Ledo saloje – karštos emocijos: D. Trumpas nori Grenlandijos, bet niekas čia nenori jo

Turtų trokštanti užsienio valstybė praėjusį penktadienį į didžiausią pasaulio salą atsiuntė nekviestą delegaciją su nemalonia žinia.

Per trumpą vizitą atokioje amerikiečių karinėje bazėje Grenlandijos šiaurėje JAV viceprezidentas J.D.Vance’as galbūt bandė sušvelninti savo boso deklaruojamą tikslą – tiesiog aneksuoti autonominę Danijos teritoriją, kuri, Donaldo Trumpo įsitikinimu, reikalinga Jungtinėms Valstijoms nacionalinio ir tarptautinio saugumo sumetimais.

„Mes nemanome, kad kada nors prireiks karinės jėgos“, – kalbėjo J.D.Vance’as, tikriausiai norėdamas, kad tai skambėtų raminamai.

Bet bendra JAV viceprezidento žinia išliko griežta ir bauginanti: pasaulis ir Arkties regionas sparčiai keičiasi, todėl Grenlandijai kyla grėsmių; ilgalaikės Vakarų partnerystės saugumo sferoje išsikvėpusios; vienintelis būdas apsaugoti save, vertybes ir naudingąsias iškasenas – atsisakyti silpnų ir šykščių Danijos valdovų ir prašytis į raumeningą Jungtinių Valstijų glėbį.

„Turime pabusti iš žlugusio 40 metų trukusio susitarimo, kuris teigė, kad galime nekreipti dėmesio į galingų šalių, plečiančių savo ambicijas, kėsinimąsi.

Negalime slėpti galvos smėlyje – ar šiuo atveju sniege – ir apsimesti, kad kinai nesidomi šia teritorija“, – JAV kariškiams Pitufiko bazėje kalbėjo J.D.Vance’as.

Pažvelgus į pasaulio žemėlapį, kurio centre yra ne pusiaujas, o Šiaurės ašigalis, nesunku pastebėti, kad Grenlandija iš niekuo neišsiskiriančio negyvenamos teritorijos lopinėlio virsta strateginiu objektu, esančiu Kinijos, JAV ir Rusijos kylančios kovos dėl Arkties, jos naudingųjų iškasenų ir jūrų kelių kontrolės centre.

Tačiau greitis ir panieka, su kuria D.Trumpo Baltieji rūmai nusisuko nuo savo tradicinės atramos į Vakarų sąjungininkus, ypač NATO, suglumino JAV partnerius.

„Tai nepriimtinas spaudimas“, – susierzinusi atsakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, išgirdusi, kaip J.D.Vance’as užsipuola jos vyriausybę stovėdamas suverenioje Danijos teritorijoje.

JAV viceprezidentas malė Daniją į miltus:

„Mūsų žinia Danijai labai paprasta: jūs neatlikote darbo Grenlandijoje gerai. Jūs nepakankamai investavote į Grenlandijos žmones ir nepakankamai investavote į šios neįtikėtinai gražios žemės, kurioje gyvena neįtikėtini žmonės, saugumo architektūrą. Tai turi keistis. Kadangi tai iki šiol nepasikeitė, štai kodėl prezidento D.Trumpo politika Grenlandijos atžvilgiu yra būtent tokia, kokia yra.“

Bet 1500 kilometrų į pietus nuo JAV bazės Pitufike, Grenlandijos sostinėje Nuke, amerikietiška tema praėjusį penktadienį konkuravo dėl dėmesio su kitu vietiniu įvykiu.

„Mes laimėsime“, – dainavo besišypsanti minia per ceremoniją, skirtą Grenlandijos naujos koalicinės vyriausybės formavimui.

Nuotaika buvo pakili: žmonės laikėsi už rankų ir švelniai siūbavo į taktą miesto kultūros namuose grojant orkestrui.

Tai buvo stiprus priminimas apie bendras vertybes, kurios sieja nedidelę ir daugiausia vietinę Grenlandijos gyventojų bendruomenę – inuitus: sutarimo ir bendradarbiavimo būtinybę atšiauraus klimato sąlygomis, siekį ginti ir puoselėti inuitų kultūrą bei norą būti gerbiamiems svetimšalių – nesvarbu, ar jie atvyktų iš pažįstamos, bet tolimos Danijos, ar kiek artimesnės Amerikos.

„Yra daug būdų ką nors pasakyti. Tačiau tai, ką sako D.Trumpas, – ne tai, ko reikia. Tai skamba kaip grasinimas“, – kalbėjo 43 metų Lisbet Karlein Poulsen, vietos menininkė, dalyvavusi ceremonijoje.

Atrodo, kad jos reakcija atspindi bendrą šalies nuotaiką, – neseniai atlikta apklausa parodė, jog tiktai 6 proc. iš 57 tūkst. salos gyventojų pritaria buvimui JAV dalimi.

Vadovaujant naujai vyriausybei ir sulaukus didžiulio gyventojų palaikymo Grenlandija pradeda lėtai ir labai atsargiai judėti visiškos nepriklausomybės nuo Danijos link.

Tikėtina, kad šis procesas užtruks ne vienus metus ir pareikalaus ilgo dialogo tiek su Kopenhaga, tiek su Vašingtonu.

Galiausiai grenlandai puikiai supranta, jog salos ekonomika turi būti daug labiau išplėtota, kad jų nepriklausomybės siekis turėtų bent kokių nors realių šansų į sėkmę. Bet jiems būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp šios plėtros ir realių baimių būti išnaudojamiems galingų išorės jėgų.

Tai veda prie esminės painiavos tiek Grenlandijoje, tiek už jos ribų dėl D.Trumpo administracijos pozicijos.

Vizito metu J.D.Vance’as paminėjo Grenlandijos nepriklausomybės troškimą ir užsiminė, kad tikrieji JAV ketinimai yra ne staigi salos aneksija, o kažkas daug kantresnio ir ilgalaikio: „Mūsų žinia labai paprasta: taip, Grenlandijos žmonės turės apsisprendimo teisę. Mes tikimės, kad jie pasirinks partnerystę su JAV, nes mes – vienintelė šalis Žemėje, kuri gerbs jų suverenitetą ir užtikrins jų saugumą.“

Jeigu Vašingtono pozicija iš tiesų tokia, tuomet Grenlandijos gyventojai gali kiek atsipalaiduoti ir nusiraminti.

Saloje vis dar išlieka daug geranoriškumo JAV atžvilgiu ir didelis susidomėjimas verslu su amerikiečių kompanijomis.

Kalbant apie saugumą, 74 metų senumo sutartis su Danija, leidžianti JAV bet kuriuo metu padidinti savo karinį buvimą Grenlandijoje – nuo naujų bazių iki uostų povandeniniams laivams, neabejotinai turėtų išsklaidyti Vašingtono nuogąstavimus, kad jis gali atremti grėsmę.

Pitufiko bazė – svarbi Vašingtono priešraketinės gynybos infrastruktūros dalis, įkurta tokioje vietoje Arktyje, per kurią eina trumpiausias raketų, kurios galėtų būti paleistos iš Rusijos į JAV, kelias. Šaltojo karo metais ji buvo tarsi įspėjimas Sovietų Sąjungai. Tai taip pat strateginė vieta stebėti orlaivius ir povandeninius laivus.

Belieka stebėtis D.Trumpo nekantrumu – lygiai tokiu pat, kokį jis rodo bandydamas susitarti dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Išskyrus tiesioginį Grenlandijos užvaldymą, iš šios didžiulės salos JAV lengvai gali gauti viską, ko jai reikia. O dabar daugelis Nuko gyventojų mano, kad iš jų tyčiojamasi. Tai labai neproduktyvus požiūris, dėl kurio Vašingtonas jau buvo priverstas padaryti vieną žeminančią nuolaidą – atšaukti numatytą J.D.Vance’o žmonos Ushos kultūrinę turnė Nuke ir kituose miestuose dėl planuojamų vietos gyventojų protestų.

Lėtesnis, pagarbesnis, užkulisinis bendravimas tikrai būtų buvęs prasmingesnis. Bet tai – ne kiekvieno politiko skoniui, ypač D.Trumpo. „Mes gausime Grenlandiją. Taip, 100 procentų“, – pakartojo JAV prezidentas šią savaitę.

Naujasis Grenlandijos premjeras Jensas Frederikas Nielsenas pareiškė, kad Grenlandija dėl savo ateities spręs pati ir netaps JAV dalimi: „D.Trumpas teigia, kad JAV gaus Grenlandiją. Leiskite aiškiai pasakyti: JAV Grenlandijos negaus. Mes niekam nepriklausome. Dėl savo ateities sprendžiame patys.“

JAV spaudimas privertė grenlandus kaip įmanoma greičiau suformuoti valdančiąją koaliciją, kurią sudaro keturios iš penkių parlamento partijų. Visos partijos siekia salos nepriklausomybės, bet jų požiūriai į įgyvendinimo planą skiriasi. Jungtis atsisakė tik „Naleraq“ partija, kuri ragina skelbti nepriklausomybę nedelsiant.