Naujausiame susitarimo projekte numatoma, kad Kyjivas 50 proc. pajamų, gautų iš valstybei priklausančių gamtinių išteklių, mokėtų į fondą, kuris investuotų Ukrainoje. Mainais už tai dokumente nenumatomos realios JAV saugumo garantijos Ukrainai.
Teoriškai JAV iš šio sandorio gali uždirbti daug.
Ukrainos gamtos išteklių ir aplinkos ministerijos duomenimis, šalies uolienose yra apie 5 proc. pasaulio svarbiausių žaliavų, įskaitant grafitą, litį, titaną, berilį ir uraną.
Praneša, kada gali įvykti D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimas
Šie ištekliai būtini baterijoms, radarų sistemoms ir šarvuočiams gaminti. Taigi jie yra svarbūs gynybos ir technologijų pramonei. Tai šiek tiek sumažintų Amerikos priklausomybę nuo Kinijos naudingųjų iškasenų.
Tačiau praktiškai Ukrainos naudingųjų iškasenų turtas tebėra paslaptis.
Nors šalis praneša apie daugiau kaip 20 tūkst. ištirtų naudingųjų iškasenų telkinių ir vietovių, tik apie 8 tūkst. iš jų buvo įvertinti kaip perspektyvūs. Mažiau nei pusė iš jų buvo eksploatuojami iki Rusijos invazijos į Ukrainą prieš trejus metus.
Susiję straipsniai
Pasenę duomenys
Šių telkinių vertės apskaičiavimai daugiausia grindžiami sovietmečiu atliktais tyrimais, kurie dažniausiai buvo atliekami nuo septintojo iki aštuntojo dešimtmečio, rašo „Politico“. Informacija yra dažnai neišsami ir vis dar skaitmeninama. Didžioji jos dalis buvo užantspauduota, nes karo pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė karo padėtį.
Net jei tolesni tyrinėjimai patvirtintų, kad yra vertingų naudingųjų iškasenų telkinių, jų gavyba užtruktų ilgai ir pareikalautų daug pinigų.
Ukrainos geologijos tarnyba (UGS) apskaičiavo, kad 10 didžiausių žinomų Ukrainos kasybos perspektyvų eksploatacija kainuotų 15 mlrd. JAV dolerių – reikėtų pastatyti kasyklas, karjerus ir apie 20 naujų perdirbimo įrenginių.
Nors retųjų žemių mineralai iš tikrųjų nėra tokie reti, jas išgauti ir perdirbti yra labai brangu, nes jie yra susimaišę kartu su kitais mineralais, kurių koncentracija skiriasi.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) duomenimis, Kinija, kuri perdirba beveik 90 proc. retųjų žemių visame pasaulyje, turi beveik monopolinę padėtį šiame tiekimo grandinės etape. Dauguma pagrindinių retųjų žemių gamintojų, įskaitant JAV, neturi vietinių žinių ar infrastruktūros, reikalingos mineralams perdirbti, todėl yra priversti pasikliauti Pekinu.
Novopoltavskės telkinį UGS apibūdina kaip „vieną didžiausių“ pasaulyje. Į jo plėtrą reikėtų investuoti apie 300 mln. dolerių. Atskiroje UGS ataskaitoje vietovė apibūdinama kaip „palyginti sudėtinga“ dėl potvynių ir nuošliaužų rizikos.
Novopoltavskės telkinys, pirmą kartą atrastas 1970 m., buvo tyrinėjamas aštuntajame dešimtmetyje, tačiau nuo 1991 m. jame nebuvo vykdomi jokie plėtros darbai. Tai vienas iš šešių Ukrainoje žinomų retųjų žemių telkinių.
Jame yra 17 skirtingų mineralų, kurie naudojami raketoms, lazeriams, kompiuteriams, televizoriams, išmaniesiems telefonams ir vėjo turbinoms gaminti.
Infrastruktūros sukūrimas Ukrainoje, net ir su JAV investicijomis, užtruktų ne vienerius metus ir greičiausiai būtų mažiau efektyvus nei mineralų gabenimas perdirbti į Kiniją.
Prie šių investicijų reikia pridėti milijardus dolerių, kurių prireiks išvalyti žemę nuo minų ir sprogmenų (tai gali užtrukti daugiau nei dešimtmetį) ir atstatyti pagrindinę kasybos sektoriaus infrastruktūrą – nuo kelių iki elektrinių.
Naujausiame vertinime Ukrainos vyriausybė, Pasaulio bankas ir Europos Komisija apskaičiavo, kad Ukrainos atstatymo išlaidos per ateinančius 10 metų sieks 524 mlrd. dolerių – maždaug tiek, kiek D. Trumpas reikalavo kaip kompensacijos už Vašingtono paramą Kijevui priešinantis Maskvos agresijos karui. Realus JAV pagalbos dydis nuo karo pradžios yra artimesnis 120 mlrd. dolerių.
Dėl techninių sunkumų ir su tuo susijusių išlaidų „Ukrainos retųjų žemės elementų išgavimas gali būti nepelningas“, – daro išvadą rinkos tyrimų bendrovė „S&P Global“
Dalis telkinių – Rusijos okupuotose teritorijose
Tarp D. Trumpo ir Ukrainos naudingųjų iškasenų turtų yra dar viena kliūtis: keletas perspektyvių telkinių yra Rusijos okupuotose teritorijose.
Du didžiausi žinomi retųjų žemių telkiniai – Azovske ir Mazurivske – yra Rusijos kontroliuojamame Donecko regione. O Novopoltavskėje telkinys yra Zaporižioje, kuriai grasina Rusija.
Taip pat yra keletas perspektyvių ličio telkinių, esančių įvairiose plėtros stadijose – Ševčenkovskio telkinys Donecko srityje ir Kruta Balkos blokas Zaporižios srityje.
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Julija Svyrydenko, vyriausioji derybininkė dėl susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, teigė, kad Rusija yra užėmusi 350 mlrd. dolerių vertės svarbiausių šalies naudingųjų iškasenų ir dujų išteklių. Kitais skaičiavimais, prarastų išteklių vertė siekia trilijonus dolerių.
D. Trumpas gali nuspręsti padidinti paramą Ukrainai ir padėti jai susigrąžinti okupuotas žemes arba priimti Vladimiro Putino pasiūlymą pirkti iš Rusijos naudingąsias iškasenas, įskaitant iškasenas, išgaunamas okupuotose Ukrainos teritorijose.
JAV prezidentui tai gali tapti šimtmečio sandėriu arba, priešingai, jam gali likti krūva nuostolingų kasyklų, į kurias nenorės investuoti nė viena Amerikos bendrovė.
Parengta pagal „Politico“ inf.