Penktadienį išsakytoje J. D. Vance'o kalboje nebuvo paminėti du svarbiausi konferencijos akcentai – karo Ukrainoje pabaiga ir išlaidų didinimas Europoje, o JAV viceprezidento retorika buvo skirta vidaus auditorijai.
Pasak naujienų portalo „The Guardian“ tokia J. D. Vance'o retorika parodo didelį JAV prezidento Donaldo Trumpo statymą ant Europos kraštutinės dešinės.
Visgi, JAV viceprezidento kaltinimai žodžio laisvės pažeidimais ir politiniu susidorojimu buvo pasiųsti ne tam adresatui – kalboje nė karto nebuvo paminėtas Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.
Skirta vidaus auditorijai
Buvo manyta, kad šių metų Miuncheno saugumo konferencijoje bus kalbama apie du dalykus – kaip nenusileidžiant Rusijai užbaigti karą Ukrainoje ir apie tai, kaip Europa turi padidinti savo išlaidas gynybai, rašo portalas BBC.
Visgi JAV viceprezidentas J. D. Vance'as savo laiką tribūnoje išnaudojo kalbėti nei apie vieną, nei apie kitą. Penktadienį jis šokiravo delegatus griežtai užsipuldamas Vašingtono sąjungininkus, smerkdamas tai, ką jis vadino dezinformacija ir žodžio laisvės pažeidimus.
Tai buvo labai keistos 20 minučių, kurias delegatai salėje pasitiko tyla, kurios neišjudino net J. D. Vance'o šmaikštavimai, vertina BBC.
Jis apkaltino Europos vyriausybes atsitraukimu nuo savo vertybių ir rinkėjų susirūpinimo dėl migracijos ir žodžio laisvės ignoravimu.
J. D. Vance'o kalba Europoje buvo įvertinta vienareikšmiškai blogai. Visgi, pasak portalo BBC, ši kalba buvo skirta JAV vidaus vartojimui.
Vis dėlto J. D. Vance'as susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris stengėsi kalbėti pozityviai.
Pasak V. Zelenskio, jiedu turėjo „gerą pokalbį“. Ukrainos vadovas pabrėžė, kad Vašingtonas ir Kyjivas turi kalbėtis ir dirbti kartu, kad „parengtų planą, kaip sustabdyti V. Putiną ir užbaigti karą.
„Mes norime, tikrai, labai norime taikos. Tačiau mums reikia tikrų saugumo garantijų“, – pridūrė V. Zelenskis.
Pasak D. Trumpo, V. Putinas taip pat nori taikos – tačiau savo sąlygomis. Jeigu jos slapta nepasikeitė, tai apima Ukrainos kapituliaciją prieš Rusijos reikalavimus ir teritorijos atidavimą Maskvai.
J. D. Vance'o kalba nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV gynybos sekretorius Pete'ą Hegsethas rėžė, kad atgauti Ukrainos teritoriją, užimtą Rusijos dar 2014 metais, yra tiesiog „nerealu“.
JAV taip pat sužlugdė Kijevo viltis įstoti į NATO – pagrindinį prezidento V. Zelenskio siekį – ir atmetė galimybę siųsti JAV karius, kurie padėtų apsaugoti Ukrainos sienas, jei Rusija kitą kartą nuspręstų įsiveržti.
Statymas ant Europos kraštutinės dešinės
Vertindamas J. D. Vance'o kalbą naujienų portalas „The Guardian“ teigia, kad JAV viceprezidento kalba parodo didelį D. Trumpo administracijos statymą ant Europos kraštutinės dešinės.
Naujienų portalo korespondentas Andrew Rothas įvertino, kad respublikono komentarai prilygo agitacinei kalbai, nukreiptai prieš dabartinę Vokietijos vyriausybę. Šalyje liko vos savaitė iki rinkimų, kuriuose kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) turėtų užimti antrąją vietą.
J. D. Vance'as savo kalboje apkaltino Europos vadovus žodžio laisvės slopinimu, nesugebėjimu sustabdyti nelegalios migracijos ir bėgimu nuo tikrųjų rinkėjų įsitikinimų.
Kalbant JAV viceprezidentui, perpildytoje salėje buvo galima išgirsti žodžius „Jėzau Kristau“ ir matyti krūpčiojimą ant kėdžių.
Po kelių valandų jis susitiko su AfD lydere Alice Weidel, taip sulaužydamas Vokietijos politikoje galiojantį tabu – „ugniasienę prieš kraštutinius dešiniuosius“. Ji skirta tam, kad kraštutinės dešinės partija, susijusi su ekstremizmu, nebūtų įtraukta į pagrindinę ir bet kokią valdančiąją koaliciją.
„Tai neįtikėtinai prieštaringas jo poelgis“, – „The Guardian“ sakė Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvavusi Vokietijos Maršalo fondo „Geostrategy North“ vykdomoji direktorė Kristine Berzina.
Vargu, ar J. D. Vance'o – arba milijardieriaus Elono Musko, kuris neseniai pasakė kalbą AfD partijos aukščiausiojo lygio susitikime – parama pakreips Vokietijos rinkimų rezultatus, mano K. Berzina.
Taip pat mažai tikėtina, kad ji privers valdančiąją Krikščionių demokratų sąjungą, kuri turėtų laimėti kitą savaitę vyksiančius rinkimus, priimti AfD į bet kokią valdančiosios koalicijos sudėtį.
Tačiau D. Trumpo administracija siekia platesnių pokyčių Europoje: populistinių partijų, kurios laikosi antiimigracinės ir izoliacionistinės pasaulėžiūros ir kartu su JAV puola globalizaciją bei liberalias vertybes, iškilimo.
Tokiais lyderiais jie laiko Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, Italijos premjerę Giorgią Meloni, Jungtinės Karalystės Reformų partiją ir Marine Le Pen Prancūzijoje.
„Tai yra asmeniška ir tai yra politinis kraštutinių dešiniųjų politinis susivienijimas, – sakė ji. – Tai taip pat atveria duris į tai, kokių dar beprecedenčių dalykų pamatysime kalbant apie JAV ranką Europos politikoje.“
Penktadienį J. D. Vance'as taip pat norėjo supykdyti Europos lyderius. Jis atsisakė susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, kuris turėtų būti vienas pagrindinių JAV partnerių derybose su Rusija dėl karo Ukrainoje ateities.
„The Guardian“ įvertino, kad šis manevras byloja apie D. Trumpo administracijos mąstymo tendenciją – rinkėjai užsienyje turėtų susitvarkyti su tuo, su kuo nesusitvarkys respublikono vedamos derybos.
Lyg iliustruodamas šią mintį penktadienį J. D. Vance'as rėžė Europos elitui – „jei jūs bėgate bijodami savo pačių rinkėjų, Amerika jums nieko negali padaryti“.
Tikrasis adresatas turėjo būti V. Putinas
Tai buvo tarsi kalba, išsakyta socialiniame tinkle „X“, kuri turėjo būti papildyta faktus tikrinančiomis bendruomenės pastabomis, rašo portalas CNN.
"JAV viceprezidentas J. D. Vance'as į Miuncheno sceną išėjo siekdamas sunaikinti totalitarizmą Europoje. Bet ne Maskvoje, o Ukrainos sąjungininkėse Europos Sąjungoje", - rašo CNN.
J. D. Vance'as rėžė, kad „vidaus priešai“ Europoje įkalina oponentus ir bijo savo pačių rinkėjų. Didžiajai daugumai auditorijos tiek Miunchene – tiek visoje Europoje – šis pareiškimas yra toks, kurį skaitytojai vadintų sąmokslo teorija, vertina CNN.
Nors Miunchene tikėtasi išgirsti daugiau detalių apie D. Trumpo administracijos taikos planą Ukrainai, jo laukiantys klausytojai buvo apipilti kultūrinio karo skundais ir siekiu pasėti rimtų abejonių dėl rinkimų sąžiningumo visoje Europoje.
Pirmiausia J. D. Vance'as rėžė, kad neseniai anuliuotas Rumunijos prezidento rinkimų rezultatas buvo bandymas atimti iš rinkėjų galimybę rinktis.
Rumunija anuliavo tik pirmąjį praėjusiais metais vykusių prezidento rinkimų turą, kuriame prorusiškų pažiūrų kandidatas labai nežymiai laimėjo vietą antrajame ture. Tuomet teismai pritarė Rumunijos žvalgybos agentūrų įrodymams, kad Rusija smarkiai kišosi į rinkimus.
Taip pat neaišku, ką J. D. Vance'as turėjo omenyje sakydamas, kad Europos valstybės cenzūruoja savo oponentus arba „sodina juos į kalėjimą“.
„Ši JAV viceprezidento istorija skambėjo lyg iš šeštojo dešimtmečio Rytų Vokietijos – pasaulio, geografiškai esančio vos už kelių šimtų kilometrų, kur šie sovietmečio siaubai tebėra gyvi prisiminimai“, – rašo CNN.
J. D. Vance'as sakė, kad „seni įsišakniję interesai slėpėsi po bjauriais sovietinių laikų žodžiais, tokiais kaip dezinformacija“.
„Daugelis salėje buvusių žmonių buvo kilę iš žiaurios buvusios Sovietų Sąjungos okupacijos. Jiems nereikėjo skaityti paskaitų apie tai, kaip autoritarizmas skleidžia melą, kad pateisintų prastą ir žiaurų mažumos valdymą“, – šiuos žodžius pašiepė CNN.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius greitai atsakė, kad šie J. D. Vance'o žodžiai yra „nepriimtini“.
J. D. Vance'as taip pat pradėjo plačią paskaitą apie Europoje varžomą žodžio laisvę – paminėjo atvejį, kai Jungtinėje Karalystėje buvo suimtas vyras, kuris tyliai meldėsi prie abortų klinikos.
Pagal naujus įstatymus Didžiojoje Britanijoje politinė veikla draudžiama 150 metrų atstumu nuo abortų klinikų, kad būtų išvengta moterų, ieškančių medicininės pagalbos, persekiojimo.
„J. D. Vance'o skundai pataikė į esminį žodžio laisvės vaidmens skirtumą Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur demokratija yra daug šviežesnė.
Europoje žodžio laisvė yra itin svarbi ir yra įtvirtinta įstatymais, tačiau įstatymuose taip pat įtvirtinta ir atsakomybė už piliečių saugumą. Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmoji konstitucijos pataisa reiškia, kad galite sakyti, ką tik norite“, – pažymi CNN.
J. D. Vance'as ilgai ruošėsi šiai kalbai, siekdamas pradėti D. Trumpo administracijos planą pakurstyti populizmą visoje Europoje.
Jis kalbėjo salėje, puikiai suvokiančioje grėsmę, kurią kraštutinių dešiniųjų populizmas kelia nuosaikiai Europos valstybių ideologijai. Delegatai taip pat puikiai supranta ir Europą užgriuvusius imigracijos iššūkius, prieš kuriuos itin stipriai pasisakė J. D. Vance'as.
„Tačiau tikroji figūra, iškylanti salėje, į kurią jis kreipėsi karštligiškai, buvo Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Nuodėmės, kuriomis buvo kaltinama auditorija ir Europa, iš tikrųjų vyksta Rusijoje“, – J. D. Vance'o mintis įvertino CNN saugumo korespondentas Nickas Pattonas Walshas.
Nepaisant to, V. Putinas kalboje nebuvo paminėtas, o Ukraina buvo paminėta tik prabėgomis. J. D. Vance'o nuomone, blogiečiai buvo pačių Jungtinių Valstijų sąjungininkai, o tikroji grėsmė Vakarų demokratijai – Europos valstybės, apibendrina CNN.
Parengta pagal BBC, CNN, „The Guardian“ inf.