Kodėl stringa Europos Sąjungos plėtros klausimai?

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad derybų gairės dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje bus pristatytos tik po Europos Parlamento rinkimų. Sprendimas nustebino dalį Europos diplomatų, o aiškios priežastys, kodėl buksuoja plėtros klausimai, nėra žinomos.

Europos Sąjunga susitarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Europos Sąjunga susitarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 3, 2024, 11:24 AM, atnaujinta Mar 3, 2024, 11:26 AM

Pasak Europos užsienio reikalų tarybos asocijuotojo tyrėjo Justino Mickaus, tai galėjo lemti techniniai sunkumai arba politiniai nesutarimai.

„Pirma interpretacija yra techninė. Derinant procesą, kuris yra sudėtingas, norisi iš anksčiau užtikrinti tiek Europos valstybės tarnybos pasirinkimą, tiek valstybių narių pritarimą. Šiuo metu pritarimo dar trūksta, ne viskas aptarta. Dažniausiai Europos Komisija ant stalo padeda kažką, ką jau yra revalidavusi su valstybėmis narėmis ir užsitikrinusi vidinį palaikymą Komisijos biurokratijai. Tai galbūt tai vis dar nėra parinkta ir užtrunka ilgiau nei planuota“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė J. Mickus, patikslindamas, kad dėl plėtros vis dar gali abejoti Vengrija, Graikija – dėl dvišalių santykių, Prancūzija – dėl reformų teisingumo.

Kita versija yra politinė ir čia didžiausias vaidmuo tenka Europos Parlamento rinkimams. Šių rinkimų kontekste dominuoja kraštutinės dešinės naratyvai apie klimato kaitą, Europos pramoninį ir ekonominį atsilikimą, migraciją.

„Šie trys taškai nėra labai palankūs, nešant plėtros vėliavą. Žemės ūkis yra susijęs su plėtra, migracija susijusi su plėtra, ekonominis nesaugumas taip pat. Štai darbai nueina į Rytus ar Balkanus, mažėja kainos, mūsų pelnai. Visi šie klausimai Europos rinkėjams sudaro nelabai palankią terpę aktyviai diskutuoti apie plėtrą, sukuria baimių, kad jei išryškinsime plėtrą, kaip klausimą, tai turės neigiamų pasekmių dalyvaujant rinkimuose“, – nurodė ekspertas.

Plėtros klausimo kėlimas ir jo įtaka rinkimams aktuali problema ir Komisijos vadovei. Ji – Europos Liaudies partijos narė, o ši partija kaip rinkiminius kelia migracijos, žemės ūkio ir klimato klausimus.

Dalis Europos diplomatų įsitikinę, kad plėtros klausimą reikia spręsti kaip įmanoma greičiau ir nepalikti svarbiausių sprendimų priėmimo tam metui, kai Europos Vadovų Tarybai pirmininkaus nuolat prieštaraujanti Vengrija. Visgi, J. Mickaus manymu, toks faktas neturėtų daryti itin didelę įtaką sprendimų greičiui. „Galbūt svarbu yra tai, kad pirmininkaujanti šalis šiek tiek kuruoja darbotvarkę. Jeigu Vengrija dirbtinai lėtins ar nuspręs, kad reikia papildomų diskusijų, tai gali pridėti dar šiek tiek laiko. Tokiame lygmenyje įtakos yra, bet bendrai pirmininkaujanti šalis negali politiškai programuoti valstybių narių balsų, jei jos visos palaiko tolesnį proceso vystymą, tai jis ir eis į priekį. Galbūt simboliškai tai yra suprantama kaip rizika. Tai gali kažkiek sumažinti momentumo regimybę“, – svarstė pašnekovas.

Anot J. Mickaus plėtros klausimas neturėtų visiškai įstrigti, nes dėl jo suinteresuotų šalių yra daug.

„Lietuvoje plėtra yra siekiamybė. Atvirų durų principas mums buvo savaime vertybe. Lietuvoje tai yra kartu ir strateginė regimybė, kad plėsimės į Rytus, didinsime saugumo zoną. Prancūzijoje nuomonė į plėtra irgi šiek tiek keičiasi, plėtra pradedama suvokti kaip argumentas platesnei Emmanuelio Macrono suverenios Europos, pajėgios Europos, strategiškai autonomiškos Europos projekto daliai. Šis projektas imponuoja kitas šalis. Ukrainos karas mobilizavo plėtrą bendrai naudingą ir Vakarų Balkanams. Jie irgi nenori paleisti šio klausimo. Plėtros klausimas turbūt nežlugs, nepaisant dabartinių vėlavimų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ pažymėjo J. Mickus.

Visgi, pašnekovas tikina, kad svarbu suvokti, jog jei atsirado vienas trukdis, tuoj gali atsirasti ir kitas, o tuomet dar vienas, taip pristabdant Europos Sąjungos plėtros procesus, „dėl to šį momentumą šalims yra būtina išnaudoti“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.