Darbininkai migrantai siunčiami atstatyti sugriautų miestų Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, kasti tranšėjų ir kariauti, tačiau jau kaip užverbuoti belaisviai.
Daugiausiai juos verbavo „Wagner“ grupuotė Rusijos kalėjimuose. Daugelis užverbuotų kalinių žuvo Ukrainoje, o jų šeimos jau kelis mėnesius bando bent jau susigrąžinti savo artimųjų kūnus į tėvynę.
Apeina sankcijas
Kirgizijoje viename pagrindinių sostinės Biškeko turgaus drabužių skyriuje anksčiau buvo lengva rasti amerikietiškų uniformų – batų, švarkų, kelnių – atvežamų į turgų iš amerikiečių karinės bazės, kuri iki 2014 m. veikė Manaso oro uoste netoli Biškeko. Dabar amerikietiškų prekių gretose nėra, pardavėjai sąžiningai prisipažįsta, kad užsako replikas iš Kinijos: paklausios yra taktinės kuprinės, išsikrovimo priemonės, tie patys bridžai, pirštinės.
Vienos iš išparduotuvių savininkas BBC aprodė eiles batų ir nuo lubų kabančių kamufliažinių kuprinių ryšulius. Žurnalistams jis teigė, kad ši prekė paklausi tarp įvairių klientų: medžiotojų, žvejų bei dažasvydžio žaidėjų. Tačiau prieš kelis mėnesius atsivėrė nauja rinka – Rusija.
„Į krovinį pakrauname po 1 500 vienetų kiekvienos prekės ir siunčiame į Rusiją. Rugsėjį paklausa labai išaugo, tačiau dabar ji šiek tiek sumažėjo“, – BBC sakė išparduotuvės savininkas.
Kas konkrečiai užsako amerikietiškos karinės avalynės ir kuprinių kopijas, parduotuvės savininkas nepasakė, tačiau patikino, kad tai „paprasti žmonės“, o ne valstybinės įmonės.
Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms įvedus sankcijas Rusijai, Kremlius ėmė didinti reikalingų prekių siuntas per Centrinės Azijos šalis – ypač Kirgiziją, kaip aiškiai matyti iš atvirų Kirgizijos nacionalinio statistikos komiteto duomenų.
Pavyzdžiui, 2022 m. Rusija iš Kirgizijos nupirko elektroninių integrinių grandynų už 449 tūkst. JAV dolerių (405 tūkst. eurų), kuriems buvo taikomas 10-asis ES sankcijų paketas, ir elektrinių detonatorių už 889 tūkst. JAV dolerių.
Kirgizija į Rusiją importuoja ir grynuosius dolerius. Eksportas buvo toks didelis, kad 2023 m. sausio mėn. ministrų kabinetas įvedė valiutos eksporto apribojimą. Didžiausios Rusijos prekyvietės jau įkūrė sandėlius Biškeke – 2022 m. Kirgizijos prekyba su Rusija išaugo 40 proc.
„Prasidėjus karui, Rusijoje neįvyko jokių struktūrinių pokyčių, ji bando naudoti visas tas pačias priemones, kurias turėjo po ranka, tik kitais tikslais“, – sakė politikos tyrimų centro „Carnegie“ ekspertas Temuras Umarovas.
2022 m. V. Putinas aplankė visas regiono šalis, kurios tapo svarbiais importo šaltiniais.
„Jei pažvelgsime, kaip per pastaruosius 30 metų vystėsi šiuolaikinė Rusija, ir pažvelgsime į visus pagrindinius objektus, kurie iškilo Rusijoje, įskaitant beprotiškus Sočio olimpinių žaidynių projektus, pamatysime, kad prie jų daug prisidėjo migrantai iš Vidurinės Azijos šalių. O dabar, kai Rusija turi kitų prioritetų ir griauna Ukrainos miestus, o paskui aneksuotose teritorijose atstato savo pačios sugriautus objektus, ji panaudoja visus tuos pačius išteklius, kuriuos naudojo ir prieš karą“, – pabrėžė T.Umarovas.
„Mus laiko antrarūšiais piliečiais“
Pasak žurnalistų, išėjus iš Ošo turgaus, galima išvysti eilę mikroautobusų, išvažiuojančių iš Biškeko į įvairius Rusijos miestus: Orenburgą, Samarą, Penzą, Surgutą ir Maskvą. Kelionė trunka kelias dienas su nakvyne autobuse, o kartais ir pakelės kavinėse, tačiau jos kaina – tik 5–6 000 Kirgizijos somų (maždaug 55 eurai).
Rusijoje gyvena milijonas kirgizų migrantų, o jų siunčiamos perlaidos sudaro trečdalį Kirgizijos BVP.
„Žmonės, kuriems jie siunčia šiuos pinigus, juos išleidžia trumpalaikėms būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, drabužiams, maistui, renginiams organizuoti, vestuvėms ir panašiai“, – aiškina Temuras Umarovas. Pasak jo, tokia padėtis lemia Kirgizijos politinę priklausomybę nuo Rusijos.
Vairuotojo, vežančio keleivius į Rusiją, teigimu, kirgizai ten laikomi antrarūšiais žmonėmis. Nepaisant to, keleivių srautas į Rusiją nemažėja: kasdien iš čia išvyksta penki-septyni mikroautobusai, kiekviename jų – apie 20 keleivių.
„Mes jau muitinėje: jei nori, mus praleidžia, jei nenori, mūsų neįleidžia. Štai ir viskas, mes tik sėdime ir laukiame“, – sakė mikroautobuso vairuotojas Danijaras.
„Rusija šioje situacijoje gauna dalį naudos – Centrinės Azijos turimas gyventojų perteklius labai gerai dera su trūkumais, kuriuos Rusija turi darbo jėgos atžvilgiu. Ir būtent šie žmonės yra pasirengę už daug mažesnius pinigus atlikti tą patį darbą, kurio nenori atlikti Rusijos visuomenė“, – BBC tvirtino T.Umarovas.
Rusijoje migrantai iš Kirgizijos dažniausiai dirba statybose ir prekyboje, tačiau Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, karas tapo „darbu“, pritraukiančiu gyventojus iš Vidurio Azijos valstybių.
Rugsėjo 20 d., dieną prieš Rusijai paskelbiant „dalinę“ mobilizaciją, Dūma trečiuoju svarstymu priėmė pilietybės įstatymo pataisas – kitų valstybių piliečiams dabar tereikia vienus metus pagal kontraktą tarnauti šalies kariuomenėje, kad galėtų gauti Rusijos pilietybę. Anksčiau ši procedūra truko trejus metus.
Be to, Vidurinės Azijos piliečiai, atvykę į Rusiją užsidirbti pinigų, yra samdomi kasti tranšėjų Belgorodo srityje ir okupuotose teritorijose Ukrainoje.
Registracija vykdoma prievarta
Daug metų Maskvoje advokatu dirbęs kirgizas Mirlanas (vardas pašnekovo prašymu pakeistas) savo darbo praktikoje susidūrė su įvairiomis bylomis. Jis savo darbo karjerą pradėjo nuo suteikiamos pagalbos atvykusiems iš Kirgizijos dėl privalomos migrantų registracijos. Paskui Mirlanas ėmėsi nagrinėti administracines bylas.
„Neteisėtai sulaikytas, nesuteiktas vertėjas...“ – apie savo klientų teisių pažeidimus pasakojo Mirlanas. Vėliau kartu su advokatais teisininkas jis ėmėsi nagrinėti ir baudžiamąsias bylas.
„Nesakysiu, kad užsiėmėme kažkokia žmogaus teisių apsauga – tiesiog padėjome savo piliečiams“, – sakė jis. Advokatas ir toliau palaikė ryšį su savo klientais net ir po nuosprendžio paskelbimo, kai migrantai jau atlikinėjo bausmę kalėjimuose. 2022 m. vasarą jis sužinojo, kad „Wagner“ verbuoja kalinius iš Kirgizijos.
„Iš pradžių jie tiesiog pradėjo atkakliai jų prašyti. Pavyzdžiui, yra sąlygos, gauti amnestiją, kad jus paleistų anksčiau laiko. Jie tarėsi su mumis. Bet po rugsėjo 28 d. jie prisijungdavo prie grupuotės ne tik savanoriškai, bet jie („Wagner“ – red.past.) juos (kirgizus – red.past.) registravo prievarta.
Spalio pradžioje mums paskambino mūsų klientas. <...> Paskambino mums (iš įkalinimo įstaigos – red.past.) ir pasakė, kad (atvykus verbuotojams – red.past.) kaliniai buvo atskirti – jie atskyrė visus atvykėlius – kirgizus, uzbekus, tadžikus, patalpino juos į atskirą pastatą ir pareikalavo pasirašyti (sutartį – red.past.). Argumentai buvo tokie: „Čia jūs valgote nemokamai, bet turite atidirbti. O kaip jūs turite atidirbti? Jūs turite eiti (į karą – red.past.), o kai grįšite, mes jus amnestuosime ir būsite laisvi“, – pasakojo jis.
Radijas „Azattyk“, priklausantis žiniasklaidos grupei „Radio Free Europe“, taip pat pranešė apie bandymus užverbuoti Kirgizijos piliečius, šiuo metu atliekančius bausmę Rusijos kolonijose. Vieno iš Sverdlovsko srityje bausmę gavusio kalinio tėvas žurnalistams pasakojo, kad kaliniai buvo perkelti į griežto režimo baraką, iš jų buvo atimtas vanduo ir maistas ir jie buvo priversti pasirašyti sutartį su „Wagner“.
Rugsėjo pradžioje „Wagner“ verbuotojai apsilankė ir Kalugos srities kolonijose.
„Rugsėjo 7 d. Kalugos srities griežto režimo Tovarkovo kalėjimo Nr. 3 recidyvistai buvo pastatyti į paradinę aikštelę iš karto po to, kai sraigtasparniu nusileido „Wagner“ vadovybė. <...> J.Prigožinas kalbėjo nuo pakylos, agituodamas užsirašyti savanoriais į Donbasą. <...> kalbėtojas neslėpė savo praeities, paprastus žodžius maišydamas su įžūliais keiksmažodžiais“, – savo kanale rašė buvęs Maskvos srities Serpuchovo rajono vadovas Aleksejus Šestunas.
Sprendžiant iš pokalbių ir kalinių, atliekančių bausmę Medyno 4-ojoje pataisos darbų kolonijoje, artimųjų pasakojimų, pagrindinė grupė žmonių iš kolonijos buvo išsiųsta rugpjūčio 28 d. Pirmąsias savaites kaliniai praleido „mokomojoje stovykloje“, kuri truko vos kelias savaites, o ne vėliau kaip rugsėjo pabaigoje išvyko į Bachmuto sritį.
Sausio mėnesį nuteistųjų artimieji pradėjo gauti pirmuosius laidotuvių mirties liudijimus. Mirties datos buvo įvairios – kai kurie mirė lapkričio mėnesį, kai kurie – spalio mėnesį, o kai kurie – rugsėjo 25 d., iškart po „mokomosios stovyklos“.
„Netrukus grįšiu namo“
Nurbekas (vardas pakeistas jo šeimos prašymu) įprastai iš kolonijos žmonai Gulkan skambindavo vakarais. Tačiau po 2022 m. vasario 24 d. jų pokalbiuose dažniau pasitaikydavo karo tema. Paprastai pora susiskambindavo porą kartų per savaitę, bet spalio viduryje Nurbekas pradėjo skambinti dažnai.
Vieno skambučio metu Nurberkas pranešė, kad greitai sugrįš namo, jo teigimu, tai nutiks vasario mėnesį.
„Maniau, kad jis padarė kokį nors gerą darbą ir bus lygtinai paleistas. Jis buvo įpusėjęs bausmę, todėl iškart taip pagalvojau. Bet norėdama išvengti neigiamo atsakymo, kad tai tik pokštas, net nesivarginau klausti, kaip jis bus paleistas“, – prisiminė Gulkan.
Nurbekas iš kolonijos daugiau niekada nepaskambino. Dar 2017 m. vyras išvyko dirbti į Rusiją, o po metų paskui jį išvyko ir sutuoktinė Gulkan.
„Vyras ieškojo sau palankesnės aplinkos. Mes čia turėjome darbą, ir jis dirbo, ir aš dirbau, bet, tiesą sakant, to, ką uždirbome čia (Biškeke – red.past.), užteko tik maistui nusipirkti. Taigi išvykome ten (į Rusiją – red.past). Mūsų planas buvo nusipirkti nuosavą namą, grįžti į tėvynę ir ten jau gyventi“, – pasakojo Nurberko žmona.
2019 m. Nurbekas ir Gulkan kartu su kitais migrantais iš Kirgizijos gavo užsakymą remontuoti ir įrengti namus Kalugos srityje Rusijoje. Vieną vakarą tarp darbininkų kilo ginčas. Nurbekas su pažįstamu išėjo į lauką, kilo muštynės – Nurbekas trenkė pažįstamam asmeniui su buteliu, pataikė į dilbio veną, ir vyras mirė nukraujavęs.
2019 m. gruodį teismas nuteisė Nurbeką aštuonerius metus kalėti pataisų ir jis išvyko atlikti bausmės į Kalugos srities 4-ąją pataisos darbų koloniją. Gulkan važiuodavo jo aplankyti, tačiau 2022 m. rugpjūtį Nurbekas staiga griežtai uždraudė jai jį lankyti: „Nedaryk to. Tol, kol aš pasakysiu daryti kitaip.“
„Išsiųstas į skerdyklą“
Nutrūkus ryšiui su Nurbeku, Gulkan iš pradžių paprasčiausiai laukė. Kai Naujųjų metų išvakarėse vyras nepaskambino, ji sunerimo ir nuskubėjo į kalėjimą pasimatyti, tačiau to padaryti nespėjo.
Sausio 21 d. Gulkan į „WhatsApp“ programėlę gavo žinutę: „Brangioji Gulkan! Prašome priimti mūsų užuojautą! Nurbekas žuvo Donecko srityje, Artemovsko mieste. Norime pranešti, kad jo tėvas sutiko, kad jis būtų palaidotas Šlovės alėjoje Maskvoje. Jis atsisakė piniginės kompensacijos. Daugiau informacijos gausite iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos“.
„O aš skaitau ir nesuprantu. Ką jis turi bendro su Rusijos Federacijos gynybos ministerija? Jis atlieka bausmę Kalugos srityje, jis yra kalinys. Kaip jis ten pateko? Skaitau, nesuprantu, matau jo pavardę, duomenis, bet lyg apie svetimą žmogų“, – skaudžią žinutę prisiminė moteris.
Žinutė atėjo iš Gulkan pažįstamo adresato, jos dėdės Urbeko, kuris gyveno ir dirbo Biškeke. Ji bandė jam paskambinti, bet jis jau buvo užblokavęs moters numerį.
Prie žinutės buvo pridėti du failai – juodai baltos mirties liudijimo, išduoto „Luhansko liaudies respublikos teisingumo ministerijos“, kopijos nuotrauka. Jame buvo nurodyta, kad vyras „mirė Artemovsko mieste“ spalio 24 d. Dokumente „dėl vienkartinės piniginės kompensacijos išmokėjimo“ mirties priežastis buvo nurodyta – „šautinės žaizdos liemens ir apatinių galūnių srityje su kūno dalių sunaikinimu“.
Gulkan nusprendė nueiti į arčiausiai jos namų esantį karinės registracijos ir šaukimo skyrių: „Tada jau verkiau, buvau isterijoje. Jie pradėjo klausinėti: „Ar jis yra sutartininkas? Ar savanoris? Iš kokio regiono? Iš mūsų karinės registracijos ir šaukimo tarnybos?“.
Moteris jiems papasakojo, kad Nurberkas atliko bausmę kalėjime Kalugos srityje.
„Ak, na, tai per „Wagner“. Jis ne mūsų linijoje. Ten jį nuveža kompanija“, – patikino ją registracijos centre. Karinės įskaitos karininkas ant popieriaus lapo užrašė „Wagner centras“ ir liepė Gulkan internete susirasti telefono numerius.
„Tada pirmą kartą išgirdau apie šią bendrovę „Wagner“, – prisiminė ji. – Ir nuo tos dienos prasidėjo mano nesibaigiančios paieškos.“
Bandydama susisiekti su „Wagner“, Gulkan rado Rakhat Abdibalijevos kontaktus – jos sūnus Ajanas Ališerovas taip pat atlikinėjo bausmę kolonijoje Rusijoje, pasirašė sutartį su samdinių kompanija ir 2023 m. sausio pradžioje mirė netoli Bachmuto. Tačiau jo kūnas buvo atiduotas motinai.
„Jis tiesiog buvo išsiųstas į skerdyklą“, – teigė mirusio Ajano motina. Lėktuvas su 28 metų Ajano Ališerovo kūnu nusileido pietinėje Kirgizijos sostinėje Oše sausio 22 d. – karstas iš Maskvos buvo gabenamas keleiviniu skrydžiu krovinių skyriuje.
2022 m. rudenį, kai Ajanas veikiausiai pasirašė sutartį su „Wagner“, kovotojai jau buvo apgulę Bachmutą. Buvo vis daugiau įrodymų apie grupuotės vykdomas žudynes prieš paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius ir grupuotės samdinius, įskaitant vaizdo įrašus su „Wagner“ kovotojų kūnais, kurie buvo išmėtyti laukuose prie Soledaro ir Bachmuto.
Rakhat dar prieš užverbavimą bandė iškovoti, kad jos sūnus iš Mordovijos kolonijos Rusijoje būtų perkelas į Kirgiziją. 2022 m. sausio 24 d. Kirgizijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme buvo išnagrinėta jo byla, tačiau Ajanas ir toliau liko sėdėti Rusijos kalėjime. 2022 m. spalį jis paskambino motinai ir pasakė, kad po šešių mėnesių grįš namo.
Tačiau 2023 m. sausį Rakhat gavo žinutę per susirašinėjimo programėlę „Whatsapp“, kad jos sūnus mirė. Žuvusiojo motinai Rahat buvo perduotas šimtas tūkstančių rublių grynaisiais (apie 1 tūkst. eurų), sūnaus dokumentai ir apdovanojimai.
„Mano sūnus nebuvo Rusijos pilietis, jis atlikinėjo bausmę kalėjime. Kaip jis buvo išvežtas į karą? <...> Juk mūsų (kirgizų – red.past) žmonių kalėjimuose nelaiko žmonėmis...“, – retorinį klausimą uždavė ji.
Skaičių nekomentuoja
Aukščiausi Kirgizijos pareigūnai niekaip nekomentavo savo šalies piliečių žūties per karą Ukrainoje. Pasirodė informacijos, kad į karą įsitraukę kirgizai teisiami. Gegužės 17 d. 31 metų Kirgizijos pilietis, išvykęs kariauti į Ukrainą Rusijos pusėje, Biškeke buvo nuteistas 10 metų kalėjimo.
Anksčiau šalies Nacionalinio saugumo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą pagal panašų straipsnį prieš Kirgizijos piliečius, kovojančius Ukrainos pajėgų pusėje.
Gegužės viduryje kapinėse, kuriose palaidotas Nurbekas, jau buvo 74 kapai, lyginant su 22 kapais vasario mėnesį. Iš viso BBC Rusijos tarnybai pavyko rasti šešias anksčiau nežinomas kapines, kuriose palaidoti „Wagner“ samdiniai – Frajanove prie Maskvos, prie Luhansko ir Novosibirsko, Irkutsko, Sverdlovsko ir Samaros srityse.
Iš viso per karą Ukrainoje Rusijos pusėje žuvo mažiausiai 93 Vidurinės Azijos šalių piliečiai: 19 iš Kirgizijos, 34 iš Uzbekistano ir 40 iš Tadžikistano. Kartais žuvusiųjų šeimoms pavyksta parsigabenti jų kūnus namo iš Rusijos.
