Vokietija be jokios konkurencijos buvo stipriausia Europos ekonomika ir mėgavosi pigia nafta, dujomis ir kitomis žaliavomis iš Rusijos, su kuria palaikė itin šiltus santykius.
Viskas pasikeitė po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios masinės Rusijos invazijos į Ukrainą, kurios Berlynas žūtbūt stengėsi išvengti. Dabartinis šalies kancleris Olafas Scholzas dar vasario 15 d. skrido į Maskvą ir sėdo prie garsiojo derybų stalo, bandydamas atkalbėti Kremliaus diktatorių nuo karo.
Vėliau sekė ne tik milijonų žmonių gyvenimus sudrebinęs sprendimas Maskvoje, bet ir svarbūs pokyčiai Berlyne, kur O. Scholzas nusprendė nusisukti nuo ilgametės partnerės ir atvirai Maskvą vadinti pagrindiniu Europos priešu.
Žinoma, pats procesas užtruko. Vokietija lėtai ir su dideliu pasipriešinimu priimdavo sprendimus dėl ginkluotės siuntimo į Ukrainą ir netrukus nulipo nuo Europos lyderės sosto. Už ją garsiau skambėjo į ES paraštes nustumta Lenkija su Baltijos šalių palaikymu, kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, jau anksčiau įspėjusios Vakarus dėl amžinos grėsmės iš Rytų.
Į atsiradusį lyderystės vakuumą netruko sureaguoti ir ambicingų tikslų nestokojantis Emmanuelis Macronas, jau anksčiau trimitavęs apie „NATO smegenų mirtį“ ir būtiną bendrą Europos kariuomenę.
Progos įkasti ilgametei Prancūzijos konkurentei Vokietijai E. Macronas nepraleido ir per pirmadienį Paryžiuje vykusį Ukrainos partnerių susitikimą. Prancūzas gana atvirai priminė O. Scholzui apie jo dvejones karo pradžioje ir naujausią sprendimą nesiųsti „Taurus“ raketų į Ukrainą.
„Daugelis žmonių, kurie šiandien kartoja „niekada, niekada“, buvo tie patys, kurie prieš dvejus metus kartojo „niekada, niekada tankų, niekada, niekada lėktuvų, niekada, niekada tolimojo nuotolio raketų“, – pareiškė E. Macronas, bedęs pirštu į plačiai nuskambėjusį Vokietijos pasiūlymą prieš pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžią atsiųsti 5 000 šalmų. – Primenu jums, kad prieš dvejus metus daugelis prie šio stalo sakė: „Mes pasiūlysime jums (red. past. Ukrainai) miegmaišius ir šalmus.“
Atidžiai Prancūzijos politikos sceną stebintis Vilniaus universiteto politologas Gintas Karalius lrytas.lt nurodė, kad prieš savo akis matome kovą dėl lyderystės Europoje, o patį E. Macrono dūrį O. Scholzui palygino su Napoleono Bonaparto taktika: „Pirma puolu į ataką, o tada žiūriu kas bus.“
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas atkreipė ir mažiau dėmesio sulaukusį O. Scholzo pasisakymą, kuriame jis nepabijojo kalbėti viso aljanso vardu.
„Viena yra aišku: Europos šalių ar NATO sausumos pajėgų (red. past. Ukrainoje) nebus“, – po E. Macrono pasisakymų rėžė kancleris.
Drąsūs prancūzai ir dvejojantys vokiečiai

