Dažnėjantys smūgiai Rusijos teritorijoje sėja rusų baimę: ekspertai įžvelgia perversmo Kremliuje galimybę

Ukrainos specialiosioms pajėgoms atliekant vis daugiau sėkmingų smūgių taikiniams Rusijos teritorijoje – lrytas.lt kalbinti karybos ekspertai sutaria, kad karo perkėlimas į agresoriaus žemę yra didžiulis galvos skausmas ne tik Kremliui, kuris dėl šių atakų yra priverstas silpninti savo pozicijas Ukrainoje, bet ir paskata Rusijos opozicijai bei stiprus psichologinis smūgis visai Rusijos visuomenei.

Ukrainos saugumo pajėgų smūgiai Rusijos teritorijoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Ukrainos saugumo pajėgų smūgiai Rusijos teritorijoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Po drono atakos kilęs gaisras „Novotek“ dujų terminale Ust-Lugos uoste, Leningrado srityje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Po drono atakos kilęs gaisras „Novotek“ dujų terminale Ust-Lugos uoste, Leningrado srityje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Po drono atakos kilęs gaisras „Novotek“ dujų terminale Ust-Lugos uoste, Leningrado srityje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Po drono atakos kilęs gaisras „Novotek“ dujų terminale Ust-Lugos uoste, Leningrado srityje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Rusijos laivai Kryme.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos laivai Kryme.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos „Tarantul“ tipo korvetę Kryme.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos „Tarantul“ tipo korvetę Kryme.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusija lėktuvus aerodromuose saugo padangomis.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusija lėktuvus aerodromuose saugo padangomis.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainos saugumo pajėgos atakavo geležinkelių linijas ir traukinius Sibire.<br>Atvirųjų šaltinių nuotr., lrytas.lt koliažas.
Ukrainos saugumo pajėgos atakavo geležinkelių linijas ir traukinius Sibire.<br>Atvirųjų šaltinių nuotr., lrytas.lt koliažas.
Drono išpuolis Maskvos centre.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Drono išpuolis Maskvos centre.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Dronų sprogimai Maskvoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr., Lrytas.lt koliažas.
Dronų sprogimai Maskvoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr., Lrytas.lt koliažas.
Drono sprogimas virš Kremliaus.<br>Stop kadras.
Drono sprogimas virš Kremliaus.<br>Stop kadras.
Ženklas, draudžiantis dronų leidimą Maskvoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ženklas, draudžiantis dronų leidimą Maskvoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Egidijus Papečkys.
Egidijus Papečkys.
Aurimas Navys.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
Aurimas Navys.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos karys.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos karys.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Avdijivka.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Avdijivka.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Avdijivka.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Avdijivka.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai konstruoja kovinius dronus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai konstruoja kovinius dronus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestas Rusijos Baškirijos srityje.<br>Stop kadras.
Protestas Rusijos Baškirijos srityje.<br>Stop kadras.
„Wagner“ maištas Rusijoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
„Wagner“ maištas Rusijoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos laisvės legiono ir Rusijos savanorių korpuso kariai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusijos laisvės legiono ir Rusijos savanorių korpuso kariai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (30)

Lrytas.lt

Jan 26, 2024, 7:41 AM, atnaujinta Jan 26, 2024, 12:38 PM

Tokių atakų tikslai yra keli, sako karo istorikas, karybos ekspertas Egidijus Papečkys. Vienas iš jų – priversti Rusijos piliečius priešintis režimo vykdomui karui.

„Pirmiausia – perkelti karą ir į Rusijos teritoriją, į agresoriaus teritoriją, – portalui lrytas.lt apie Ukrainos specialiųjų pajėgų smūgių Rusijoje priežastis pasakojo karo istorikas, karybos ekspertas Egidijus Papečkys. – Besiginanti valstybė turi teisę kautis ir priešininko teritorijoje. Dabar Rusijos visuomenėje yra gana nemažas palaikymas tam agresyviam karui prieš Ukrainą, dėl to reikia paveikti tą visuomenės nuomonę, kad sumažėtų palaikymas karui, kad jie pajustų, jog tas karas ir į Rusiją atėjęs.“

„Antra, aišku, labai svarbu ir trikdyti priešą, – pridūrė jis. – Tiek komunikacijas, tiek ginkluotės, raketų, artilerijos sviedinių gamybą, taip pat, ką dažnai matėme, naikinti amunicijos sandėlius, kuro sandėlius, karinius aerodromus, iš kurių kyla lėktuvai atakuoti Ukrainą.“

Atakos Rusijos gilumoje įgauna pagreitį

Po sausio 18 d. įvykdytų sėkmingų bepiločių orlaivių smūgių bendrovės „Novatek“ gamtinių dujų terminalui Leningrado srityje Rusija aplink Sankt Peterburgą dislokavo oro gynybos sistemas S-300. Tai – ženklas, kad į padažnėjusias atakas šalies viduje Rusija žiūri rimtai. Po kelių dienų buvo atakuotas ir naftos terminalas Brianske, tiesa, rusai teigia, kad dronas tik „įlenkė“ rezervuaro sieną.

Gruodį Ukrainos saugumo pajėgos (SBU) taip pat surengė dvi kruopščiai suplanuotas operacijas Sibire, atakuodamos geležinkelio jungtis, traukinius ir sutrikdydamos pagrindinius logistikos maršrutus, o praėjusį trečiadienį nežinomi asmenys Saratovo, Jaroslavlio ir Žemutinio Naugardo srityse sudegino kelias relines spintas geležinkelyje ir kitus objektus, naudojamus Rusijos kariuomenės logistikai. Dėl diversijų buvo paralyžiuotas traukinių eismas centrinėje Rusijos dalyje.

Tą patį mėnesį Ukrainos raketos susprogdino Rusijos desantinį laivą „Novočerkaskas“ bei „Tarantul“ tipo korvetę rusų okupuotame Kryme.

Ukrainos specialiosios pajėgos ir anksčiau taikėsi į Rusijos ginkluotės bei amunicijos sandėlius, karinius aerodromus, kuro saugyklas ir kitą infrstruktūrą, už ką atsakomybę, tiesa, prisiimdavo ne visada.

Ką jau kalbėti apie praėjusį pavasarį sproginėjusius dronus virš Kremliaus bei dangoraižiuose pačiame Maskvos centre.

Svarbūs sąjungininkai

Pasak gynybos ir saugumo eksperto, buvusio specialiųjų pajėgų karininko Aurimo Navio, sėkmingas Ukrainos atakas Rusijoje lemia ne tik šalyje gaminami pažangūs dronai, bet greičiausiai ir su Ukraina bendradarbiaujančių, prieš režimą nusiteikusių rusų pagalba.

„Iš tiesų ukrainiečiai turi pasigaminę savų bepiločių orlaivių, kurie gali pasiekti ir pasiekia taikinius maždaug 700–800 km atstumu, bet, matyt, svarbiausia čia yra tai, kad sugebama vykdyti labai sudėtingas, diversines operacijas Rusijos viduje, matyt, panaudojant tuos pačius Rusijos piliečius, nes be jų pagalbos būtų sudėtinga tą padaryti.

Manau, kad šie visi reikšmingi smūgiai buvo būtent taip ir daromi – įtraukiant tam tikrus Rusijos piliečius, kurie galbūt nėra labai patenkinti Vladimiro Putino vykdomu plataus masto agresyviu karu. Iš kitos pusės, dabartiniai Ukrainos bepiločiai lėktuvai iš tiesų šiuo metu kelia didžiulį galvos skausmą Rusijai, nes ukrainiečiai be Vakarų pagalbos sukūrė technologijas, kurios apeina Rusijos oro gynybą, kuri, be abejo, ir šiaip buvo skysta“, – portalui lrytas.lt sakė A.Navys.

E.Papečkys priduria, kad bepiločiai orlaiviai kai kuriais atvejais gali būti ne tik koordinuojami, bet ir paleidžiami iš pačios Rusijos teritorijos.

„Kai kurie taikiniai iš tiesų yra pakankamai toli nuo Ukrainos, kaip, pavyzdžiui, tas dujų terminalas šalia Sankt Peterburgo. Aišku, Rusijoje pasigirsta kalbų, kad čia neva Vakarai padėjo, omenyje turima Estija, galbūt Suomija, bet realiai tai tokius bepiločius galima paleisti iš pačios Rusijos teritorijos.

Žinome, kad ten veikia ir Ukrainos specialiosios tarnybos, yra gyvenančių ukrainiečių ar V.Putino režimui priešiškų rusų, kurie tiesiog gali tą droną susitverti vietoje, tai nėra labai sudėtinga. Taigi tas dronas ne iš Ukrainos galbūt į Leningrado sritį skrido, galbūt jis buvo iš tos pačios Leningrado srities ir paleistas“, – svarstė ekspertas.

Be Vakarų pagalbos Ukraina ne tik gamina bepiločius orlaivius, bet ir vykdo šias sudėtingas operacijas Rusijos viduje, teigia A.Navys.

„Tiek NATO, tiek atskiros aljanso šalys ir JAV, kaip pagrindinė NATO šalis, yra ne kartą minėjusios, kad žvalgybinių duomenų Rusijos teritorijoje Ukrainai neteikia, – pabrėžė jis. – Dar daugiau, tiek JAV, tiek kitos NATO šalys ne kartą yra išsakiusios savo nurodymą nenaudoti ginkluotės, kurią yra suteikusios, smūgiams Rusijos teritorijoje.“

„Kiek man yra žinoma, žvalgybinės informacinės NATO šalys Ukrainai tikrai neteikia, bet galbūt tam tikrą planavimo pagalbą gali teikti ekspertai, kurie nėra niekaip susieti su tarnyba, pavyzdžiui, išėję į atsargą karininkai. Tarkime, aš pats esu išėjęs į atsargą ir man niekas negali uždrausti teikti patarimus bet kokiu klausimu jei ukrainiečiai norėtų išgirsti kažkokią nuomonę“, – pridūrė A.Navys.

Atakų daugės?

Pastaruoju metu sėkmingų atakų Rusijos viduje padažnėjimą E.Papečkys aiškina nuolatine Ukrainos dronų žvalgyba, kuri nuolat ieško silpnų vietų Rusijos oro gynyboje.

„Kodėl jie dabar tai daro? Jie susikūrė (dronus ir kitas technologijas – red.), susikoncentravo, išbandė savo jėgas, susiformavo tokia praktiką, nusistatė skyles Rusijos oro gynyboje – jų nuolat ieško bepiločiai, kad ir po vieną skrisdami, jie ieško tokių silpnų, nepridengtų vietų Rusijos oro gynyboje, pro kurias būtų galima praskristi.

Bepiločiai skrenda nebūtinai tiesiu maršrutu, jų maršrutas gali būti laužytas, vingiuotas, atsižvelgiant į į reljefą ir siekiant nepatekti į Rusijos radarų matymo lauką. Tai yra natūrali karo eiga, kada Rusija atakuoja taikinius Ukrainoje, Ukraina lygiai taip pat atakuoja taikinius Rusijoje, tik mes matome, kad tie taikiniai, kuriuos, atakuoja ukrainiečiai yra arba kariniai, arba tiesiogiai susiję su karu“, – aiškino E.Papečkys.

Nors padėtis fronte šiuo metu nėra pati geriausia ukrainiečiams, kurie susiduria su šaudmenų trūkumų ir yra priversti kovoti prieš šiuo metu geriau ginkluotus okupantus, bei nuolat pumpuojama priešo gyvąja jėga, šios specialiosios operacijos su įvykiais fronte – nesusijusios, sako A.Navys.

„Tiesiog ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo, situacija fronte nėra gera, todėl visos Ukrainos turimos priemonės turi būti naudojamos ir jie tą daro. Kitas dalykas, kiekviena tokia operacija yra labai sudėtinga ir ji gali ne visada pavykti, tos grupės, kurios veikia Rusijos viduje gali būti išaiškintos ir t.t.

Tam reikia didelio pasiruošimo ir nevertinčiau, kad tai yra labai smarkiai susiję su padėtimi fronte, nes tai nėra vienos, dviejų dienų ar savaitės planavimas, tai yra ilgas laikas, jos galėjo būti planuojamos ir kelis mėnesius, ir pusę metų.. Kad jas dabar matome įvykdytas, nereiškia, kad jos buvo suplanuotos ir iš karto padarytos“, – paaiškino jis.

A.Navys pažymi, kad dėl šių išpuolių Rusija yra priversta permesti savo oro gynybą iš fronto Ukrainoje atgal į Rusiją, ko greičiausiai ir siekia ukrainiečiai. Pasak ekspertų, tokios atakos ateityje dažnės.

„Rusija dabar yra priversta tą oro gynybą pritraukti ir permesti atgal iš Ukrainos į Rusijos gilumą, kas, iš tiesų, matyt, yra vienas pagrindinių Ukrainos uždavinių.

Suprantama, labai svarbu, kad yra naikinami patys strateginiai objektai, bet lygiai taip pat yra svarbu, kad Rusija yra priversta atitraukti savo oro gynybos pajėgumus ir kitus pajėgumus iš fronto į Rusijos gilumą. Kitaip sakant, jie paprasčiausiai susilpnina savo pajėgas fronte ir jiems yra žymiai sunkiau kariauti.

Tikiuosi ir manau, kad tokių smūgių mes turėtume matyti ir dažniau, nes karo laimėti vien tik ginantis, užsidarius kažkur tamsiame kambarėlyje, slepiantis vis dėlto neįmanoma“, – pabrėžė A.Navys.

E.Papečkio teigimu, karo perkėlimas į Rusiją sugrąžina ukrainiečiams pranašumą, kurį nuolat vienpsusiškai bombarduodama Ukrainą turėjo šalis agresorė.

„Visas karas yra tokia daugialypė sistema ir jeigu ukrainiečiai negalėtų atakuoti tų taikinių Rusijoje, kaip buvo anksčiau, Rusija turėtų ir moralinį didelį pranašumą, ir neturėtų tokių didelių trikdžių savo tiekime.

Be abejo, tuos geležinkelius, pavyzdžiui, labai trumpai sutrikdė, bet tokių veiksmų daugės, matome ir nuolatinius padeginėjimus vadinamų geležinkelių valdymo spintų, kur bandoma sutrikdyti geležinkelių eismą.

Tai yra tiesiog natūrali sudėtinė karo dalis ir jeigu kuri nors pusė negali tokių veiksmų atlikti, be abejo, pranašumą turi priešininkas. Dabar ukrainiečiai praktiškai baigia išlyginti tą rusų turėtą panašumą savo tolimais raketų ir bebiločių smūgiais.

Ką mes dar matome, kad, aišku, bepiločių skaičius nuolat daugėja, bet ukrainiečiai savo tikslą pasiekia panaudodami kur kas mažiau priemonių nei rusai“, – paaiškino karybos ekspertas.

Gynėjų išradingumas

E.Papečkys įžvelgia dar vieną Ukrainos karių pranašumą šiame kare – teisingas atsakomybių pasidalijimas valdžios struktūrose ir pačioje kariuomenėje leidžia gynėjams būti kurybiškesniems, efektyviau atlikti užduotis.

„Manau, kad tokioje autoritarinėje valstybėje, kokia šiandien yra Rusija, visi bijo imtis iniciatyvos. Tiesiog tas iniciatyvos trūkumas, kad valdžia yra laikoma kažkur centralizuotai, jis vis dėlto neleidžia veikti taip išmaningai ir taip ryžtingai, kaip tai daro ukrainiečiai.

Visai kas kita, kada atsakomybė deleguojama žemiau – atsiranda tokia kūrybinė laisvė. Ukrainiečių sėkmingos operacijos būtent tuo ir paremtos. Kaip bebūtų, tai yra laisva demokratinė valstybė ir, manau, kad ir tai turi nemažą reikšmę.

Tikrai negalime paneigti ukrainiečių išmoningumo šiame kare – jie ne tik ryžtingi, bet jie tikrai ne kartą pademonstravo visose srityse tokį originalumą, kūrybiškumą, nes jie turi labai stiprią motyvaciją ginti savo valstybę. Tuo tarpu rusai ten kaunasi už kažkokią kreivą ideologiją arba už medinius rublius“, – sakė karo istorikas.

Signalas Rusijos visuomenei

Visgi pastarosios Ukrianos specialiųjų pajėgų operacijos Rusijoje yra ne tik smūgis šios šalies kariuomenei, bet ir visai visuomenei.

„Čia yra psichologinis poveikis ir jis yra iš tiesų didelis. Skirtingai nuo rusų, ukrainiečiai negali ir neleidžia sau smogti į civilinius taikinius, bet vien tai, kad dronai skraido Rusijos teritorijoje, kad jie sprogsta, griauna svarbią infrastruktūrą, karinę infrastruktūrą, jau tai yra didelis psichologinis veiksnys“, – teigė A.Navys.

Pasak buvusio specialiųjų operacijų pajėgų karininko, tai, kartu su Rusijos veikiančių partizanų bei prieš režimą nusiteikusių karinių grupių pagalba netgi galėtų paskatinti rusus siekti perversmo, režimo nuvertimo.

Ekspertas atkreipė dėmesį ir į pablogėjusias visuomenės nuotaikas Baškirijoje bei kitose Rusijos sudėtyje esančiose tautose, kurios protestuoja prieš jų vyrų siuntimą į frontą kaip „patrankų mėsą“.

„Partizanams, kurie veikia Rusijoje, Rusijos laisvės legionui, Rusijos savanorių korpusui – tai yra tie patys Rusijos piliečiai, kurie veikia prieš karo nusiklatėlius, prieš režimą, turint omenyje ir visuomenės nuotaikas Baškirijoje bei kitose Rusijos Federacijos tautose, kurias režimas šio karo pagalba nori išnaikinti, tiems patiems Rusijos piliečiams, kurie yra labiau išsilavinę, kalbu apie Sankt Peterburgo ir Maskvos sąmoningus piliečius, be abejo, jiems tai yra skambutis, kad jie galėtų pradėti galvoti apie ne tariamą, turiu omeny J.Prigožino, bet tikrą žygį į Kremlių, kur galėtų jėga pakeisti nusikalstamas struktūras. Taigi psichologiškai tai yra be galo svarbu, bet tai yra dar svarbiau karine prasme“, – svarstė A.Navys.

Sukilti prieš Kremliaus režimą pati Rusijos visuomenė toli gražu nėra pasiruošusi, teigia A.Navys, tačiau paremti karinį perversmą, kurį organizuotų šalyje veikiančios karinės struktūros – galėtų.

„Pati Rusijos visuomenė, deja, tikrai to nepadarys. Vakarai yra ne kartą pasakę, kad jie nesikiš, Rusijoje nedarys jokių veiksmų, tai yra Rusijos vidaus reikalas ir Rusijos visuomenė pati turi sukilti, bet mano minėtas Rusijos laisvės legionas, Rusijos savanorių korpusas, tai iš tiesų yra ginkluota jėga, kuri gali padėti tą padaryti iš išorės.

Pati viduje visuomenė, deja, nemanau, kad dar yra pajėgi kažką daryti ir dar nebus pajėgi artimiausiu metu, bet su pagalba iš išorės – taip“, – padarė išvadą A.Navys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.