Pirmadienį Bangladešo sostinės Dakos gatvėse buvo džiūgaujama po to, kai po kelias savaites trukusių mirtinų antivyriausybinių neramumų ministrė pirmininkė Sh.Hasina atsistatydino ir sraigtasparniu pabėgo iš šalies.
Staigus Sh.Hasinos pasitraukimas užbaigė 15 metų trukusį valdymą, kuris pasižymėjo pilietinių laisvių varžymu ir griežtu saugumo pajėgų naudojimu nesutarimams malšinti, teigia kritikai ir teisių grupės.
Bangladešo kariuomenės vadas generolas Waker-uz-Zamanas nacionaliniame kreipimesi sakė, kad kariuomenė sudarys laikinąją vyriausybę, tačiau studentų protestų lyderiai paragino Nobelio premijos laureatą Muhammadą Yunusą vadovauti laikinajai administracijai.
Susiję straipsniai
Vėliau antradienį šaltinis Dakoje esančiame Yunuso centro analitiniame centre CNN patvirtino, kad jo įkūrėjas sutiko grįžti į Bangladešą ir įvykdyti protestuotojų prašymą, kad jis taptų laikinosios vyriausybės vadovu, o pagrindinė šalies opozicinė partija pasiūlė visokeriopą paramą protestuojantiems studentams.
Tai, kas prasidėjo kaip taikūs studentų protestai prieš darbo valstybės tarnyboje kvotas, virto visos šalies masto siekiu priversti Sh.Hasiną pasitraukti iš pareigų po to, kai, pasak vietos žiniasklaidos ir agentūrų, demonstrantai susidūrė su vyriausybės susidorojimu, per kurį žuvo apie 300 žmonių.
Sh.Hasina dėl smurto apkaltino opoziciją ir visoje šalyje įvedė interneto blokavimą bei neribotą komendanto valandą.
Jos atsakas dar labiau įkaitino protestuotojus ir galiausiai ilgiausiai valstybę kada nors valdžiusiai vyriausybės vadovei moteriai teko skubiai bėgti iš šalies kartu su seserimi į Indiją, kol minia šturmavo jos oficialią rezidenciją, daužė sienas ir plėšė joje esančius daiktus.
Kodėl Bangladešo gyventojai išėjo į gatves?
Liepos 1 d. prestižiniame Dakos universitete studentai pradėjo protestuoti reikalaudami panaikinti vyriausybės kvotų sistemą, pagal kurią 30 proc. valstybės tarnautojų etatų rezervuojama veteranų, kovojusių 1971 m. Bangladešo nepriklausomybės nuo Pakistano kare, giminaičiams.
Daugelis dabartinio šalies politinio elito atstovų yra tos kartos atstovai, įskaitant Sh.Hasiną, 1975 m. nužudyto šeicho Mudžiburo Rahmano, plačiai vertinamo šiuolaikinio Bangladešo įkūrėjo, dukterį.
Rezervuotos pareigos buvo siejamos su darbo saugumu ir didesniu darbo užmokesčiu, o protestuotojai teigė, kad kvotų sistema yra diskriminacinė ir palanki Sh.Hasinos valdančiosios partijos „Awami League“ šalininkams.
Pykčio priežastimi tapo didelis nedarbo lygis šalyje, ypač tarp jaunimo. Bangladešui valdant Sh.Hasinai buvo stebimas spartus ekonomikos augimas, tačiau po pandemijos jis sulėtėjo, be to, Bangladešą kamuoja didelė infliacija ir išsekusios užsienio valiutos atsargos. Iš 170 mln. gyventojų daugiau kaip 30 mln. nedirba ir nesimoko.
Liepos 15 d. protestai peraugo į smurtinius, o vis labiau mirtinas vyriausybės atsakas dar labiau pakurstė jų pyktį, net ir po to, kai Aukščiausiasis Teismas atšaukė daugumą prieštaringai vertinamų kvotų valstybinėms darbo vietoms ir buvo panaikintas interneto blokavimas.
Sekmadienį per policijos ir protestuotojų susirėmimus žuvo mažiausiai 91 žmogus ir šimtai buvo sužeisti – tai didžiausias skaičius per vieną dieną per visus protestus naujausioje šalies istorijoje.
„Kraujas priešais mano universitetą“
Pirmadienį atsistatydinus Sh.Hasinai, šventės netrukus peraugo į smurtą – protestuotojai padegė kelis pastatus, įskaitant Bangabandhu memorialinį muziejų – Sh.Hasinos tėvo Mudžiburo Rahmano protėvių rezidenciją – ir „Awami League“ biurus, CNN pasakojo liudininkai.
„Viskas labai greitai pasidarė bjauru“, – sakė 23 m. Raiyanas Aftabas, BRAC universiteto studentas, kuris teigė, kad policija šaudė į protestuotojus prie universiteto. „Jie šaudė į visus. Priešais mano universitetą dabar teka kraujas. Yra apie 30 kūnų... Visą naktį negalėjau užmigti.“
Visoje sostinėje antivyriausybinius protestuotojus puolė policija ir kariškiai, pasakojo liudininkai. Pasak įvykio vietoje buvusio CNN operatoriaus, prie Dakos medicinos koledžo policija atidengė ugnį į protestuotojus.
Studentus ir protestuotojus, susirinkusius prie Dakos universiteto miestelio ir nacionalinio sostinės paminklo „Shaheed Minar“, dar vadinamu „Kankinio bokštu“, mušė policija.
„Su draugais nuėjau į „Shaheed Minarą“ švęsti. Tai buvo epiška. Ten susirinko tūkstančiai žmonių, visi ėjo, nepriklausomai nuo klasės, paveldo, religijos, mes visi kartu, visi studentai susitiko su vėliavomis ir viskuo. Tai buvo istorinė akimirka, – sakė R.Aftabas. – Bet tai truko neilgai.“
Tuo tarpu internete pasirodė vaizdai, kaip jaunuoliai saugo hinduistų šventyklas, kai, pasak Meherpuro ISKCON šventyklos direktoriaus, internete pasklido dezinformacija ir minia užpuolė šventyklą.
Sh. Hasinos palikimas
Demonstracijos tapo didžiausiu iššūkiu Sh.Hasinai nuo tada, kai ji užsitikrino ketvirtą kadenciją iš eilės per sausio mėn. vykusius rinkimus, kuriuos boikotavo pagrindinė opozicinė partija, protestuodama prieš, jos teigimu, plačiai paplitusį susidorojimą su jos gretomis.
Antradienį Bangladešo prezidentas Mohammedas Shahabuddinas paskelbė paleidžiantis opozicijos lyderę ir buvusią ministrę pirmininkę Khaledą Zia – ilgametę Sh.Hasinos varžovę – kuri 2018 m. buvo įkalinta dėl kaltinimų kyšininkavimu, kuriuos ji neigia. Prezidentas sakė, kad taip pat buvo paleisti kiti studentai protestuotojai ir asmenys, suimti dėl „melagingų bylų“.
Sh.Hasinos politinė karjera truko dešimtmečius nuo tada, kai ji grįžo iš tremties devintojo dešimtmečio pradžioje, kai buvo nužudytas jos tėvas ir dauguma šeimos narių. 1990 m. ji vadovavo populiariajam demokratiniam sukilimui prieš kariuomenės valdymą ir nuo to laiko išgyveno keletą pasikėsinimų nužudyti.
Pirmą kartą ministre pirmininke ji tapo 1996 m. ir dirbo vieną kadenciją, o 2008 m. sugrįžo į valdžią ir iki pirmadienio valdė Bangladešą su savo partija „Awami League“.
Žmogaus teisių organizacijos įspėjo, kad Sh.Hasina ir jos vyriausybė artėja prie vienpartinės sistemos, o kritikai išreiškė susirūpinimą dėl padažnėjusių pranešimų apie politinį smurtą, rinkėjų bauginimą, žiniasklaidos ir opozicijos atstovų persekiojimą.
Teisių grupės teigia, kad valdant Sh.Hasinai vyriausybė, taikydama kibernetinio saugumo įstatymą, varžė saviraiškos laisvę internete, areštavo žurnalistus, menininkus ir aktyvistus, buvo pranešta apie savavališko sulaikymo ir kankinimo atvejus.
Tačiau Sh.Hasina sugebėjo atlaikyti daugelį ankstesnių protestų prieš jos valdymą, kurie kildavo ypač per rinkimus, todėl jos atsistatydinimas po penkias savaites trukusių neramumų buvo laikomas staigiu ir netikėtu.
Jaunų žmonių, kurie matė, kaip šaudomi ir žudomi jų bendraamžiai, skatinamų niūrių darbo perspektyvų bei pavargusių nuo korupcijos ir represijų, negalėjo sustabdyti komendanto valandos, interneto blokavimas ar saugumo pajėgos.
„Labai gali būti, kad tai pirmoji sėkminga Z kartos vadovaujama revoliucija“, – CNN sakė Kornelio universiteto docentė, besispecializuojanti politinio smurto tyrimuose Sabrina Karim.
Kariuomenė taip pat galėjo suvaidinti tam tikrą vaidmenį Sh.Hasinos atsistatydinimo procese. S.Karim pareiškime teigė, kad „atrodo, jog kariškiai ne visada buvo vieninga jėga, rėmusi Sh.Hasinos režimą“.
„Nors platinama daugybė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip kariai naudoja mirtiną jėgą ir šaudo į neginkluotus protestuotojus, kai kurie kariuomenės nariai ragino atlikti nepriklausomą JT vadovaujamą šių žiaurumų tyrimą, – sakė ji. – Be to, kai kurie kariuomenės nariai vakar paskelbė, kad nenaudos mirtinos jėgos prieš sostinėje susirinkusius protestuotojus.“
Kas toliau?
Bangladešo Nobelio taikos premijos laureatas mikrofinansų pradininkas Muhammadas Yunusas vadovaus laikinajai vyriausybei, po masinių protestų pasitraukus iš pareigų ilgametei ministrei pirmininkei Sh.Hasinai, trečiadienį paskelbė prezidentūra.
Paskyrimas įvyko netrukus po to, kai studentų lyderiai paragino 84 metų M. Yunusą, padėjusį milijonams Pietų Azijos gyventojų išbristi iš skurdo, imtis vadovauti šaliai.
Sprendimas buvo priimtas prezidento Mohammedo Shahabuddino susitikime su kariuomenės, karinio laivyno ir oro pajėgų vadais bei studentų lyderiais.
„(Jie) nusprendė suformuoti laikinąją vyriausybę, kurios vadovu bus profesorius dr. Muhammadas Yunusas, – sakoma M. Shahabuddino biuro pranešime. – Prezidentas paprašė šių žmonių padėti įveikti krizę. Krizei įveikti būtina greitai suformuoti laikinąją vyriausybę“.
M. Yunusas bus tituluojamas vyriausiuoju patarėju, teigia Haidas Islamas, vienas iš susitikime dalyvavusių „Studentų prieš diskriminaciją“ lyderių.
M. Shahabuddinas sutiko, kad laikinoji vyriausybė „būtų suformuota per kuo trumpesnį laiką“, žurnalistams sakė H. Islamas, apibūdinęs susitikimą kaip „produktyvų“.
Tačiau kitų detalių apie planuojamą vyriausybę, įskaitant kariuomenės vaidmenį, buvo pateikta nedaug.
M. Yunusas, šiuo metu esantis Europoje, antradienį AFP sakė, kad yra pasirengęs vadovauti laikinajai vyriausybei.
„Jei Bangladeše reikia imtis veiksmų, dėl mano šalies ir mano žmonių drąsos, aš jų imsiuosi“, – sakė jis paskelbtame pareiškime, taip pat ragindamas surengti laisvus rinkimus.
Išteisino prieš parvykstant į tėvynę
Bangladešo teismas trečiadienį panaikino apkaltinamąjį nuosprendį Nobelio taikos premijos laureatui M.Yunusui, likus dienai iki jo grįžimo į tėvynę vadovauti laikinajai vyriausybei.
„Profesorius Mohammedas Yunusas ir trys jo kolegos buvo išteisinti dėl kaltinimų darbo srityje, – AFP sakė vienas iš jo advokatų Khaja Tanviras Ahmedas. – Anksčiau šiais metais teismas juos buvo nuteisęs šešiems mėnesiams kalėjimo“.
Sausio mėnesį jis buvo nuteistas dėl kaltinimų, susijusių su darbo teisės pažeidimais, bet iš karto paleistas už užstatą, kol bus pateikta apeliacija, o vėliau išvyko į užsienį.
AFP/Scanpix nuotr.
Visi keturi kaltinimus neigė, o teismai buvo kaltinami nušalintos premjerės Sheikh Hasinos vyriausybės nurodymų vykdymu, todėl stebėsenos organizacijos, įskaitant „Amnesty International“, bylą kritikavo kaip politiškai motyvuotą.
„Darbo teismas patenkino apeliaciją ir juos išteisino“, – sakė advokatas.
84 metų M. Yunusas, vadinamas „bankininku skurdžiausiems iš skurdžiausių“, 2006 metais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija už savo darbą skolinant nedideles pinigų sumas kaimo moterims, kad jos galėtų investuoti į ūkio įrankius ar verslo įrangą ir padidinti savo pajamas.
Tačiau dėl savo žinomumo Bangladeše jis užsitraukė Sh. Hasinos nemalonę. M. Yunusui buvo iškelta daugiau kaip 100 baudžiamųjų bylų, tačiau vienintelis apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas darbo byloje.
Po kelias savaites trukusių masinių protestų pirmadienį Sh. Hasina atsistatydino ir pabėgo į Indiją.
Nežinomybės baimė
Nors Sh.Hasinos atsistatydinimas buvo švenčiamas, kai kurie Bangladešo gyventojai išreiškė nerimą dėl būsimo kelio, kai šalis bandys užpildyti vadovavimo vakuumą.
„Sh.Hasina gal ir atsistatydino, bet Bangladešo dar laukia ilgas kelias, – sakė 25 metų studentė Faiza Chowdhury. – Kol mūsų religinės ir etninės mažumos nebus apsaugotos ir kol teisingumas nepasieks ir jų, tauta nebus laisva.“
Protestuotojas Aftabas buvo atsargiai vertino galimybę, kad kariuomenė išlaikys valdžią.
„Turime prisiminti, kad pastaruosius 15 metų kariuomenė nieko nedarė. Jie saugojo šį režimą, todėl negali tiesiog ateiti į valdžią ir tapti gerais vyrukais. Mes žinome, kas jie yra ir ką jie ketina daryti“, – sakė jis.
Kiti buvo nusiteikę optimistiškiau. Kitas Niujorke studijuojantis bangladešietis CNN sakė, kad „Z karta viską padarė įmanoma. Jie yra Bangladešo ateitis ir jie gali sukurti geresnę ateitį“.
Parengta pagal CNN inf.