Trečiadienį kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas ir viceprezidentė Kamala Harris susigrūmė pirmuosiuose tarpusavio debatuose.

Iki rinkimų likus kiek daugiau nei penkiasdešimčiai dienų portalo lrytas.lt kalbintas politologas Linas Kojala aptarė pagrindinius debatų akcentus, palygino šią kovą su D. Trumpo ir prezidento Joe Bideno susitikimu ir svarstė debatų reikšmę rinkimams.

Kanalo „ABC News“ rengiami debatai buvo pirmas kartas, kai K. Harris ir D. Trumpas susitiko asmeniškai. Jau pirmosiomis debatų minutėmis įvyko netikėtumas – politikai vienas kitam paspaudė ranką.

Debatų tarp respublikonų ir demokratų partijos kandidatų skambėjo pasisakymai ekonomikos, pasienio krizės ir abortų klausimais.

[[ge:lrytas:lrytas:34177678]]

Ekonomikos klausimais D. Trumpas akcentavo infliacijos problemą, vadindamas esamą situaciją „katastrofa“ žmonėms ir tikino, neva demokratai įsileido „milijonus“ migrantų iš įkalinimo įstaigų ir ligoninių.

59-erių K. Harris atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas yra nuteistas nusikaltėlis, pavadino jį „ekstremaliu“ ir teigė, kad respublikonų lyderis neturi ekonominio plano, o jo planuose slypi mokestinės lengvatos turtingiesiems.

Demokratų kandidatė taip pat akcentavo, kad J. Bideno administracijai teko tvarkyti D. Trumpo „paliktą netvarką“.

[[ge:lrytas:lrytas:34181763]][[ge:lrytas:lrytas:34161623]][[ge:lrytas:lrytas:34169014]][[ge:lrytas:lrytas:34186399]]

Politikai taip pat diskutavo ir apie karą Ukrainoje. K. Harris akcentavo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „suvalgytų D. Trumpą pietums“ ir akcentavo demokratų nuveiktus darbus karo Ukrainoje klausimu.

Portalo lrytas.lt kalbinto politologo teigimu D. Trumpas ir toliau laikėsi fragmentiškos pozicijos šiuo klausimu, kalbėdamas apie savo „taikos planą“ ir kitas kiekvieno susitikimo su rinkėjais metu kartojamas pozicijas.

Aiškaus laimėtojo nėra

Rytų Europos Studijų Centro (RESC) direktoriaus Lino Kojalos teigimu, JAV prezidento rinkimų debatus galima tik pralaimėti, o jų laimėti – iš principo neįmanoma.

[[ge:lrytas:lrytas:34180957]]

Politologas palygino šiuos debatus su praėjusiu susitikimu tarp J. Bideno ir D. Trumpo. Tuomet, L. Kojalos teigimu, iš esmės sugriuvo dabartinio JAV prezidento politinė kampanija, tačiau šį karta akivaizdaus pralaimėtojo nebuvo – abu kandidatai pasiekė sau reikalingų rezultatų ir tikslų.

„Manau, kad K. Harris sugebėjo save pateikti kaip pakankamai prezidentinę politikę, ji pasirodė yra pajėgi atlaikyti D. Trumpo atakas, ji buvo gerai pasiruošusi, ji siuntė tas žinutes, kurias norėjo siųsti.

Ji akcentavo D. Trumpo silpnybes ir tai yra ko gero svarbu žinant, kad ji yra pakankamai menkai pažįstama politikė“, – K. Harris pasirodymą portalui lrytas.lt įvertino politologas.

Tuo tarpu D. Trumpas padarė tai, ko iš jo buvo galima tikėtis – atakavo oponentus dėl infliacijos, ekonomikos, migracijos. Tai buvo ypatingai aktualu ir svarbu, jo elektoratui.

[[ge:lrytas:lrytas:34186960]]

„Šia prasme nemanau, kad yra akivaizdus laimėtojas. K. Harris pasirodymas galėtų leisti jai tikėtis, kad dalis abejojančių, svyruojančių rinkėjų galėtų šiek tiek palankiau vertinti jos kandidatūrą, bet ar taip iš tikrųjų bus, galėsime matyti tik nuomonių apklausose, kurios pasirodys po kurio laiko“, – debatų rezultatus įvertino politologas.

Tuo tarpu debatus stebėję žiūrovai įvertino, kad politikų kovą laimėjo K. Harris – taip teigė 63 proc. CNN apklausoje dalyvavusių žmonių, tuo tarpu D. Trumpą laimėtoju įvardijo 37 proc. žiūrovų.

L. Kojalos teigimu, tai yra panašu tiek į 2016 m., tiek į 2020 m. JAV prezidento rinkimus. Tuomet po debatų atliktų apklausų metu žiūrovai taip pat teigė, kad juos laimėjo demokratų kandidatai – Hillary Clinton ir J. Bidenas.

Nors politologas aiškino, kad istoriškai debatai tarp kandidatų didelės įtakos rinkimų rezultatams neturėjo, jis pabrėžė, kad debatai tarp J. Bideno ir D. Trumpo buvo išimtis.

[[ge:lrytas:lrytas:34186951]]

„Kaip žinome, rinkimų eigai rezultatai labai aiškios konkrečios įtakos neturėdavo. Taigi, nebent pasirodys nuomonių tyrimai, kurie parodys, kad kažkas labai stipriai keičiasi, per šiuos debatus ir po jų abiejų kandidatų šansai išlieka apyligiai.

Tuo tarpu galutinį rezultatą per keliasdešimt rinkiminės kampanijos dienų lems labai mažos, labai smulkios ir sunkiai iš anksto prognozuojamos detalės“, – kalbėjo politologas.

D. Trumpo frustracija

Viena dramatiškiausių vakaro akimirkų įvyko jau pasibaigus debatams, kai D. Trumpas netikėtai įžengė į žiniasklaidos centro kambarį ir pradėjo bendrauti su žurnalistais.

[[ge:lrytas:lrytas:34186925]]

Jį iš karto užplūdo didžiulis būrys žurnalistų – kai kurie klausinėjo, kodėl jis jautė poreikį pats čia ateiti, užuot leidęs savo pasirodymui kalbėti pačiam už save.

„Bet kada, kai taip nutinka, tai yra ženklas, kad reikia keisti naratyvą ir scenarijų, – „Bloomberg“ aiškino Mičigano universiteto debatų direktorius Aaronas Kallas. – Nenustebčiau, jei jis paprašytų daugiau debatų.“

Tiesa, pats D. Trumpas tvirtino, kad tai buvo patys geriausi debatai, kuriuos jis yra turėjęs, tačiau jis skundėsi, kad „ABC News“ debatų moderatoriai buvo šališki jo atžvilgiu. Respublikono teigimu, debatai vyko „trys prieš vieną“.

Paklaustas, ar sutiks surengti antrus debatus – kaip siūlė Kamalos Harris kampanija – jis atsakė: „Ji nori dar vienų debatų, nes šį vakarą labai stipriai pralaimėjo.“

[[ge:lrytas:lrytas:34186926]]

L. Kojalos teigimu tokia D. Trumpo retorika ir veiksmai galėjo kilti iš frustracijos, kuri pastaruoju metu vyravo respublikonų komandoje. Ji buvo gerai pasiruošusi konkuruoti su J. Bidenu ir turėjo nusimačiusi žinutes, kaip nugalėti būtent šį oponentą.

„Staiga, netikėtai pasikeitė kandidatas, persiorientuoti D. Trumpo kampanijai tikrai nėra taip paprasta. Todėl neretai girdime ne tik debatuose, bet ir susirinkimuose su rinkėjais D. Trumpą vis dar atakuojantį J. Bideną, kalbantį apie jį, o ne akcentuojantį savo pagrindinę konkurentę K. Harris“, – svarstė politologas.

Tiesa, L. Kojalos teigimu, nors tai ir galėjo būti nusivylimo požymis, D. Trumpo pasirodymas debatuose tikrai nebuvo toks blogas, kad politikui reikėtų pradėti glaistyti problemas ar bandyti gelbėti situaciją.

„Tą rodo ir nuomonių apklausos, net jeigu ir pastarosios savaitės jo kampanijai nebuvo lengvos, nuomonių tyrimai akcentuoja, kad abiejų kandidatų procentinės paramos, tiek kertinėse valstijose, tiek nacionaliniu mastu išlieka beveik lygios.

[[ge:lrytas:lrytas:34186930]]

Jei vertintume tai lyginamajame kontekste su 2016 ar 2020 metų rinkimais, tai dabar D. Trumpas turi tam tikrą pranašumą – paprastai apklausose jo rezultatai būna kuklesni, lyginant su realiais rinkimais. Tad manau, kad šia prasme neturėtume manyti, kad šiandien kažkuri kampanija turi gelbėtis, o kažkuri kampanija yra labai stipriai priekyje“, – situacija apklausose įvertino politologas.

Detalios programos galime nesulaukti

K. Harris pakeitus dabartinį JAV prezidentą J. Bideną kovoje dėl Baltųjų rūmų, kai kurie rinkėjai siekė išsiaiškinti, kokios yra naujosios demokratų kandidatės politinės pažiūros ir jos pozicijos pagrindiniais klausimais. Šie debatai buvo dar viena galimybė atskleisti savo planus Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

L. Kojalos vertinimu, demokratų kandidatė tikslingai vengė detalizuoti savo būsimasias politikos kryptis ir išskyrė keletą tokio sprendimo priežasčių.

[[ge:lrytas:lrytas:34186953]]

„Aš manau, kad K. Harris tikslingai vengia labai detalizuoti savo būsimąsias politikos kryptis, suprasdama, kad dabar jai situacija yra ganėtinai palanki, emocinis fonas, supantis jos kandidatūrą yra geras, entuziazmo rinkėjai turi daug, finansinių dotacijų surenka rekordinius kiekius“, – priežastis vardijo politologas.

Eksperto teigimu, dėl šių priežasčių pasisakyti prieštaringai, labai detaliai ir galbūt tuo pačiu išgąsdinti dalį rinkėjų nėra jos interesas.

„Žinant, kad iki rinkimų liko tik kiek daugiau, nei penkiasdešimt dienų ir galbūt jai pavyks tokią trajektoriją išlaikyti iki pat balsavimo, tai tikrai nebūtų pats blogiausias šios rinkiminės kampanijos pasiekimas“, – argumentavo L. Kojala.

Tiesa politologas pabrėžė, kad lyginant su anksčiau K. Harris kalbėjo detaliau ir daugiau, tačiau išbaigtos kampanijos programos ji dar neturi.

[[ge:lrytas:lrytas:34186946]]

„Tad taip, ji tarsi kalba daugiau, kalba šiek tiek detaliau, teikdama pasiūlymus ekonomikos tema, bet, kad galėtume pasakyti, jog ji turi detalią, išbaigtą programą, taip tikrai nėra ir tikrai vargu, ar per likusį kampanijos laiką bus“, – vertino politologas.

Pozicijos ties Ukraina – miglotos

Viena iš temų, nuskambėjusi kandidatų į JAV prezidentus debatų metu, buvo karas Ukrainoje – politikai susiriejo kalbėdami apie diktatorius, V. Putiną ir konflikto pabaigą.

L. Kojalos teigimu D. Trumpo pozicija ties karu Ukrainoje nepasikeitė nuo kitų jo susirinkimų su rinkėjais ir pasisakymų skirtinguose interviu.

[[ge:lrytas:lrytas:34186948]]

„Aš mačiau dešimt D. Trumpo susitikimų su rinkėjais ir visuomet ta kalbėsena yra identiška, sakinių konstrukcijos beveik vienodos. Kartojama, kad prie jo karas nebūtų kilęs, kad jis išspręstų šį karą dar prieš inauguraciją, jei laimėtų rinkimus.

Jis taip pat kartoja, kad jo oponentai tik skatina trečiąjį pasaulinį karą, o jis kalbėtų su abiem pusėmis – tiek su V. Putinu, tiek su V. Zelenskiu – nes su abiem palaiko puikų kontaktą ir galėtų tokiu būdu užtikrinti, kad būtų realizuotas interesas išvengti tolesnio šio karo tęstinumo“, – D. Trumpo pozicijas apibendrino ekspertas.

Pasak L. Kojalos, D. Trumpas nepasakė nieko detalaus ir naujo, neišgrynino jokių principų, ką respublikonas bandytų pasiekti ir kokius prioritetus keltų jei laimėtų rinkimus. Tačiau tai, pasak politologo, turėtų neraminti.

„Tai turėtų kažkiek neraminti, nes, be abejo, debatuose net du kartus D. Trumpo buvo tiesiogiai paklausta, ar jis norėtų, kad Ukraina laimėtų šį karą, na ir abu kartus jis atsakymo į šį klausimą išvengė, atsakydamas, kad jis nori karo pabaigos“, – respublikonų kandidato atsakymus dėl karo Ukrainoje įvertino L. Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:34186923]]

Tiesa, pasak politologo K. Harris taip pat nepateikė konkrečių planų dėl karo Ukrainoje – ji akcentavo esamos administracijos politikos tęstinumą.

L. Kojala apibendrino, kad D. Trumpo pozicija ties karu Ukrainoje yra neaiški, neapibrėžta ir turinti labai daug galimų variacijų, tuo tarpu su K. Harris būtų galima tikėtis tęstinumo to, ką matėme pastaruosius kelerius metus su J. Bidenu.

Po pirmojo K. Harris ir D. Trumpo pasispardymo – respublikono pyktis ir migla dėl karo Ukrainoje: įvertino, kas kelia nerimą