Kai ES vadovai pirmadienį Briuselyje susirinko aptarti Europos gynybos ateities, Prancūzija stojo prieš beveik visus kitus – Paryžius tvirtai laikosi savo pozicijos, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti skiriami Europoje sukurtoms ir pagamintoms karinėms sistemoms.
Tačiau daugelis kitų šalių įspėja, kad JAV ginklų gamintojų pašalinimas iš ES subsidijų įsiutintų JAV prezidentą Donaldą Trumpą, leidiniui teigė keli diplomatai.
„Jei šiuo metu kaip ES ketiname investuoti milijardus į gynybos pajėgumus ir griežtai užtrenkiame duris JAV gynybai, ar manote, kad tai bus gerai parduodama Mar-a-Lago?“ – klausė vienas Europos diplomatas, turėdamas omenyje D. Trumpo rezidenciją Floridoje.
Priešingai nei Prancūzija – vienintelė bloko branduolinė galia – tokios šalys kaip Vokietija, Lenkija, Nyderlandai ir Baltijos šalys „yra strategiškai suinteresuotos išlaikyti savo sąjungininkus arti mūsų“, pridūrė diplomatas.
Neoficialiame aukščiausiojo lygio susitikime ketinama aptarti ES gynybos politiką reaguojant į didėjančią Rusijos keliamą grėsmę, įskaitant tokius klausimus kaip finansai ir ginklų gamyba, ir pateikti Europos Komisijai gaires rengiant ilgalaikį gynybos politikos pasiūlymą, pirmadienį rašė „Politico“.
Vienas iš pagrindinių susitikimo tikslų – rasti bendrą sutarimą dėl karinės įrangos, kuri bus bendrai kuriama ES lėšomis. Tačiau Vašingtono ir Amerikos bendrovių vaidmuo Europos gynybos srityje bus labai svarbus.
Kai kurios šalys, ypač tos, kurios geografiškai yra arti Rusijos, nori pirkti gatavą ginkluotę, kad sustiprintų savo kariuomenes, kurios galėtų pasipriešinti Kremliui, taip pat pagal licenciją gaminti užsienietišką įrangą.
„Mus domina geriausia įranga, kurią galima kuo greičiau pristatyti“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas interviu leidiniui „Politico“. Jis apskaičiavo, kad Lenkija išleido 60 mlrd. dolerių JAV įrangai, o dar milijardus išleido ginklams iš Pietų Korėjos.
Be to, yra ir politinis aspektas, susijęs su užtikrinimu, kad Jungtinės Valstijos, vadovaujamos „transakcinio“ D. Trumpo, matytų vertę išlaikyti aljansą su Europos šalimis. Todėl Europa turėtų užtikrinti, kad pirktų prekes, įskaitant ginklus, iš JAV, sakė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.
„Mintis, kad turime pritraukti JAV, kad jos norėtų likti Europoje, yra labiausiai paplitusi, – pripažino aukšto rango Prancūzijos kariškis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų kalbėti atvirai. – Bijau, kad Prancūzija yra šiek tiek izoliuota ir nesulaukia didelio palaikymo; kitos šalys yra realistiškesnės.“
Sumaištis grįžus D. Trumpui
Dėl to JAV prezidentas tapo svarbiausiu asmeniu pirmadienio susitikime, nors jis ir nebuvo pakviestas.
Dėl 1,5 mlrd. eurų vertės Europos gynybos pramonės programos jau vyksta kova dėl to, kiek pinigų siųsti bloko viduje ir kaip plačiai atverti duris ne ES ginklų gamintojams. Nors ji yra nedidelė – W. Kosiniakas-Kamyszas pavadino jos dydį „pokštu“ – ji yra planuojamo didžiulio ES išlaidų gynybai padidinimo pirmtakė.
Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Lenkija ir Baltijos šalys išplatino dokumentą, kuriame raginama, kad iki 2027 m. ES gynybai išleistų ne mažiau kaip 100 mlrd. eurų, be kita ko, perkant ginklus iš ES nepriklausančių NATO sąjungininkių.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusiais metais sakė, kad blokas per ateinantį dešimtmetį gynybai turėtų papildomai išleisti 500 mlrd. eurų.
Šiuo metu JAV labai gerai sekasi pelnytis iš Europos karinių pajėgumų didinimo. Nuo 2022 m. vidurio iki 2023 m. vidurio 63 proc. visų ES gynybos užsakymų buvo pateikta JAV bendrovėms ir dar 15 proc. kitiems ne ES tiekėjams, teigiama praėjusių metų buvusio Italijos premjero ir Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi ataskaitoje, kuria siekiama didinti Europos konkurencingumą.
Prancūzija vadovauja kovai už tai, kad padėtis pasikeistų, ir ją šiek tiek remia Graikija.
Praėjusią savaitę Graikijos gynybos ministro pavaduotojas Yiannis Kefalogiannis sakė, kad perkant daugiau ginklų, „sukurtų ir pagamintų ES, bus užtikrintas didesnis strateginis savarankiškumas, ypač jei antrosios D. Trumpo kadencijos metu NATO patirs spaudimą“.
Eliziejaus rūmų pareigūnas paprieštaravo minčiai, kad Paryžius yra izoliuotas. „Nėra jokios atskirties tarp tų, kurie nori (...) pirkti amerikietiškus produktus, ir tų, kurie nori atidėti europietiškus pinigus pirmenybę teikiant Europos (bendrovėms)“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.
„Yra gana platus sutarimas, kad kai tik pradedame kalbėti apie tai, ką norime daryti kartu – raketos, priešraketinės gynybos priemonės, bepiločiai orlaiviai, kovos su bepiločiais orlaiviais priemonės, giluminiai smūgiai – turime sukurti bendrus pajėgumus, kurių europiečiams trūksta“, – pridūrė pareigūnas.
Pirmadienio susitikime bus girdėti daug atsargumo balsų, prognozavo „Politico“.
Prie ES vadovų pietų prisijungė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, o jis stengiasi palaikyti atvirą kanalą su D. Trumpu, kad įtikintų JAV prezidentą Atlanto aljanso verte, be kita ko, ieškodamas būdų, kaip palengvinti ir pagreitinti amerikietiškų ginklų įsigijimą europiečiams.
Per pirmadienio vakarienę lyderiai priėmė Keirą Starmerį – pirmą kartą po „Brexit“ tokiame aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo britų ministras pirmininkas. K. Starmeris taip pat dėjo daug pastangų, kad išlaikytų D. Trumpą savo pusėje.
Proveržio nesitiki
Dėl viso to Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui António Costai tenka labai sunki užduotis pasiekti vieningą ES poziciją.
„Tai tarsi atlikti atvirą širdies operaciją geriausiam sportininkui, – prieš aukščiausiojo lygio susitikimą sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas. – Tai nepaprastai svarbu, prasminga, tai gali išgelbėti gyvybę, tačiau tai taip pat labai sudėtinga ir reikalauja daug įgūdžių.“
Tačiau, kaip sakė pareigūnas, ES vadovai susiduria su gyvybiškai pavojinga situacija.
A. Costa juos išdėstė savo kvietime: Rusijos karas prieš Ukrainą, hibridinės ir kibernetinės atakos.
„Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą, – A. Costa. – Ji turi tapti atsparesnė, veiksmingesnė, savarankiškesnė ir patikimesnė saugumo ir gynybos veikėja.“
Nesitikima, kad įvyks koks nors dramatiškas proveržis.
„Briuselis stengsis duoti teigiamą signalą, – sakė buvęs Italijos ambasadorius ES Piero Benassi. – Tačiau baiminuosi, kad jis toli gražu neatitiks poreikių, kurių reikalautų dabartinė geopolitinė situacija.“
Parengta pagal „Politico“ inf.