Vėlai šeštadienį Kijevą ir visus jo sąjungininkus pasiekė ilgai laukta žinia: JAV atstovų rūmai patvirtino beveik 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai.

J. Bideno administracija nori per kelias dienas pradėti gabenti ginklus ir įrangą į Ukrainą, tačiau ekspertai kritikuoja, kad Vašingtonas jau seniai vėluoja su pagalba. Be to, nėra jokių garantijų, kad jos bus suteikta daugiau.

Politologo Alvydo Medalinsko teigimu, Ukrainos fronte ši žinia pasitikta atsargiai. Jis taip pat įspėjo, kad nereikėtų per anksti džiaugtis ir teigti, kad JAV senato pritarimas įvyks greitai ir sklandžiai.

Vis dėlto, įvykęs balsavimas Vašingtone – geros žinios Ukrainai ir iš esmės gali pakeisti situaciją fronte, „Lietuvos Ryto“ laidoje „Nauja diena“ patikino A. Medalinskas.

[[ge:lrytas:lrytas:31511905]]

Paketo sudėtis – J. Bideno rankose

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad dar nėra žinoma kas pateks į paramos paketą, o konkretūs sprendimai dėl ginkluotės ir karinės technikos, kuri keliaus į Ukrainą, bus priimti J. Bideno ir jo komandos. Jis priminė, kad prieš per itin svarbų momentą 2022 m. antroje pusėje, kai buvo išlaisvintas Charkovas ir Chersonas, Ukrainos kariai negavo visos ginkluotės, kurios norėjo, ir tai buvo tiesioginis Baltųjų rūmų sprendimas

„Greičiausiai ten bus artilerijos sviediniai, toliašaudės raketos“, – naujausio paketo sudėtį prognozavo A. Medalinskas.

[[ge:lrytas:lrytas:31470776]][[ge:lrytas:lrytas:31497902]]

Ekspertas išskyrė, kad klausimą dėl paramos galima išskirti į 2 lygmenis: „mikro ir makro“.

„Mikro klausimas pavyzdys – ar iš tikrųjų šita pagalba spės atvykti kol situacija, pavyzdžiui, prie Chasiv Jaro, netaps visiškai kritiška, kur situacija yra labai sudėtinga“, – pažymėjo A. Medalinskas nurodęs, kad ir kituose taškuose rusai yra ant prasiveržimo ribos. Tačiau „makro“ klausimas daug svarbesnis: kokiam laikui šita pagalba yra skirta?

„Vieni sako, kad pusei metų, kiti sako, kad metams, – kalbėjo A. Medalinskas. – Vis dėlto, karas yra labai intensyvus, daug ginkluotės yra iššaudoma.“

Ukrainiečiai žiūri atsargiai

Ukrainoje gyvenantis A. Medalinskas pasakojo, kad čia JAV Atstovų rūmų sprendimas vertinamas atsargiai.

„Lietuva net labiau entuziastingai priėmė nei kai kurie Ukrainos kariai fronte, – pabrėžė politologas. – Jie yra pamokyti patirties. Jie sako: „Mes džiaugiamės tada, kada ginkluotė fronte.“

Jeigu tai bus ginkluotė pusei metų, Ukraina tikisi, kad Vakaruose nepasikartos dabartinė situacija, kai ginkluotė smarkiai vėluoja atvykti į frontą, Kijevo poziciją atskleidė ekspertas.

„Tokios pauzės yra labai kritiškos ir labai sunkios“, – apie metus trūkusias kalbas dėl ginkluotes kalbėjo A. Medalinskas. Jis nurodė, kad kito paramos paketo ukrainiečiai tikėtųsi nuo 2025 m. metų pradžios.

[[ge:lrytas:lrytas:31513977]]

„Per likusią pusę metų JAV ir NATO partneriai Europoje turi labai aiškiai pasižiūrėti, kas neveikia Ramšteino mechanizme“, – neabejojo A. Medalinskas. Politologas kritikavo dabartinę situaciją, kurioje viskas priklauso nuo JAV vidinės politikos. Jo teigimu, daug kas priklausys nuo to, kas 2025 m. pradžioje bus Baltuosiuose rūmuose, nes kaip tik kitos paramos svarstymo metu bus prisaikdintas prezidentas.

Tiesa, svarbi bus ir politinė padėtis Europoje kitų metų pradžioje, ypač „kalbant apie savo gynybos pramonės paleidimą padedant tiek Ukrainai, tiek sau užpildyti karinius arsenalus.“

Namų darbai Europai

Vėlavimas patvirtinti naują paramą Ukrainos tautai kainavo brangiai, pripažįsta karo ekspertai.

„Pagalba atkeliauja per vėlai, būtent dėl ginkluotės trūkumo Ukraina 2023 m. spalio mėn. prarado iniciatyvą“, – „Reuters“ apgailestavo Karo Studijų Instituto (ISW) ekspertė Kateryna Stepanenko.

Nuo spalio mėnesio Ukraina iš viso prarado 583 kvadratinius kilometrus teritorijos, daugiausia dėl artilerijos trūkumo, nurodė analitikė. Rusija taip pat turėjo laiko pasirengti puolamosioms operacijoms, kurių tikimasi pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje.

Tačiau Ukrainos kariuomenė bent jau amuniciją – ypač oro gynybos raketas ir artilerijos sviedinius – tikriausiai galės naudoti „beveik iš karto“, pozityvą įžvelgia apžvalgininkai. Atvykstantys ginklai turėtų padidinti Kijevo galimybes užkirsti kelią dideliam Rusijos proveržiui rytuose, pabrėžia analitikai.

Kai kurie Europos lyderiai pasinaudojo JAV balsavimu ir paragino Senąjį žemyną neatsilikti.

[[ge:lrytas:lrytas:31513971]]

„Tikiuosi, kad šis balsavimas paskatins visus sąjungininkus peržiūrėti savo sandėlius ir padaryti daugiau“, – rašė Estijos lyderė Kaja Kallas.

„Dabar taip pat atėjo laikas prisiminti, kad ES dabar turi padidinti savo ginkluotės, amunicijos ir atsargų gamybą, kad galėtume suteikti ilgalaikę pagalbą Ukrainai“, – antrino Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas. – Šio vakaro balsavimas rodo, kad tai būtina. Mes taip pat turime atlikti savo namų darbus.“

Jo kolega iš Čekijos – Janas Lipavsky – pritarė šiai minčiai: „Europa taip pat turi padaryti daugiau. Mūsų neryžtingumas veiksmingai remiant Ukrainą tik motyvuoja Kremlių tolesnei agresijai, kuri kainuoja dar daugiau gyvybių.“

Savo ružtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį padėkojo JAV politiniams lyderiams už tai, kad savaitgalį patvirtino pagalbos paketą Ukrainai, ir džiaugėsi, kad naujoji pagalba suteiks šaliai galimybę „laimėti“.

„Manau, kad ši parama tikrai sustiprins ginkluotąsias pajėgas, meldžiuosi, ir mes turėsime šansą laimėti, jei Ukraina tikrai gaus ginklų, kurių mums taip reikia, kurių taip reikia tūkstančiams karių“, – „NBC“ kalbėjo V. Zelenskis.

A. Medalinskas neskuba džiaugtis dėl JAV karinės paramos paketo: svarbiausi sprendimai – J. Bideno rankose