52 metų M.Sandu gavo 55,3 proc. balsų, 57-erių A.Stoianoglo, kurį prezidentė pernai atleido iš Moldovos generalinio prokuroro pareigų, – 44,7 proc. „Šiandien, mieli moldavai, jūs davėte demokratijos pamoką, kurią verta įrašyti į istorijos knygas. Laisvė, tiesa ir teisingumas nugalėjo“, – pareiškė M.Sandu.
Visuomenė – susiskaldžiusi
Rinkimus temdė kaltinimai dėl Rusijos kišimosi siekiant paveikti balsuojančius. Moldovos valdžia pranešė apie išpuolius, provokacijas ir bandymus destabilizuoti padėtį.
Užsienyje pasitelktos ir kibernetinės atakos bei melagingi grasinimai rinkimų apylinkėse susprogdinti bombas.
„Reikia retos jėgos įveikti iššūkius, su kuriais per šiuos rinkimus susidūrėte. Džiaugiuosi galėdama toliau dirbti su jumis siekiant Moldovos ir jos žmonių ateities Europoje“, – M.Sandu sveikino Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei per pirmąjį turą spalio 20 d., kai tarp 11 kandidatų M.Sandu gavo 42,5 proc. balsų, o su 26 proc. antrąją vietą užėmė A.Stoianoglo, kurį palaikė Moldovoje tradiciškai stipri prorusiško buvusio šalies prezidento Igorio Dodono Socialistų partija.
Didelė moldavų diaspora ir sostinė Kišiniovas dažniausiai pasisako už valstybės kryptį į Vakarus, o kaimo vietovės ir prorusiški separatistiniai Uždniestrės ir Gagaūzijos regionai tam nepritaria.
Antrajame ture visoje Moldovos teritorijoje A.Stoianoglo sulaukė 51,2 proc. palaikymo, M.Sandu – 48,8 proc. Kišiniovo savivaldybėje už prezidentę pasisakė 57,4 proc. rinkėjų, už jos varžovą – 42,6 proc.
Balsavimo užsienyje rezultatai parodė triuškinamą M.Sandu pergalę – 82,8 proc. prieš 17,2 proc.
Iš viso antrajame ture dalyvavo 1,68 mln. Moldovos piliečių, iš jų užsienyje – 327 tūkst.
Lemiamas balsavimas įvyko praėjus dviem savaitėms po prezidento rinkimų pirmojo rato ir referendumo, per kurį 50,35 proc. rinkėjų pritarė, kad Moldovos konstitucijoje kaip negrįžtamas procesas būtų įtvirtintas stojimas į Europos Sąjungą. Prieš balsavo 49,65 proc. – skirtumas sudarė vos 10 tūkst. balsų, o europinės integracijos šalininkų pranašumą užtikrino pirmiausia diaspora.
Referendumo rezultatus spalio 31 d. patvirtino Moldovos konstitucinis teismas.
Negali ilsėtis ant laurų
Pergalė prezidento rinkimuose M.Sandu ir jos komandai pradeda kitą, dar svarbesnį, politinį etapą. 2025 m. vasarą Moldovoje vyks Parlamento rinkimai, kurių rezultatai nulems prezidentės valdžios galias bent kelis ateinančius metus.
M.Sandu įkurta Veiksmo ir solidarumo partija dabar turi absoliučią parlamentinę daugumą, o tai paverčia prezidentą pagrindiniu šalies politiku, kartais netgi viršijančiu savo konstitucinius įgaliojimus be jokių neigiamų pasekmių sau.
Valdančiosios partijos pralaimėjimas kitų metų rinkimuose automatiškai paverstų M.Sandu savotiška „Moldovos karaliene“ – Kišiniovo analogu Sakartvelo prezidentei Salomei Zurabišvili, kuri, nors ir laikosi provakarietiškų pozicijų, neturi jokių realių svertų prieš milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio diriguojamos partijos „Sakartvelo svajonė“ prorusiškus žingsnius.
Norėdama suteikti Veiksmo ir solidarumo partijai šansą jeigu ne išlaikyti absoliučią daugumą būsimajame Parlamente, tai bent jau tapti valdančiosios koalicijos pagrindu, M.Sandu turės pademonstruoti rinkėjams ir kitokį veidą.
Apžvalgininkų teigimu, tai, kad M.Sandu neužsitikrino pergalės pirmajame ture, ir slidūs referendumo dėl europinės integracijos rezultatai aiškiai parodė, jog prezidentei būtini ryžtingi žingsniai.
Pirmiausia reikia aktyvesnių veiksmų teisingumo reformos srityje, atviresnės kadrų politikos ir ekonomikos reformų, kurios pastebimai pakeistų vidutinės Moldovos šeimos gerovę.
Bandys sutelkti opoziciją?
O kokias politines perspektyvas turi prezidento rinkimų finalininkas A.Stoianoglo? Jis iki šiol niekada nekalbėjo apie savo ateities planus: akiratyje buvo tiktai kova dėl šalies vadovo posto. Tačiau, pasak ekspertų, nebūna taip, kad nacionaliniuose rinkimuose gavęs daugiau nei 40 proc. balsų politikas staiga kažkur dingtų – iššvaistyti tokį kapitalą būtų kvaila.
Vis dėlto A.Stoianoglo laukia sunkus apsisprendimas. Prezidento rinkimuose jis buvo Socialistų partijos kandidatas, nors viešose kalbose nuo jos atsiribodavo, kaskart primindamas apie savo nepartiškumą. Vargu ar A.Stoianoglo sieks karjeros šioje partijoje su prorusišku šleifu, juolab kad dabartinis jos lyderis I.Dodonas neketina su niekuo dalytis valdžia.
Kita vertus, aukšti rezultatai abiejuose prezidento rinkimų turuose suteikia A.Stoianoglo visas prielaidas formuoti jį remiančių partijų ir visuomeninių organizacijų koaliciją.
Taip politikas gali tapti nauju susiskaldžiusios Moldovos opozicijos traukos centru.
Parengta pagal BBC inf.
