Šiais metais vyksiantys vietos valdžios rinkimai iš tikrųjų turėjo įvykti dar 2022 m., o parlamento pagal senąją Konstituciją – 2023 m. Analitikų vertinimu, Baltarusijos valdžia taip bijojo, kad rinkimai gali atnešti nestabilumą, kad galiausiai juos nusprendė nukelti į 2024 m., tikėdamasi, kad iki to laiko visuomenė nurims.
Jiems artėjant, režimas griebiasi priemonių politiniam stabilumui užtikrinti. A. Lukašenka savo dekretu pakeitė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų vidaus tarnybos statutą. Dekretu iš dalies pakeistas Statuto 11-asis straipsnis, kuriame teigiama, kad dabar kariškiai turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus prieš šalies piliečius. Be to, nuo šiol kariškis neatsako už žalą (sužalojimą ir (arba) mirtį), padarytą panaudojus ginklą.
Vakarai perspėja, kad tokiu būdu A. Lukašenkos režimas tęsia bauginimo ir represijų taktiką prieš kritikus ir potencialius politinius oponentus prieš vasario mėnesį vyksiančius „rinkimus“.
„Artėjantys rinkimai labiau primena karinę operaciją nei tikrus rinkimus. Bet baimės akys didelės. Valdžia neturi grįžtamojo ryšio iš visuomenės, blogai ją supranta, todėl ir bijo“, – interviu portalui lrytas.lt politinę situaciją Baltarusijoje nušvietė baltarusių politologas Valerijus Karbalevičius.
– Neseniai pasirodė informacija, kad neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka savo dekretu pakeitė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų vidaus tarnybos statutą, kuriuo kariškiai turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus prieš šalies piliečius. Kaip tai atspindi dabartinį politinį klimatą Baltarusijoje?

