiausia, Pekino pasaulėžiūra reikalauja, kad jis išliktų strategiškai arti Rusijos: Kinijos lyderiai mano, kad JAV, padedamos Europos vyriausybių, blokuoja Kinijos kelią į pasaulinę lyderystę, o dauguma jos geografinių kaimynų – nuo Japonijos ir Pietų Korėjos iki Vietnamo ir Indijos – vis labiau skeptiški, o ne palaikantys.

„Kinijos žmonės nėra linkę į grasinimus. Tokie popieriniai tigrai kaip JAV tikrai nesugebėtų kelti grėsmės Kinijai“, – skelbiama Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ komentare, kuriame buvo pristatoma Xi Jinpingo kelionė į Rusiją.

Tame pačiame straipsnyje Vašingtonas peikiamas dėl grasinimų taikyti sankcijas Kinijai, jei ji aprūpins Rusiją ginklais invazijai į Ukrainą: „Kuo labiau JAV nori kartu sutriuškinti dvi supervalstybes – Kiniją ir Rusiją... tuo labiau Kinija ir Rusija linksta viena į kitą.“

Šis požiūris sutampa su Kremliaus retorika. „Vašingtonas nenori, kad šis karas baigtųsi. Vašingtonas nori ir daro viską, kad šis karas tęstųsi. Tai yra matoma ranka“, – anksčiau šį mėnesį sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Analitikai teigia, kad norint suprasti, kodėl Xi Jinpingas teikia pirmenybę V.Putinui, nors Kinijos ekonomika yra taip susipynusi su Vakarais, svarbu atsižvelgti ne tik į Pekino ateities viziją, bet ir suvokti bendrą Kinijos ir Rusijos lyderių istoriją.

„Juos skiria vos šeši mėnesiai amžiaus. Jų abiejų tėvai kovojo Antrajame pasauliniame kare... Abu vyrai jaunystėje patyrė sunkumų. Abu turi dukterų, – dėstė analitinio centro „Carnegie Endowment for International Peace“ mokslinis darbuotojas bei Rusijos ir Kinijos santykių ekspertas Aleksandras Gabujevas. – Ir abu jie vis labiau panašėja į imperatorių ir carą, vienodai apsėsti spalvotųjų revoliucijų.“

Jų „brolystė“, kaip sako A.Gabujevas, prasidėjo 2013 m., kai Xi Jinpingas susitiko su V.Putinu baigiantis Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo aukščiausiojo lygio susitikimui Balyje – per V.Putino gimtadienį. Cituodamas du improvizuotame gimtadienio vakarėlyje dalyvavusius žmones, A.Gabujevas sakė, kad tai „nebuvo girta naktis, bet jie vienas kitam atsivėrė ir tarp jų buvo tikrai stipri chemija“.

Pasak paties V.Putino, Xi Jinpingas įteikė jam tortą, o Rusijos vadovas išsitraukė degtinės butelį tostui. Vėliau pora kalbėjosi kilnodami stikliukus ir valgydami sumuštinius. „Niekada nesu užmezgęs tokių santykių ar taip gerai sutaręs su jokiu kitu užsienio kolega, kaip tai padariau su prezidentu Xi Jinpingu, – 2018 m. Kinijos transliuotojui CCTV sakė V.Putinas. – Galbūt tai atrodo nesvarbu, bet kalbėti apie prezidentą Xi norėčiau pradėti būtent nuo to.“

Po šių pastabų sekė kelionė į Pekiną, kur Xi Jinpingas įteikė Putinui pirmąjį Kinijos draugystės medalį. – Jis yra mano geriausias, artimiausias draugas, – sakė Xi Jinpingas. – Kad ir kokie būtų tarptautinės padėties svyravimai, Kinija ir Rusija visada tvirtai laikė santykių plėtojimą prioritetu.“

Xi Jinpingas laikėsi šių žodžių net ir po to, kai V.Putinas kiek daugiau nei prieš metus pradėjo invaziją į Ukrainą. Maždaug trys savaitės prieš prasidedant karui V.Putinas lankėsi Pekine ir pasirašė tai, ką Kinija pavadino „jokių ribų“ partneryste. Kinijos pareigūnai vengė kritikuoti Rusiją – jie net nevadino to karu – ir tuo pat metu pakartojo V.Putino naratyvą, kad dėl to kalta NATO plėtra.

Didėja susirūpinimas dėl Pekino galimybių aprūpinti Rusiją ginklais. Praėjusią savaitę „Politico“ pranešė, kad Kinijos bendrovės, įskaitant vieną, susijusią su Pekino vyriausybe, muitinės duomenimis, išsiuntė Rusijos subjektams 1 000 automatų ir kitos įrangos, kuri gali būti naudojama kariniams tikslams, įskaitant dronų dalis ir neperšaunamas liemenes.

Kinijos ir Rusijos ginkluotosios pajėgos taip pat susivienijo bendroms pratyboms už Europos ribų. Visai neseniai jos kartu su Iranu surengė jūrų pratybas Omano įlankoje.

Tikimasi, kad per Xi Jinpingo vizitą šią savaitę abu lyderiai sudarys iki tuzino susitarimų, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Ekspertai teigia, kad Xi Jinpingas ir V.Putinas tikriausiai pasirašys daugiau susitarimų, kuriais bus skatinama prekyba, ypač energetikos srityje, taip pat dės daugiau pastangų prekiauti savo valiutomis.

Tikimasi, kad Xi Jinpingas taip pat pakartos „Kinijos pozicijos dokumentą“, kuriuo siekiama išspręsti „Ukrainos krizę“. Praėjusį mėnesį paskelbtame dokumente minima būtinybė gerbti suverenitetą ir atnaujinti taikos derybas, tačiau jame taip pat pateikiami tokie Rusijos argumentai kaip atgrasymas nuo „karinių blokų plėtros“ – užslėpta kritika JAV paramai Ukrainai potencialiai įstoti į NATO.

Taip pat pranešama, kad Xi Jinpingas po vizito Maskvoje telefonu gali kalbėtis su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Tačiau Pekinas apskritai pirmenybę teikia tam, kad „Rusija ilgam laikui taptų Kinijos jaunesniąja partnere“, – teigia analitinio centro „Brookings Institution“ vyresnysis mokslinis darbuotojas Ryanas Hassas.

„Įtvirtinti Rusiją, kaip Kinijos jaunesniąją partnerę yra esminė Xi Jinpingo „nacionalinio atjaunėjimo“ vizijos dalis“, – rašė jis.

Kad tai pasiektų, Pekinui V.Putino išlikimas valdžioje yra nediskutuotinas. „Kinijos... tikslas yra apsisaugoti nuo Rusijos žlugimo ir V.Putino nuopuolio“, – pridūrė R.Hassas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per neoficialų susitikimą Kremliuje pareiškė Vladimirui Putinui, kad Maskva ir Pekinas „turi panašių tikslų“, o Rusijos vadovą pavadino „brangiu draugu“.

„Tiesa, kad abi mūsų šalys turi tuos pačius arba panašius tikslus. Dedame pastangas, kad mūsų šalys klestėtų... Galime bendradarbiauti ir dirbti kartu, kad pasiektume savo tikslus“, – V. Putinui sakė Xi Jinpingas.

Kinijos vadovas taip pat sakė esąs įsitikinęs, kad Rusijos žmonės palaikys V.Putiną 2024 m. prezidento rinkimuose, nors jis nėra viešai pareiškęs, kad sieks dar vienos kadencijos.

Kai Xi Jinpingo žodžiai buvo verčiami į rusų kalbą, V.Putinas pažvelgė Kinijos kolegai į akis ir trumpai nusišypsojo. Susitikimo metu V.Putinas, kalbėdamas su savo svečiu, taip pat pavartojo terminą „brangus draugas“.

Tuo tarpu V.Putinas pirmadienį pareiškė atvykusiam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, kad jis pasirengęs aptarti Pekino taikos pasiūlymą dėl Ukrainos.

„Visuomet esame atviri deryboms, – sakė V.Putinas Xi Jinpingui. – Mes tikrai aptarsime visus šiuos klausimus, įskaitant jūsų iniciatyvas, kurias gerbiame.“

V.Putinas taip pat sakė Kinijos lyderiui, kad jų šalis sieja daug bendrų tikslų.

„Turime daug bendrų užduočių ir tikslų“, – sakė V. Putinas Xi Jinpingui ir pridūrė, jog tai, kad naują kadenciją pradėjęs Kinijos lyderis pirmajam vizitui į užsienį pasirinko Rusiją, yra „simboliška“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas savo ruožtu skeptiškai įvertino Kinijos „taikos“ pasiūlymus užbaigti konfliktą Ukrainoje ir perspėjo, kad tai gali būti „vilkinimo taktika“, kuria siekiama padėti Rusijos kariuomenei Ukrainoje.

„Pasaulis neturėtų būti apgautas bet kokio taktinio Rusijos žingsnio, kurį remia Kinija ar bet kuri kita šalis, siekiant įšaldyti karą savo sąlygomis“, – sakė A.Blinkenas.

Jis pridūrė, kad Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitas į Rusiją šią savaitę po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė V.Putino arešto orderį, rodo, kad Pekinas nemano, jog Kremlius turėtų atsakyti už savo žiaurumus Ukrainoje.