Miuncheno Oktoberfestas buvo pačiame įkarštyje, kai Vokietijos leidinys „Deutsche Welle“ susitiko su Vasilijumi (netikras vardas) ramiame parke Bavarijos miesto pietų Vokietijoje pakraštyje. Vokietijoje jis buvo vos mėnesį. Jis buvo vienas iš nedaugelio rusų dezertyrų, galėjusių legaliai atvykti į šalį.
Rusas sakė, kad Vokietijoje jaučiasi saugus, tačiau nerimauja dėl savo šeimos namuose, todėl ir nepanoro atskleisti savo tikrojo vardo.
Jaunuolis, kuris karo akademijoje mokėsi šaulio specialybės ir buvo pasirašęs kelerių metų tarnybos sutartį, sakė, kad jau seniai nusivylė kariuomene ir anksčiau bandė iš jos pasitraukti, tačiau 2022 m. vasario 24 d. įvykusi plataus masto invazija į Ukrainą tapo lūžio tašku.
Jam buvo duotas įsakymas vykti į frontą. „Ruoškitės, mums jau trūksta žmonių“, – skambutį iš kariuomenės prisiminė jis. Tačiau vaikinas atsisakė vykti, pasakęs viršininkams, kad yra ukrainiečių kilmės. „Mano tėvas yra ukrainietis. Nesiruošiu kovoti prieš savo tautą“, – sakė Vasilijus.
Nepaisant įvairių grasinimų, jis neišvyko ir nebuvo atleistas. Tačiau jei jau iki karo Rusijos kareiviams buvo sunku palikti kariuomenę, tai padaryti Rusijos vadovui Vladimirui Putinui paskelbus „dalinę“ mobilizaciją tapo beveik neįmanoma. Už kareivinių palikimą be leidimo grėsė 10 metų kalėjimo, už dezertyravimą – 15 metų.
„Nebuvo jokios išeities, – sakė Vasilijus. – Man paskambino vadas ir pasakė, kad arba aš eisiu į karą, arba prieš mane bus pradėta teisminė procedūra ir aš vis tiek būsiu pasodintas už grotų ir išsiųstas į karą.“
Tuomet jis nusprendė išvykti.
Armėnija arba Kazachstanas
Nevyriausybinė organizacija „Idite lesom“ (liet. „Eikite į mišką“), padedanti rusams išvengti šaukimo į kariuomenę, teigė žinanti mažiausiai 500 rusų kareivių, kurie po mobilizacijos paskelbimo dezertyravo ir paliko šalį. Ji pridūrė, kad šis skaičius tikriausiai yra daug didesnis, nes toli gražu ne visi dezertyrai į juos kreipėsi.
Dauguma jų išvyko į Armėniją arba Kazachstaną, pavyzdžiui, ryšių karininkas Viktoras (vardas taip pat pakeistas). Priešingai nei Vasilijus, Viktoras iš tiesų kovojo Ukrainoje. Kalbėdamas iš Kazachstano sostinės Astanos, jis pasakojo „Deutche Welle“, kad anksčiau nesėkmingai bandė pasitraukti iš kariuomenės, o 2022 m. vasarį buvo išsiųstas dalyvauti pratybose Krymo pusiasalyje, kurį 2014 m. neteisėtai aneksavo Rusija.
Jo dalinys dalyvavo plataus masto invazijoje į Ukrainą.
„Jie mus pažadino 5 val. ryto. Sustatė į eiles ir pasakė: „Tai vyksta“. Tačiau jie nesakė, kas, – prisimena jis. – Šiuo metu buvo neįmanoma atsisakyti. Jei eitume į priekį, į mus šaudytų ukrainiečiai, o jei grįžtume atgal, mus sugautų mūsų žmonės.“
Ukrainos teritorijoje jis liko iki vasaros. „Mačiau, kaip buvo vykdomos egzekucijos karo belaisviams, ir girdėjau, kaip mūsų dalinių vadai davė atitinkamus įsakymus, tačiau nieko panašaus į tai, kas įvyko Bučoje, mes neturėjome“, – tvirtino jis. Rusas sakė, kad apie civilių žudynes Ukrainoje išgirdo tik 2022 m. balandžio pabaigoje, kai turėjo prieigą prie interneto. „Po to pradėjau daug ką permąstyti“, – sakė jis.
„Manėme, kad V. Putinas yra žudikas ir vagis, bet ne beprotis“
Jevgenijus, specialiojo rusų dalinio karininkas iš neturtingos šeimų, kuris jaunystėje įstojo į kariuomenę, kad pakeltų savo socialinį statusą, taip pat buvo išsiųstas dalyvauti pratybose pasienyje su Ukraina 2022 m. vasarį.
„Tikėjomės ir tikėjome, kad karo nebus, – prisiminė jis. – Manėme, kad V.Putinas yra žudikas ir vagis, bet ne beprotis, kuris pradėtų karą. Tačiau pasirodė kitaip.“
2022 m. vasario 24 d. Jevgenijaus būrys kirto Ukrainos sieną ir galiausiai pateko į Brovarų miestą į rytus nuo Ukrainos sostinės. „Mums buvo labai liūdna. Kovo 30 d. žuvo visas dalinys... Kai priartėjome prie Kijevo, nustojome imti belaisvius, nes neturėjome kaip juos pargabenti į Rusiją, todėl jie buvo nužudomi“, – sakė jis ir tikino, kad Ukrainos pusė darė tą patį.
Jevgenijus tvirtino, kad žudynėse nedalyvavo: „Esu pasirengęs stoti prieš teismą. Mano sąžinė švari. Taip, aš kovojau, šaudžiau, bet į mane taip pat šaudė ir aš taip pat noriu gyventi.“
Po nesėkmingo Rusijos puolimo prie Kijevo Jevgenijaus dalinys buvo perkeltas į Donbasą. Jis buvo pasiruošęs imtis didelių veiksmų, kad pabėgtų nuo kariuomenės, net šovė sau į koją: „Mes sužeidėme vienas kitą prie kažkokių ukrainiečių pozicijų ir pasakėme, kad į mus šaudė. Mumis patikėjo ir išsiuntė į ligoninę Rusijoje.“
Bijo ekstradicijos į Rusiją
Rugpjūčio viduryje Viktoras buvo išleistas atostogų. Grįžęs į kareivines, jis bandė atsistatydinti, bet nespėjo to padaryti iki 2022 m. rugsėjo mėn. paskelbtos „dalinės“ mobilizacijos. Jis, kaip ir Jevgenijus, pabėgo į Kazachstaną.
Kadangi Rusijoje jiems abiem iškelta baudžiamoji byla, jie negali gauti oficialaus darbo Kazachstane. Be to, jiems teko naudotis kitų žmonių vardais, kad gautų banko sąskaitą ar net SIM kortelę. Dar blogiau, jie nerimauja, kad Kazachstanas gali juos išduoti Rusijai.
„Turiu tris galimybes: Prancūzija, Vokietija arba JAV, nes šios šalys išduoda laikinus dokumentus. Nė vienas iš mūsų neturi paso“, – aiškino Viktoras. Jis sakė, kad kreipėsi į kelias Vakarų šalių ambasadas, bet kol kas nesėkmingai.
„2022 m. gegužę Vokietijos vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad dezertyrai iš Rusijos kariuomenės gali gauti pabėgėlio statusą, nes reikia manyti, kad jų dezertyravimas suprantamas kaip politinis veiksmas prieš karą ir jie gali būti politiškai persekiojami“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „Connection e.V.“, teikiančios tarptautinę paramą dezertyrams, vadovas Rudi Friedrichas, kuris paragino Europos Parlamentą ir ES valstybes nares ginti tuos, kurie atsisako kariauti V.Putino karą.
Jis teigė, kad dezertyrams, prisiėmusiems didelę riziką ir atsisakiusiems dalyvauti karo nusikaltimuose, turėtų būti pasiūlytos humanitarinės vizos, nes jie negalėtų prašyti prieglobsčio, nebent jau būtų ES teritorijoje. Jis sakė, kad priešingu atveju jiems beveik neįmanoma ten patekti be paso ar vizos.
Naujas gyvenimas Vokietijoje
Vasilijus galėjo atvykti iš Kazachstano, nors ir neturėjo paso. Jis susirado darbą technologijų įmonėje Vokietijoje, o Vokietijos ambasada jam išdavė laikiną kelionės dokumentą ir darbo vizą. Jis pasakojo, kad nebuvo lengva rasti įmonę, kuri priimtų rusų dezertyrą be dokumentų, tačiau dar sunkiau buvo išvykti iš Kazachstano.
Pirmuoju bandymu jis buvo ištemptas iš lėktuvo, nes buvo rastas tarptautinėje ieškomų asmenų duomenų bazėje. Jis pasakojo, kad jo penkiametė dukra priėjo prie pasienio pareigūnų ir maldavo juos „išleisti tėtį“. Kitą dieną jam pavyko išvykti iš šalies advokato Jernaro Košanovo dėka: „Paaiškėjo, kad yra tam tikros sąlygos, kurios leido tai padaryti“, – nesileisdamas į detales sakė jis.
Vasilijus pratinasi prie gyvenimo ir naujo darbo Vokietijoje. Jis sakė, kad yra dėkingas valdžios institucijoms už suteiktą vizą ir Kazachstanui už tai, kad pagaliau jį išleido. Jis nusprendė paviešinti savo istoriją, nepaisydamas pavojaus savo šeimai Rusijoje, nes tikisi, kad kiti taip pat gaus galimybę pabėgti nuo karo.
„Sakau visiems dezertyrams, visiems, kurie yra fronte, desperatiškai: viskas įmanoma. Jums nereikia kovoti ir grumtis su savo sąžine. Galite atsisakyti dalyvauti šiuose nusikaltimuose“, – ragino jis.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
