Potvynio nuniokotoje Italijoje – skausmas ir liūdna prognozė Specialiai „Lietuvos rytui“, Italija

Žudantis lietus užtvindė Šiaurės ir Centrinę Italiją, Emilijos-Romanijos regione sukeldamas katastrofiškus potvynius, prilyginamus žemės drebėjimui. Skelbiama, kad per juos mažiausiai 14 žmonių žuvo, o apie 20 tūkst. buvo priversti palikti namus.

Potvynis Italijoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Potvynis Italijoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Potvynis Emilijos-Romanijos regione, Italijoje.<br>Imago-images/Scanpix nuotr.
Potvynis Emilijos-Romanijos regione, Italijoje.<br>Imago-images/Scanpix nuotr.
Šimtai gelbėtojų rizikavo gyvybe, kad padėtų bėdos ištiktiems gyventojams.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Šimtai gelbėtojų rizikavo gyvybe, kad padėtų bėdos ištiktiems gyventojams.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Populiariame Riminio kurorte potvynis nuplovė vasaros sezonui jau parengtus pliažus Adrijos jūros pakrantėje.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Populiariame Riminio kurorte potvynis nuplovė vasaros sezonui jau parengtus pliažus Adrijos jūros pakrantėje.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Emilijos-Romanijos regione per liūtis patvino per 20 upių, kurios kartu su lietumi apsėmė 34 savivaldybes. Kai kurios vietovės buvo pasiekiamos tik valtimis.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Emilijos-Romanijos regione per liūtis patvino per 20 upių, kurios kartu su lietumi apsėmė 34 savivaldybes. Kai kurios vietovės buvo pasiekiamos tik valtimis.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Šimtai gelbėtojų rizikavo gyvybe, kad padėtų bėdos ištiktiems gyventojams.<br>SIPA/„Scanpix“ nuotr.
Šimtai gelbėtojų rizikavo gyvybe, kad padėtų bėdos ištiktiems gyventojams.<br>SIPA/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 21, 2023, 11:03 PM, atnaujinta May 22, 2023, 11:29 AM

Dramatiška situacija Italijoje šiomis dienomis buvo ir turistų, tarp jų ir lietuvių, itin mėgstamoje Adrijos jūros pakrantėje.

Vanduo taip pat užtvindė garsųjį Riminio kurortą, nuplaudamas poilsiautojams jau paruoštus paplūdimius.

Ekspertai sako, kad šios stichinės nelaimės priežastis – per dvi paras staiga iškritęs 100 metų neregėtas lietaus kiekis.

O tokios gamtos pamokos susijusios su klimato kaita ir kartosis vis dažniau.

Regionas parklupdytas

Gegužės vidurys Italijos Emilijos-Romanijos regione įprastai reikšdavo įsibėgėjantį vasaros sezoną, kai poilsiautojai puikiais paplūdimiais garsėjančioje Adrijos jūros pakrantėje jau galėdavo mėgautis šiltais saulės spinduliais.

Dabar čia – vien vanduo ir audringos jūros išmestos šiukšlės bei nuolaužos.

Artėjančią vasarą primena tik turistams ruoštų pavėsinių nuo saulės stiebai, apsemti jūros. Smėlio beveik nematyti, daug kur jį prarijo šėlstančios bangos.

Emilijos-Romanijos regionas, parklupdytas smarkių liūčių ir dėl jų išsiliejusių upių, skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Neišvengta ir žmonių aukų – dauguma nuskendo stipria srove tekėjusiose purvo upėse, bandydami gelbėtis nuo kylančio vandens.

Vienos Vokietijos pilietės kūnas rastas paplūdimyje. Manoma, kad jį galėjo atnešti pakilusios upės srovė.

Apie 20 tūkst. žmonių buvo priversti evakuotis. Be poilsio dirbę gelbėtojai juos plukdė upėmis virtusiomis gatvėmis ar kėlė sraigtasparniais tiesiai nuo stogų, tarp jų – kūdikius, vaikus ir nėščias moteris.

Tragedijos simboliu tapo nuotrauka, kurioje policijos pareigūnas, iki pažastų įbridęs į vandenį, ant pečių neša garbaus amžiaus senolį, būtiniausią savo turtą susidėjusį į mažą plastikinį maišelį.

Kylant vandeniui tarnybos buvo įspėjusios žmones jokiu būdu neiti į rūsius, kuo greičiau palikti namų pirmuosius aukštus ir pagalbos laukti viršutiniuose arba lipti ant stogo. Taip pat liepta be svarbaus reikalo nebūti gatvėse, o evakuotiems iš apsemtų būstų uždrausta į juos grįžti, kol potvynis galutinai neatslūgs.

Kalba apie apokalipsę

Skaičiuojama, kad regione per liūtis patvino daugiau kaip 20 upių, kurios kartu su lietumi apsėmė 34 savivaldybes.

Kai kurios vietovės buvo pasiekiamos tik valtimis. Sutriko traukinių ir autobusų eismas, griuvo tiltai, vietomis teko uždaryti autostradą, be elektros liko 50 tūkst. vartotojų.

Pranešama, kad žemdirbyste garsėjančiame regione užtvindyta dešimtys tūkstančių hektarų, kuriuose augo vaisiai, daržovės bei grūdai. Žemdirbių asociacijos duomenimis, daugiau nei 5 tūkst. ūkių atsidūrė po vandeniu, buvo panardinti šiltnamiai, daržai, fermos ir arklidės, kuriose skaičiuojami nuskendę gyvuliai.

„Mano ūkis yra Banjakavalo zonoje ir jau nukentėjo nuo potvynio prieš dvi savaites, bet šįkart užlietas 50 kartų didesnis plotas.

Augalai yra po stipraus streso laikotarpio, nes jų šaknys jau mirko vandenyje. Dabar labai didelė tikimybė, kad derlius žus. Kalbant apie daržoves, jau galime matyti negyvus laukus, į kuriuos tiesiog įsiveržė purvas, dumblas, šakos, rąstai ir šiukšlės“, – apie situaciją pasakojo vietinis žemdirbys Luigi Bosi.

Taip pat teko atšaukti sekmadienį Imolos mieste suplanuotą „Formulės 1“ lenktynių etapą.

„Mintimis esame su visais, kurie nukentėjo nuo smarkių liūčių ir potvynių nuostabiame Emilijos-Romanijos regione. Tikimės, kad jūs visi rasite jėgų ir būsite saugūs šiuo sunkiu metu“, – užuojautą reiškė olandų lenktynininkas Maxas Verstappenas.

Užtvindytų miestų, esančių tarp Bolonijos ir Riminio, vadovai kalbėjo apie apokalipsę, kurios neregėjo šimtmečius.

„Situacija labai rimta, sudėtinga ir vienija visą Emiliją-Romaniją. Mes išgyvename didžiulę dramą. Forli miestas nukentėjo nuo vienu metu patvinusių trijų upių. Tai potvynis, kurio neteko matyti per pastarųjų 200 metų istoriją, su pražūtingomis pasekmėmis ir miestui, ir visai teritorijai. Perpildytos upės tiesiog perlipo krantus tokia galinga vandens mase, kurios neįmanoma apibūdinti“, – sakė bene labiausiai nuo stichijos nukentėjusio Forli meras Gianas Luca Zattini.

Prilygino žemės drebėjimui

Pagalba parklupdytai Emilijai-Romanijai nedelsiant atskubėjo iš kitų aplinkinių regionų, kurie siuntė ne tik gelbėtojus. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti žinutės iš privačių asmenų, siūlančių atverti savo namų duris tiems, kurie negalės dar kurį laiką grįžti į apsemtus namus.

Emilijos-Romanijos regiono vadovas Stefano Bonaccini prilygino situaciją žemės drebėjimui, kuris, nors ir nesugriovė tiek daug pastatų, daugybę namų, parduotuvių, fabrikų pavertė purvo ir dumblo rezervuarais. Baiminamasi, kad po tokio vandens kiekio gali grėsti nuošliaužos ir pastatų griūtis.

„Likus kelioms dienoms iki 2012-aisiais įvykusio žemės drebėjimo metinių nedvejodamas sakau, kad susiduriame su dar vienu žemės drebėjimu, – sakė Emilijos-Romanijos regiono prezidentas S.Bonaccini. – Kaip ir žemės drebėjimo atveju, mes viską atstatysime. Pasakėme vyriausybei, kad mums reikia ne tik daugiau išteklių, bet ir operatyviai priimtų teisinių normų. Institucijos turi visomis išgalėmis stengtis būti arčiau žmonių.“

Būtent žmonėms, anot regiono vadovo, stengiamasi padėti pirmiausia. Vėliau bus skaičiuojami kiti materialiniai nuostoliai, kurie, kaip pranešama, sieks kelis milijardus eurų.

Į nukentėjusią zoną ketino vykti ir Italijos kultūros ministrė Lucia Borgonzoni, neabejojanti, kad didžiulių nuostolių patyrė ir kultūros paveldas.

„Šiuo metu prioritetas – gyventojų saugumas. Vietiniai Kultūros ministerijos biurai stebi kultūros vertybes, kurioms gresia pavojus ar kurios yra pažeistos, kad galėtų įsikišti, kai tik baigsis šis pirmasis ekstremalios situacijos etapas“, – sakė ministrė L.Borgonzoni.

Klimato kaitos pasekmė

Ekspertai sako, jog pagrindinė upių išsiliejimo priežastis ta, kad per 48 val. iškrito kone pusės metų lietaus kiekis. Kai kur jo lygis siekė net 200–300 mm.

Be to, šiame regione upių vanduo jau buvo pakilęs dėl gegužės pradžioje vykusių liūčių. Šis mėnuo visoje Italijoje buvo neįprastai šaltas ir lietingas, labiau primenantis rudenį negu artėjančią vasarą.

„Kai kuriose vietovėse iškrito 200 mm lietaus. Pridėkime jį prie pirmosios gegužės savaitės kritulių – gauname 500 mm lietaus, kai per ištisus metus Emilijoje-Romanijoje iškrinta apie 1000 mm. Visa tai negali nesukelti hidraulinės sistemos krizės, nepaveikti gyvenamųjų teritorijų, nes sausra beveik sucementuoja dirvožemį: vanduo teka dideliu greičiu ir niokoja tai, su kuo susiduria“, – sakė civilinės saugos ministras Nello Musumeci.

Dėl šios baisios stichinės nelaimės antradienį šaukiamas specialus Italijos ministrų tarybos posėdis. Šalies vadovai tikino, kad regiono bėdoje nepaliks, ir dėkojo su didžiuliu atsidavimu dirbusiems gelbėtojams.

„Esu labai dėkinga vyrams ir moterims, kurie šiomis valandomis dalyvavo gelbėjimo operacijose, kad padėtų nuo atšiaurių orų nukentėjusiems gyventojams, rizikuodami savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus. Ačiū už nuostabų darbą“, – kalbėjo Italijos premjerė Giorgia Meloni.

Politikai įspėjo, kad prie tokių nelaimių teks priprasti.

„Pamatę tokius vaizdus negalėsime svarstyti, ar tai įvyks ir pas mane, bet klausime – kada tai įvyks? Tai, ką matome Emilijoje-Romanijoje, prieš kurį laiką įvyko ir Iskijos saloje. Tai gali atsitikti nuo Trentino iki Sicilijos.

Mes turime priprasti gyventi su klimato kaita, ilgomis sausromis ir labai trumpais lietaus laikotarpiais“, – teigė civilinės saugos ministras N.Musumeci.

Klimatologai sako, kad nors gegužės mėnuo Italijoje buvo neįprastai vėsus ir lietingas, klimato kaita ir šalį pastaraisiais metais kamavusios sausros šiuo atveju turėjo lemiamą vaidmenį, nes sausa žemė nebegali sugerti gausaus vandens.

„Tai reiškinys, kuris gegužės mėnesį pasitaiko labai retai. Tokios intensyvios liūtys paprastai būna rudens laikotarpiu.

Pas mus šalti orai, ateinantys iš šiaurės rytų, kitoje Europos pusėje jie daug šiltesni. Šis temperatūrų skirtumas pritraukia drėgną orą iš pietų, kuris koncentruojasi ties Adrijos jūra. Štai kodėl fiksuojame tokius intensyvius gamtos reiškinius. Šios smarkios liūtys yra po labai sauso laikotarpio, kuris truko kone metus“, – stichijos priežastis aiškino klimatologė Marina Baldi.

Potvyniai ir sausros – vienas kitą papildantys reiškiniai. Ištisus mėnesius žemė prarado drėgmę, išdžiūvusi ji nebegali sugerti lietaus vandens, milžiniškas jo kiekis pastarosiomis dienomis nuteka išsausėjusiais paviršiais, atverdamas kelią potvyniams.

Esame ant svarstyklių: viena vertus, mums reikėjo vandens, bet jo sulaukėme per daug.

Kai žvelgi apibendrintai, viskas iš esmės krypsta į neigiamą pusę“, – klimato kaitos įtaką patvirtino kitas ekspertas Massimiliano Pasqui.

Sinoptikai prognozuoja, kad kitą savaitę gausūs lietūs nurims, o vasarą Italijoje žada didžiulę karščio bangą, kuri vėl neleis ramiai atsikvėpti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.