„Wagner“ pėdsakas Afrikoje: pabėgėlius į Europą stumia ir Kremliaus ranka

Po tragedijos Viduržemio jūroje, kai per audrą sudužus laivui nuskendo daugiau kaip 80 pabėgėlių, Italija žada itin griežtai bausti nelegalų kontrabandininkus. Kaltųjų dėl migrantų bumo paieškos Italijos vyriausybę atvedė net iki Kremliaus.

Pabėgėlių valtis Viduržemio jūroje ir karinės samdinių grupės „Wagner“ vadovas J. Prigožinas. <br>AFP/Reuters/Scanpix nuotr., lrytas.lt koliažas.
Pabėgėlių valtis Viduržemio jūroje ir karinės samdinių grupės „Wagner“ vadovas J. Prigožinas. <br>AFP/Reuters/Scanpix nuotr., lrytas.lt koliažas.
Iš Afrikos į Italiją per Viduržemio jūrą pastaraisiais mėnesiais plūstantis nelegalių migrantų srautas paženklintas labai skaudžių tragedijų: neseniai sudužus laivui nuskendo dešimtys pabėgėlių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Iš Afrikos į Italiją per Viduržemio jūrą pastaraisiais mėnesiais plūstantis nelegalių migrantų srautas paženklintas labai skaudžių tragedijų: neseniai sudužus laivui nuskendo dešimtys pabėgėlių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Iš Afrikos į Italiją per Viduržemio jūrą pastaraisiais mėnesiais plūstantis nelegalių migrantų srautas paženklintas labai skaudžių tragedijų: neseniai sudužus laivui nuskendo dešimtys pabėgėlių.<br>AP/SIPA/„Scanpix“ nuotr.
Iš Afrikos į Italiją per Viduržemio jūrą pastaraisiais mėnesiais plūstantis nelegalių migrantų srautas paženklintas labai skaudžių tragedijų: neseniai sudužus laivui nuskendo dešimtys pabėgėlių.<br>AP/SIPA/„Scanpix“ nuotr.
Pabėgėlių valtis Viduržemio jūroje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Pabėgėlių valtis Viduržemio jūroje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Italija

Mar 25, 2023, 10:11 PM, atnaujinta Mar 26, 2023, 9:02 AM

Italija įspėja Europą, kad už migrantų mirčių slypi žiaurumu garsėjanti privati Rusijos karinė grupuotė „Wagner“, – samdiniai, dislokuoti tose Afrikos šalyse, iš kurių pabėgėlių srautai ypač išaugo.

Pasak Italijos politikų, Rusija, siekdama atkeršyti Europai už paramą Ukrainai, naudojasi migrantais kaip hibridinio karo ginklu, o Pietų Europos frontas tampa vis pavojingesnis.

Srautas nesustabdomas

Nors šiltasis sezonas dar neprasidėjo, o žiemiškai audringa Viduržemio jūra grasina mirtimi, migrantų srautai, pasiekiantys Italijos krantus, auga stebėtinu greičiu. Kylanti banga kelia didžiulį nerimą, kad orams pagerėjus situacija gali tapti sunkiai kontroliuojama.

Mažiau nei per tris šių metų mėnesius Italijos pakrantėse išsilaipino 20 017 migrantų. Palyginti su 6152 pabėgėliais tuo pačiu laikotarpiu pernai, tai yra trigubai daugiau. Antplūdis ypač suintensyvėjo kovo viduryje, kai per kelias dienas atvyko daugiau nei puspenkto tūkstančio.

Griežtą antiimigracinę politiką deklaravusi kraštutinių dešiniųjų Italijos vyriausybė nekart žadėjo sumažinti pabėgėlių srautus, bet kol kas to padaryti nepavyksta.

Migracijos krizei aštrėjant šalies politikų akys ėmė krypti į Rusiją. Dar karo Ukrainoje pradžioje svarstyta, kad, norėdamas destabilizuoti padėtį Europoje, Viduržemio jūros šalis Kremlius gali užversti migrantais. Dabar tokie spėjimai skamba vis garsiau ir įtikinamiau.

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto neabejoja, kad būtent „Wagner“ atsakinga už šią prieš Italiją nukreiptą hibridinio karo strategiją: „Eksponentinis migracijos reiškinio, prasidedančio nuo Afrikos krantų, didėjimas iš esmės yra dalis akivaizdžios hibridinio karo strategijos, kurią įgyvendina Kremliaus finansuojamos grupuotės samdiniai pasinaudodami savo didele įtaka kai kuriose Afrikos šalyse.“

Grėsmė Pietų Europoje

G.Crosetto tikino, kad šią grėsmę turi tinkamai įvertinti visi Vakarų sąjungininkai, nes nepavykus užsukti nekontroliuojamo imigracijos srauto situacija gali tapti labai pavojinga.

„Šiandien būtų tikslinga suprasti, kad Pietų Europos frontas kasdien tampa vis pavojingesnis. ES ir NATO taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nekontroliuojama nuolatinė imigracija, prisidedanti prie ekonominės ir socialinės krizės, tampa būdu smogti labiausiai pažeidžiamoms šalims, pirmiausia Italijai, ir jų aiškiems geostrateginiams pasirinkimams.

Aljansas sustiprėtų, jei mes pasidalintume problemomis, kylančiomis dėl kolektyvinių pasirinkimų, bet jis gali sugriūti, jei valstybės, kurios labiausiai susiduria su įvairių rūšių atsakomaisiais veiksmais, pavyzdžiui, kai kurių valstybių imigracijos čiaupų atvėrimu, bus paliktos vienos“, – apie augančią krizę sakė gynybos ministras.

Tai patvirtino ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ir pabrėžė, kad didžioji dalis migrantų atvyksta būtent iš „Wagner“ grupuotės kontroliuojamų teritorijų.

Užuominomis apie galimą „Wagner“ įtaką kalbėjo ir Italijos premjerė Giorgia Meloni: „Gal būtų lengviau įkišti galvą į smėlį ir leisti mafiozams nuspręsti, kas gali pas mus atvykti, – tegul atkeliauja tik tie, kurie turi pinigų sumokėti nusikaltėliams, leisti, kad „Wagner“ samdiniai ir kiti fundamentalistai toliau įsitvirtintų Afrikoje.“

Į Italijos vyriausybės narių kaltinimus netruko reaguoti ir pats „Wagner“ grupuotės įkūrėjas, Vladimiro Putino bendražygis Jevgenijus Prigožinas.

„G.Crosetto turėtų mažiau žvalgytis aplinkui ir spręsti savo problemas, su kuriomis jam tikriausiai nepavyko susitvarkyti. Mes nenutuokiame, kas vyksta su migracijos krize, mes jos nesprendžiame, turime daug savų problemų, kuriomis turime užsiimti“, – sakė J.Prigožinas, įžeidžiamai pavadindamas Italijos gynybos ministrą mulkiu („mudak“).

Netrukus žiniasklaidoje pasirodė šokiruojanti informacija, kad „Wagner“ grupuotė už Italijos gynybos ministro galvą esą pasiūlė 15 milijonų eurų. Apie tokią grėsmę G.Crosetto įspėjo Italijos slaptųjų saugumo tarnybų agentai.

„Kiekvieną dieną gauname daugiau ar mažiau patikimos, daugiau ar mažiau malonios informacijos. Asmenys, kurie rūpinasi respublikos saugumu, turi ją patikrinti, išanalizuoti ir, jei reikia, atremti. To pakanka. Kalbėjimas apie tai viešai niekam nepadeda“, – į grasinimus susidoroti atsakė G.Crosetto.

„Wagner“ veikia Afrikoje

Italijos vyriausybės nuogąstavimus patvirtino žiniasklaidoje skelbiami neįvardytų liudytojų iš Tripolio (Libija) pasakojimai, kad „Wagner“ samdiniai kartu su vietiniais sąjungininkais naudojasi į Europą besiveržiančių migrantų srautais kaip įrankiu šantažuoti Vakarus apskritai ir ypač Italiją.

Galimą „Wagner“ grupuotės įtaką užsiimant prekyba žmonėmis ir stumiant migrantus per Viduržemio jūrą į Europą mini Italijos slaptųjų saugumo tarnybų ataskaitos.

Apie tokią grėsmę dar anksčiau įspėjo ir Parlamento Valstybės saugumo komitetas. Buvęs jo vadovas, dabartinis „Made in Italy“ ministras Adolfo Urso nustebo, kad kai kam tokia hibridinio karo strategija pasirodė naujiena.

Jis pabrėžė, kad migrantus kaip ginklą savo arsenale Rusija jau naudojo, kai Minsko režimo vizas gavusių migrantų upė užtvindė Baltijos šalių ir Lenkijos pasienius.

„Tokį bandymą matėme kiek daugiau negu prieš metus – likus keliems mėnesiams iki įsiveržimo į Ukrainą Rusija surengė oro tiltą tarp Baltarusijos ir tokių šalių kaip Sirija, Jemenas, Irakas, Afganistanas“, – sakė A.Urso.

Ne paslaptis, kad „Wagner“ samdiniai jau daug metų veikia ne vienoje Afrikos šalyje plėsdami savo įtaką žaliavų daug turinčiame regione. Oficialiai jų buvimas pateisinamas kova su džihadistais. Libijoje, Malyje, Sudane, Centrinės Afrikos Respublikoje ir kitose šiaurinio Afrikos Sachelio regiono valstybėse Rusijos įtaka, anot Italijos žiniasklaidos, akivaizdžiausia. Būtent šiose šalyse ir pastebimi labiausiai išaugę migrantų srautai.

Skaičiuojama, kad didžiulės teritorijos juostoje, apsuptoje Sacharos dykumos ir Sudano savanos, gali būti dislokuota apie 5 tūkst. „Wagner“ samdinių, kurie jau nekart buvo apkaltinti žmogaus teisių pažeidimais. Per pastaruosius kelerius metus šio regiono šalyse įvyko ne vienas valdžios perversmas, palaipsniui priartinęs jas prie Rusijos orbitos.

Bausmės – itin griežtos

Italijos vyriausybės kritikai sako, kad, vis garsiau pabrėždami Rusijos įtaką migrantų krizės akivaizdoje, politikai bando nusikratyti savo pačių atsakomybės.

Pastarosiomis savaitėmis šalies premjerei G.Meloni, vidaus reikalų ministrui Matteo Piantedosi ir jūrų gelbėjimo tarnyboms teko daug aštrių kritikos strėlių dėl skaudžios tragedijos, įvykusios vos 100 metrų nuo pietinio Kalabrijos regiono krantų.

Vasario pabaigoje per audrą sudužus pabėgėlius gabenusiam laivui jūroje nuskendo mažiausiai 86 migrantai, tarp jų ir mažamečiai vaikai. Kai kurių kūnų tebeieškoma. Krotonės miestelio sporto salėje eilėmis išrikiuoti žuvusiųjų karstai, dažnai be vardo ir pavardės, tapo žmogiškojo abejingumo simboliu.

Paaiškėjo, kad pavojaus signalą siuntusių migrantų niekas negelbėjo, nes pakrančių apsaugos tarnybos tyčia ar netyčia jo negirdėjo ir nematė.

Tragedijos vietoje specialų posėdį surengusi Italijos vyriausybė neigė, kad dažnai deklaruojamas neigiamas kraštutinių dešiniųjų požiūris į nelegalius migrantus galėjo tapti nelaimės priežastimi, ir kaltino gyvybei pavojingomis sąlygomis juos gabenančius nusikaltėlius, pastaruoju metu pavertusius Viduržemio jūrą didžiausiomis kapinėmis po atviru dangumi.

Būtent jiems po šios tragedijos nutarta gerokai sugriežtinti bausmes. Naujausiame vyriausybės dekrete prekeiviams žmonėmis numatoma net iki 30 metų kalėjimo.

„Patvirtintas labai griežtas baudžiamosios teisės įrankis prieš kontrabandininkus ir prieš tuos, kurie organizuoja, finansuoja, bet kokiu būdu skatina šią prekybą žmonėmis.

Įvedamas naujas straipsnis, pagal kurį nuo 20 iki 30 metų laisvės atėmimo bus baudžiami tie, kurių nusikalstama veika sukels tokias nenumatytas pasekmes kaip kelių žmonių mirtis ar sužalojimai“, – teigė teisingumo ministras Carlo Nordio.

Skatins atvykti legaliai

Gniauždami geležinį kumštį aplink nelegalią imigraciją Italijos valdantieji pranešė, kad supaprastins atvykimo procedūras norintiems į šalį atvykti legaliai, taip pat suaktyvins humanitarinius koridorius.

Vadinamame dvigubo poveikio dekrete numatoma stiprinti nelegalių migrantų laivų stebėjimą jūroje ir paprastinti atvykusiųjų repatriaciją. Taip pat bus įvestos lengvatinės kvotos toms pabėgėlių kilmės šalims, kurios prisidės prie informavimo kampanijų apie nelegalios migracijos keliamus pavojus.

„Paskelbėme dekretą, kuriuo sprendžiamas nelegalios migracijos klausimas. Esame pasiryžę sustabdyti prekybą žmonėmis, – pabrėžė į Kalabriją nuvykusi Italijos premjerė G.Meloni. – Nusikaltėlius Italija patrauks baudžiamojon atsakomybėn, net jei nusikaltimas bus įvykdytas už nacionalinių sienų. Mes tai laikome visuotiniu nusikaltimu. Ketiname persekioti kontrabandininkus visame pasaulyje.“

Tokie Italijos valdančiųjų planai sulaukė žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos priekaištų, kad šis vyriausybės dekretas problemų neišspręs ir kontrabandininkų nepažabos, o tik padidins migrantų mirčių skaičių jūroje.

„Iš pirmų lūpų patyrėme nežmoniškumą tų, kurie šiandien valdo šalį. Mes pirmieji paklausėme vidaus reikalų ministro M.Piantedosi, kas iš tiesų nutiko Kalabrijos pajūryje. Bet nei jis, nei G.Meloni neatsakė. Jie nuvyko ir surengė vyriausybės posėdį Kutro mieste, liko užsirakinę viduje, net nepagerbė aukų ir nesusitiko su jų artimaisiais“, – priekaištavo naujoji Demokratų partijos lyderė Elly Schlein.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.