Kalėjimo administracijos duomenimis, 19 metų bausmę atlikinėjęs aktyvistas po pasivaikščiojimo „pasijuto blogai“ ir „beveik iš karto prarado sąmonę“. Esą buvo iškviesti medikai, tačiau jiems nepavyko jo atgaivinti. Vakaruose ir pačioje Rusijoje daug kam šia versija patikėti sunku. Natūrali daugelio žmonių reakciją į šią žinią buvo tokia pati – Kremliaus įsakymu buvo įvykdyta žmogžudystė.
Tačiau politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius situaciją mato kitaip – daugelis vertinimų, nuskambėjusių po A.Navalno mirties, rodo „mūsų pačių nesupratimą, kas yra Rusijos režimas yra ir kaip jis veikia“, teigia jis.
Nors analitikas sutinka ir pabrėžia, kad dėl A.Navalno mirties yra atsakingas Kremlius, pasak jo, nužudymu to laikyti negalima. Mat Kremlius šiuo metu neturėjo jokio intereso žudyti A.Navalno – būdamas kalėjime jis nekėlė Rusijos vadovui Vladimirui Putinui jokios grėsmės, o artėjant šalies rinkiminiam spektakliui, kurio metu jis bus perrinktas penktai kadencijai, opozicijos aktyvisto mirtis yra netgi žalinga režimui.
A.Laurinavičius stebisi ir milžinišku žiniasklaidos bei visuomenės dėmesiu, kilusiu po A.Navalno mirties, teigdamas, kad tai nėra didžiausias iš Kremliaus nuolat vykdomų nusikaltimų ir sako atvirai: kaip jokios reikšmės Rusijai ir pasauliui neturėjo netikėtas A.Navalno sprendimas po 2020 m. įvykdyto jo apnuodijimo sugrįžti į Rusiją, taip „absoliučiai jokios reikšmės“ neturės ir jo mirtis.

