D. Trumpas jau seniai jaučia atvirą panieką ES, kurią jis netiksliai apibūdino kaip sukurtą tam, kad „konkuruotų su Jungtinėmis Valstijomis“.
D. Trumpui ES yra greta kitų tarptautinių darinių, kurių jis tiesiog nekenčia. Tarp jų yra tokios organizacijos kaip Pasaulio prekybos organizacija ir Pasaulio sveikatos organizacija, kurios, neva jo, turi būti panaikintos dėl to, kad apiplėšė Ameriką.
Vos per kelias pirmąsias karštligiškas antrosios kadencijos savaites jo administracija įrodė, kad Briuseliui bus skiriama mažai dėmesio.
ES prekybos vadovas lankėsi Vašingtone tik tam, kad įtikintų D. Trumpą sureguliuoti tarifų planus. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio atšaukė savo planuotą susitikimą su ES užsienio politikos vyriausiąja įgaliotine Kaja Kallas, o ES parlamentarai turėjo skristi namo su karčia žinia, kad Amerika nepaisys jų technologijų taisyklių, nes tai yra europietiška „cenzūra“.
Žinia aiški: D. Trumpas nustums ES į šalį ir žais „skaldyk ir valdyk“ su šalių lyderiais. Tai nebuvo įmanoma per jo pirmosios kadencijos prekybos karą, kai Europa susivienijo, kad suduotų jam atsakomąjį smūgį. O dabar skilimai dėl karo Ukrainoje kelia egzistencinių klausimų dėl bloko vienybės.
D. Trumpo administracijos veiksmai, nukreipti prieš ES, dabar dera su ilgalaikiu Kremliaus priešiškumu blokui ir sukelia krizę Briuselio institucijose. ES kaip blokas stengiasi įrodyti savo svarbą, kadangi nacionaliniai lyderiai, tokie kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, imasi vadovauti Europos atsakui į D. Trumpą.
Europos Vadovų Taryba, kurioje 27 šalių vadovai turėtų bendru sutarimu priimti svarbius užsienio politikos sprendimus, pasirodė esanti pernelyg susiskaldžiusi ir nepakankamai operatyvi, kad galėtų reaguoti į D. Trumpo sukeltos audros dėl Ukrainos mastą.
Iš tiesų ES diplomatai jau mažina lūkesčius, kad šią savaitę Briuselyje vyksiančiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) aukščiausiojo lygio susitikime bus pasiekta kokių nors didelių laimėjimų, kadangi Vengrija toliau nepritaria tolesnei pagalbai Ukrainai.
Vietoj to K. Starmeris ir E. Macronas pačią ES turi apeiti specifiniais diplomatiniais formatais, kviesdami tokias šalis kaip Turkija ir Kanada bei akivaizdžiai nekviesdami prorusiškų ES lyderių.
„Krizė perkelia Europos svorio centrą atgal į nacionalines sostines, – sakė analitinio centro „Eurasia Group“ vykdomasis direktorius Europai Mujtaba Rahmanas. – Institucijų vaidmuo šiame kontekste yra svarbus, bet ne kritinis“.
„Tai nauja pusiausvyra ir nauja tikrovė“, prie kurios „turi prisitaikyti“ aukščiausi ES pareigūnai Ursula von der Leyen ir António Costa, – pridūrė jis. U. von der Leyen vadovauja Europos Komisijai, o A. Costa yra Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Vienas ES diplomatas išreiškė įsitikinimą, kad blokas sugebės atlaikyti D. Trumpo uraganą, nors ir nežymiai. „Po kiekvieno tokio įvykio ES vis kabo ant plauko, bet tai mus daro stipresniais“, – sakė jie.
D. Trumpas sukrėtė ES bloką ne tik dėl to, kad glaudžiai bendrauja su Kremliumi ir griauna Vakarų aljansą, bet ir dėl to, kad tiesiogiai kišasi į nacionalinę politiką bei remia kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimą.
Pesimistiškiau nusiteikę Europos apžvalgininkai teigia, kad D. Trumpo administracija visomis išgalėmis siekia skatinti populistines nacionalistines jėgas Europoje, kad padėtų sugriauti ES ir vėl paverstų ją kur kas laisvesne šalių konfederacija, kurių valdžios būtų labiau pavaldžios Jungtinėms Valstijoms, o gal ir Rusijai.
„Tai, ką JAV viceprezidentas J. D. Vance'as padarė Miunchene, rodo norą sugriauti pažangiąją Europos Sąjungą ir sukurti naują, kuri būtų sąjungininkė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei sudarytų konservatyvių pažiūrų tautų Europą“, – sakė "UCLouvain“ tarptautinių santykių profesorius ir ES bei JAV santykių ekspertas. Tanguy Struye de Swielande'as.
Atstūmimai, užgauliojimai ir šalti santykiai
D. Trumpo pykčiai dėl to, ką jis vadina „labai bjauria“ ES, nėra naujiena. Ji jau seniai kelia jam įniršį dėl to savo prekybos sunkiasvorės statuso, kuri turi didelį prekių perteklių su Jungtinėmis Valstijomis, o dėl karinės apsaugos pasikliauja pačia Amerika.
Labiausiai jis piktinosi, kad Niujorko Penktojoje aveniu stovi daug prabangių vokiškų automobilių.
Tačiau jam vis tiek teko turėti reikalų su aukščiausiais ES pareigūnais. Per transatlantinius ginčus jis kai kuriuos iš jų net pamėgo.
Margaritis Schinas, kuris pirmosios D. Trumpo kadencijos metu buvo Europos Komisijos vyriausiasis atstovas spaudai, prisimena transatlantinius santykius kaip įtemptus, bet funkcionalius ir kartais slogius pirmosios kadencijos prekybos karo metu.
„Tai visada buvo tam tikras šou“, – sakė M. Schinas, kuris buvo tuometinio Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio vyriausiasis atstovas spaudai, o po to pats tapo Europos Komisijos nariu vadovaujant U. von der Leyen.
„Bet faktas yra tas, kad jis mėgo J. C. Junckerį. Jam patiko (tuometinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas) Donaldas Tuskas. Jie "pauostė" vienas kitą ir pamatė, kad viskas gerai“, – išraiškingai kalbėjo jis.
Kai J. C. Junckeris 2018 m. liepą, pačiame ES ir JAV prekybos įtampos įkarštyje, vyko į Vašingtoną, jo ir D. Trumpo diskusijos buvo „labai spalvingos“, su „daugybe juokelių, užuominų, mažybinių frazių... Tai buvo labai transakcinis susitikimas, kuris suveikė“, – dėstė jis.
Tačiau šį kartą D. Trumpas, atrodo, nėra nusiteikęs bendrauti su ES pareigūnais. Iš visų ES lyderių tik Italijos nacionalistė ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas užsitikrino oficialų kvietimą į jo prezidentinę inauguraciją, kaip ir kiti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Europos politikai, kurie į šį renginį gausiai susirinko Kapitolijuje.
Nors U. von der Leyen Miunchene susitiko su J. D. Vance'u, kuris ne kartą sukėlė Europos pasipiktinimą, nei ji, nei A. Costa nuo inauguracijos asmeniškai nesusitiko su D. Trumpu.
Tie, kuriems buvo suteikta galimybė susitikti su D. Trumpo pareigūnais, neturi daug kuo pasigirti.
Kai ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius sausį nuvyko į Vašingtoną, jis ne tik grįžo tuščiomis rankomis, bet praėjus savaitei po grįžimo sužinojo, kad reikalai gali tapti dar blogesni nei pirminis grasinimas abipusiais muitais.
Iš tiesų paaiškėjo, kad D. Trumpas ketina įvesti 25 proc. tarifą visam iš ES importuojamam produktui, nekreipdamas dėmesio į pasiūlymus, kuriuos M. Šefčovičius buvo parengęs, kad išvengtų prekybos karo.
Prie pasiūlymų buvo ir tokios idėjos kaip didesnis amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų pirkimas ir ES tarifų automobiliams sumažinimas, kad jie atitiktų JAV tarifus.
„M. Šefčovičius atvyko labai gerai pasirengęs ir pateikė labai aiškių pasiūlymų, o JAV dar buvo labai abejingos, – sakė antrasis ES diplomatas, informuotas apie pokalbius Vašingtone. – Nemanau, kad jie sugebėjo atsakyti į tai, ką jis pateikė ant stalo“.
„M. Šefčovičius ten nuvyko turėdamas pedagoginių ketinimų. Jiems reikia tai paaiškinti, nes jie yra žmonės, gyvenantys po savo viršininkų žieve“, – pridūrė jis.
Panaši dinamika susiklostė, kai praėjusį mėnesį Europos Parlamento narių grupė, vadovaujama Vokietijos žaliosios frakcijos atstovės Annos Cavazzini, vyko į Vašingtoną, siekdama paskatinti dialogą su respublikonų įstatymų leidėjais dėl ES technologijų įstatymų, kurie sulaukė kandžios J. D. Vance'o kritikos.
Susitikimai buvo nuoširdūs, europiečiai stengėsi paaiškinti įstatymus ir kodėl, jų nuomone, jie naudingi JAV korporacijoms. Grupė netgi susitiko su Kongreso nariu respublikonu Jimu Jordanu.
Tačiau vos tik Europos įstatymų leidėjai išvyko, „Politico“ paskelbė J. Jordano biuro laišką, adresuotą U. von der Leyen, kuriame jis pareikalavo, kad technologijų įmonės atsiųstų jam savo susirašinėjimą su ES pareigūnais apie tai, kaip jos laikosi „cenzūros režimų“.
Laiškas buvo „agresyvus“ ir „neteisingas“, sakė centristų įstatymų leidėjas Sandro Gozi.
Jis taip pat atitinka besiformuojantį modelį: kai D. Trumpo administracija įžvelgia galimą silpnybę, pavyzdžiui, ES pasiryžimą visapusiškai įgyvendinti savo įstatymus, nukreiptus prieš JAV interesus, ji imasi visų priemonių, kad „priverstų Europą blefuoti“, nepaisydama tų įstatymų.
„Tai, ką mes galime įžvelgti su J. D. Vance'u ir dalimi didžiųjų technologinių kompanijų, yra ideologinė darbotvarkė, ir čia taip pat galime įžvelgti norą susilpninti Europos Sąjungą kaip potencialią galią“, – pridūrė T. Struye de Swielande'as iš „UCLouvain“.
Šios taisyklės išimtis: Vengrijos Europos Komisijos narys Oliveras Varhelyi, kurio šalis kur kas glaudžiau susijusi su D. Trumpo ir V. Putino stovykla, vasario pabaigoje per kelionę į Vašingtoną susitiko su keliais aukšto rango prezidento kabineto nariais.
Tuštybių ugnis
Aukščiausia ES diplomatė Kaja Kallas net neturėjo galimybės susitikti su savo kolega iš JAV. Buvusi Estijos ministrė pirmininkė ir prieš Rusiją nusiteikusi politikė į šį postą pakilusi praėjusiais metais, turėjo susitikti su M. Rubio praėjusio mėnesio pabaigoje.
K. Kallas nustatyta tvarka atvyko į Vašingtoną ir tik tada sužinojo, kad M. Rubio negalės su ja susitikti dėl „planavimo problemų“. Tą savaitgalį kalbėdama su „CBS News“ K. Kallas sumenkino neįvykusį susitikimą, tačiau žala jau buvo padaryta.
„Tokia yra žiauri šio transatlantinio lūžio tikrovė, – sakė M. Rahmanas. – Žinoma, institucijos atlieka tam tikrą vaidmenį, tačiau jis nebebus toks, koks buvo iki šiol“.
Paklaustas apie riziką, kad D. Trumpas gali būti nustumtas į šalį, Europos Komisijos atstovas spaudai pabrėžė, kad vyksta ES aukšto rango pareigūnų ir jų kolegų iš JAV susitikimai: U. von der Leyen Miunchene susitiko su J. D. Vance'u, jos vyriausiasis padėjėjas Bjoernas Seibertas išvyko į Vašingtoną, o prekybos vadovas M. Šefčovičius susitiko su JAV kolegomis.
„Šiuo metu įprasta, kad JAV palaiko tiesioginius ryšius ne tik su ES, bet ir su nacionalinėmis vyriausybėmis“, – sakė atstovas spaudai.
Šioje naujoje galios politikos eroje ES pareigūnams, kontroliuojantiems pinigus ir kietąją politiką, seksis daug geriau nei kitiems, kurių vaidmuo nėra taip aiškiai apibrėžtas.
U. von der Leyen, kurios vadovaujama Europos Komisija valdo didžiulį ES biudžetą ir kontroliuoja prekybos bei antimonopolinę politiką, greičiausiai sulauks D. Trumpo dėmesio, nesvarbu, ar jam tai patinka, ar ne.
Kai jis pradės savo prekybos karą, būtent Briuselio valdžios atstovai nustatys muitus JAV burbonui, džinsams ir motociklams. Ir būtent Europos Komisija gali JAV technologijų milžinėms skirti daugiamilijardines konkurencijos baudas.
Mažiau apčiuopiamos galios turintys ES pareigūnai, tokie kaip Europos Vadovų Tarybos pirmininkas A. Costa ar ES vyriausioji diplomatė K. Kallas, turės kovoti dėl svarbos ir didinti savo įtaką.
Tose srityse, kuriose ES nenori visapusiškai naudotis savo įgaliojimais, pavyzdžiui, dėl tam tikrų technologijų taisyklių taikymo, galima tikėtis tylaus atsitraukimo.
Vienintelis džiaugsmas lydintis Europos Sąjunga yra tai, kad tiek D. Trumpui, tiek Rusijai šis blokas rūpi tiek, kad investuotų savo laiką ir kitus išteklius į jo menkinimą. Jau vien tai rodo, kad dėl ES verta kovoti.
„Nuolat girdime, kad ES nėra įtakinga, kad esame mažiau nei niekas, – sakė vienas ES pareigūnas. – Bet jei D. Trumpas ir V. Putinas randa bendrą kalbą įvardydami mus kaip savo priešus, tai tikriausiai dėl to, kad galiausiai mes iš tikrųjų kažką reiškiame.“
Parengta pagal „Politico“ inf.