Kremliaus nuomone, toks susitarimas faktiškai reikštų, kad JAV pripažįsta Rusijos dominavimą posovietinėje erdvėje, įskaitant Ukrainą, ir tam tikru mastu pripažįsta jos įtaką Europoje.
Kad užsitikrintų šį tikslą, Kremlius dabar ieško paskatų, kurios, jo manymu, galėtų patraukti ir išlaikyti JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesį: nuo retųjų žemių sandorių ir geopolitinių svertų Irane bei Šiaurės Korėjoje iki seniai svajoto Trumpo bokšto Maskvoje.
Tai dienraščiui „The Moscow Times“ patvirtino penki dabartiniai Rusijos vyriausybės pareigūnai, įskaitant du diplomatus, trys Kremliui artimi šaltiniai ir trijų stambių valstybinių bendrovių darbuotojai, kurie visi kalbėjo su anonimiškumo sąlyga dėl šio klausimo jautrumo.
„Svarbiausia, kad jie (amerikiečiai) nesikištų į mūsų reikalus ir nenurodinėtų mums, kaip gyventi, – sakė vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas, susipažinęs su Kremliaus derybų logika. – Kad jie netrukdytų mums daryti tai, ką mes darome.“
Kai kurie Maskvoje taip pat įsivaizduoja simbolinius pripažinimo gestus kaip galimo susitarimo dalį, pavyzdžiui, Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino apsilankymą Vašingtone ir susitikimą su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose.
„Jei mūsų viršininkas (V. Putinas) kartais atvyktų į Vašingtoną susitikti su D. Trumpu – tai irgi būtų gražu“, – sakė vienas dabartinis vyriausybės pareigūnas. Vis dėlto pareigūnai pripažįsta, kad didelių aukščiausiojo lygio susitikimų, panašių į tuos, kurie vyko Šaltojo karo ar ankstyvaisiais posovietiniais metais, era baigėsi. „Dabar sunku to tikėtis“, – sakė Rusijos vyriausybės pareigūnas.
Svertų paieška
Kremlius, pripažindamas savo derybinės pozicijos ribotumą, pavedė pareigūnams ir ekspertams išanalizuoti ir nustatyti visas įmanomas paskatas, kurios galėtų sudominti D. Trumpą ir neleisti deryboms susiaurėti iki ribotos darbotvarkės.
Po D. Trumpo pergalės rinkimuose lapkritį Kremlius nurodė didžiausioms korporacijoms parengti išsamius pasiūlymus dėl ekonominio bendradarbiavimo su Vašingtonu.
„Vyriausybėje, ministerijose ir pagrindinėse korporacijose darbas vyko pilnu tempu, taip pat ir naktimis bei savaitgaliais: pasiūlymai buvo rengiami visuose svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose“, – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė dabartinis vyriausybės pareigūnas.
„Rosatom“ ir „Rosneft“ pristatė savo iniciatyvas, o (aukso gamintojas) „Polyus“ atsiuntė Kremliui šviežią informaciją apie aukso telkinius. Prie jų prisijungė „Rusal“ ir kiti subjektai“, – pasakojo pareigūnas ir pridūrė, kad šias pastangas koordinavo prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Maksimas Oreškinas ir V. Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
Trijų didžiausių valstybinių bendrovių darbuotojai ir Kremliui artimas šaltinis tai patvirtino.
Šis naujas požiūris atspindi ankstesnio JAV ir Rusijos santykių modelio žlugimą.
Šaltojo karo metais supervalstybės praktikavo „susiejimą“, kai iš pažiūros nesusiję klausimai tapdavo nuolaidomis platesnėje derybų sistemoje.
„Jūs mums duokite grūdų, mes jums duosime mažiau radikalų Lotynų Amerikoje. Jūs man duokite aspirino, aš jums duosiu Valokordiną“, – kalbėjo vienas aukšto rango Rusijos diplomatas.
Jei ant stalo yra įvairių klausimų, lengviau rasti kompromisus ir subalansuoti asimetriją, pažymėjo diplomatas.
Tačiau, kitaip nei Šaltojo karo laikais, dabar Rusija turi kur kas mažiau kortų. Strateginės ginkluotės kontrolės sutartys, kuriomis kadaise buvo grindžiamas dialogas, pradedant Antibalistinių raketų sutartimi ir baigiant Naująja START sutartimi, išsigimsta. Naujosios START sutarties galiojimas baigsis 2026 m. vasario mėn., o derybos dėl jos pratęsimo dar net neprasidėjo.
„Kadaise rengdavome aukščiausiojo lygio susitikimus, pasirašydavome sutartis – iš pradžių strateginės ginkluotės apribojimo derybas (SALT), paskui Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START). Buvo sukurta visa konsultacijų ir bendrų mechanizmų ekosistema, – prisiminė dabartinis Rusijos diplomatas. – Tai davė pradžią Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimo įvairiose srityse mechanizmams.“
Šiandien šios architektūros nebėra, o ginklų kontrolė D. Trumpą domina tik jo varžybų su Kinija kontekste. Todėl Maskva ir Vašingtonas vis dažniau mato vienas kitą kaip varžovus, o ne partnerius. „Mes konkuruojame angliavandenilių rinkose Europoje, maisto produktų rinkose ir ginklų pardavimo srityje. Ir ši konfrontacija tik stiprės“, – sakė Rusijos vyriausybės pareigūnas.
Ukraina kaip derybų objektas
Turėdama nedaug likusių svertų, Maskva karą Ukrainoje laiko savo galingiausiu derybiniu koziriu, o pareigūnai tikisi pasinaudoti D. Trumpo noru užtikrinti paliaubas.
„Turime kuo labiau melžti D. Trumpą ir kaip morką prieš jį pakišti paliaubų galimybę“, – sakė vienas diskusijų dalyvis.
Iliuzijų dėl šios galimybės trapumo nėra daug. „Langas gali užsitrenkti. D. Trumpas gali prarasti susidomėjimą arba, dar blogiau, galime užsitraukti jo nemalonę“, – pritarė „The Moscow Times“ kalbinti diplomatai ir pareigūnai.
Tačiau daugelis Užsienio reikalų ministerijoje ir Kremliuje laikosi kitokios nuomonės. „Esame teisingame kelyje. Prioritetas yra iš naujo sureguliuoti santykius su Jungtinėmis Valstijomis – užduotis, kuri nėra paprasta – ir kartu išlaikyti dialogą dėl Ukrainos“, – sakė vienas Rusijos diplomatas. „Toliau tolesnius veiksmus diktuos padėtis vietoje. Galiausiai viskas priklauso nuo laiko, kantrybės ir krypties išlaikymo“,– pridūrė jis.
Formaliai Kremlius parodė norą daryti nuolaidas. Po kovo mėnesį įvykusio pokalbio su D. Trumpu V. Putinas sakė, kad sutiko laikytis 30 dienų moratoriumo dėl smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Nors Ukraina atskirai pareiškė, kad palaikys paliaubas, oficialus susitarimas tarp abiejų šalių taip ir nebuvo pasirašytas. Nuo to laiko Ukrainos pareigūnai ne kartą kaltino Maskvą pažeidus pauzę.
„Tokiomis aplinkybėmis kalbėti apie paliaubas šiame etape yra tiesiog nerealu“, – balandžio pradžioje sakė Rusijos nuolatinis atstovas prie JT Vasilijus Nebenzija.
Pareigūnai mato du pagrindinius scenarijus.
Pirmasis – sutikti su D. Trumpo inicijuotomis paliaubomis mainais į nuolaidas, pavyzdžiui, JAV ginklų tiekimo Ukrainai apribojimus. „Nors tai nereiškia, kad ginklai vis tiek nepateks per Europą“, – perspėjo vienas Rusijos diplomatas.
Antrasis – jei derybos žlugs, kaltę suversti Kyjivui. „Jei Rusija atsisakys paliaubų, turime būti pasirengę vėl susidurti su vieningu Vakarų frontu, ir dar nepalankesne mums konfigūracija“, – sakė kitas pareigūnas.
Masalo paruošimas
Buvo iškelta daug idėjų kaip įkalbėti D. Trumpą sudaryti Maskvai palankų susitarimą, pradedant Rusijos tarpininkavimu JAV ir Kinijos derybose ir baigiant bendromis misijomis į Marsą. Tačiau Kremlius turi nedaug tikrų kozirių. Ekonominiai pasiūlymai atrodo silpni.
Net ir geriausiais metais JAV ir Rusijos prekyba siekė vos 45 mlrd. JAV dolerių, o 2024 m. – tik 3,5 mlrd. dolerių, t. y. žemiausią lygį nuo 1992 m. Šiandien Maskva gali pasiūlyti tik kelias prekes, kurių vis dar reikia JAV: titano lėktuvų gamybai, urano branduolinei energetikai ir sunkiosios naftos Persijos įlankos pakrantės naftos perdirbimo gamykloms.
Tačiau, kaip sakė vienas pareigūnas, jos „neišgelbės Amerikos prekybos balanso, taigi neturi jokios vertės D. Trumpui“. Rusija yra pagrindinė retųjų žemių metalų, tokių kaip skandis, itris ir lantanas, būtinų elektronikai ir gynybos sistemoms, tiekėja. Tačiau manoma, kad ir jų nepakanka, kad būtų galima pasiekti didelių politinių nuolaidų.
Regioninės iniciatyvos taip pat yra ribotos. Vašingtonas norėtų, kad Rusija sustabdytų ginklų tiekimą Šiaurės Korėjai ir laikytųsi JT sankcijų. Tačiau Maskva, investavusi į augantį aljansą su Pchenjanu, neketina nutraukti bendradarbiavimo.
Iranas taip pat buvo įvardytas kaip galimas bendradarbiavimo kanalas, atsižvelgiant į Rusijos vaidmenį tvarkant Teherano panaudotą branduolinį kurą ir remiant jo branduolinę programą. „Vyrauja įsitikinimas, kad D. Trumpas jaučia tam tikrą pagarbą V. Putinui. Ir kad V. Putino žodis gali turėti įtakos Amerikos sprendimui (dėl Irano)“, – sakė Rusijos vyriausybės pareigūnas.
Tačiau net Rusijos diplomatai pripažįsta, kad Maskvos vaidmuo JAV ir Irano derybose geriausiu atveju būtų nereikšmingas. „Teheranas visada norėjo tiesiogiai kalbėtis su amerikiečiais, taip pat baiminosi, kad mes jį „parduosime“ per didįjį sandėrį“, – sakė vienas Rusijos diplomatas.
Realesni pasiūlymai yra susiję su energetikos koordinavimu ir simboliniais gestais. Vienas iš pasiūlymų: humanitarinė misija Gazos Ruože, panaudojant Rusijos sukurtą infrastruktūrą Sirijoje. Kitas pasiūlymas – neformalus bendradarbiavimas naftos rinkose, kuriame dalyvautų JAV, Rusija ir Saudo Arabija.
„Čia į sceną galėtų žengti trys didieji veikėjai: JAV, Rusijos ir Saudo Arabijos vadovai“, – pažymėjo vienas Rusijos diplomatas.
Dar viena idėja – D. Trumpo bokštas (angl. „Trump Tower“) Maskvoje. Pareigūnai svarstė galimybę statyti 150 aukštų dangoraižį „Trump Tower“ Maskvos verslo rajone. Projektas galėtų būti greitai pradėtas įgyvendinti, o pats D. Trumpas galėtų dalyvauti įkasimo ceremonijoje.
„Greitis, poveikis ir demonstratyvumas – tai dalykai, kuriuos D. Trumpas intuityviai vertina“, – sakė Kremliui artimas šaltinis. Juo labiau kad D. Trumpo komanda ir Rusijos pareigūnai šį projektą aptarinėjo ir anksčiau, pridūrė jis. Manoma, kad Afrika, ilgą laiką buvusi JAV užsienio politikos nuošalyje, vargu ar sudomins D. Trumpą.
Bendra misija į Marsą taip pat nelaikoma realia. Visuose šiuose pasiūlymuose Kremlius vadovaujasi viena aksioma: iniciatyvos turi būti pritaikytos asmeniškai D. Trumpui, įgyvendinamos per vieną kadenciją ir patrauklios žiniasklaidai. „Be viso to, – sakė vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas, – naivu tikėtis kokios nors pažangos.“
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.